Dar gruodžio pradžioje rašėme apie nesusikalbėjimą, kilusį tarp Lietuvos heraldikos komisijos ir Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos narių dėl to, kas turėtų būti pavaizduota šiuo metu rengiamame Mažosios Lietuvos herbe.

Tąsyk Klaipėdoje susirinkę Mažosios Lietuvos regionui priklausančių miestų ir rajonų savivaldybių atsakingi valdininkai po ilgokų diskusijų visgi apsisprendė jame norintys matyti šio regiono simbolį – briedį, nors tam ir nepritarė prie prezidentūros veikianti Heraldikos komisija.

Tada nuspręsta visiems merams bendru raštu kreiptis į šalies prezidentę.

Ar merai tokį raštą jau išsiuntė – kol kas nepranešama, tačiau „Atvira Klaipėda” gavo Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) Klaipėdos krašto skyriaus laišką, adresuotą net tik Daliai Grybauskaitei, bet ir Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkei Agnei Railaitei-Bardei, Kultūros ministrui Mindaugui Kvietkauskui ir Seimo kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui.

Rašte, be kita ko, teigiama: „Mažosios Lietuvos heraldikos komisija pakartotinai persvarstė Mažosios Lietuvos regiono heraldikos projektą 2018 m. spalio 18 d., kur pagrindinis herbo simbolis buvo briedis, tačiau sprendimas dėl Mažosios Lietuvos regiono etninės kultūros globos tarybos pasiūlyto heraldinio projekto nebuvo priimtas su tam tikromis pastabomis dėl neaiškių priežasčių”.

Laiške rašoma, jog viešojoje erdvėje pasirodę neįvardytų Lietuvos heraldikos komisijos narių teiginiai apie pagrindinio herbo simbolio provokiškumą ir militariškumą „yra kiek prasilenkiantys su realybe”. MLRT Klaipėdos krašto skyrius prašo pakartotinai svarstyti ir priimti pasiūlytą Mažosios Lietuvos regiono heraldikos projektą.

Toliau laiške pateikiami argumentai, kodėl briedis, kaip pagrindinis heraldinis simbolis, toks svarbus Mažajai Lietuvai. Teigiama, jog jis regiono istorijoje turi senas šaknis ir buvo plačiai paplitęs Prūsų Lietuvos lietuviškų miestų heraldikoje.

„1936 m. Klaipėdoje atspausdintame Tilžės akto plakate, kuris skelbė apie Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susijungimą, buvo pavaizduotas Vytis ir briedis su mažu briedžiuku, simbolizuojantys Didžiąją ir Mažąją Lietuvą. 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimo dalyviams skirtame medalyje yra vaizduojamas Klaipėdos herbas ir briedis”, – vardijami tai pagrindžiantys argumentai.

Primenama, jog Mažoji Lietuva daugelį metų buvo Vokietijos teritorijos sudėtyje, „todėl būtina atsižvelgti į šio regiono specifinę kultūrinę patirtį ir herbo naujadarai Mažosios Lietuvos heraldikoje būtų žalingi viso Prūsų Lietuvos regiono identitetui”.

Teigiama, jog briedis atspindi ne tik Kuršių nerijos gamtinį identitetą, bet ir visą regiono sudėtingą istoriją.

MLRT Klaipėdos krašto skyrius teigia nesutinkantis su Lietuvos heraldikos komisijos sprendimu, „siekiančiu įteisinti visiškai naujus simbolius, atmetant krašto istorinį paveldą”.

Laiškas baigiamas įsitikinimu, jog „Mažosios Lietuvos herbas turėtų atspindėti krašto istorinį, kultūrinį, dvasinį ir gamtinį paveldą, o briedis, turintis seną ir išskirtinę heraldinę istoriją, turi tapti vienu iš pagrindinių regiono simboliu”.

Raštą MLRT Klaipėdos krašto skyriaus narių vardu pasirašo jo pirmininkas Petras Šmitas.