Miestas, Svarbu

Kad Klaipėdoje neatsirastų Pizos bokštas (2)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-01-07


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcijos metu netrūksta įspūdingų ar tiesiog įdomių sprendimų.

Gruodžio viduryje pranešėme, kad į statybvietę iš Baltarusijos atkeliavo įspūdingų gabaritų įrenginys – 190 kub. m talpos priešgaisrinis rezervuaras. O dabar iš rekonstrukcijos rangovo – UAB “Infes” – pavyko sužinoti, jog teatro bokšte Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai prieš šventes sumontavo itin jautrius posvyrių daviklius, kurie fiksuoja bet kokius minimalius bokšto svyravimus.

Martyno Vainoriaus nuotr.
Fejerverkai nepajudino

“Mes norime būti garantuoti, kad mūsų atliekami darbai neturės įtakos bokštui – jis nepasvirs ir netaps Lietuvos Pizos bokštu”, – šypsodamasis sakė „Infes“ statybos projektų vadovas Julius Vaznelis.

Pasak jo, tokių daviklių sumontavimas yra pasiruošimas būsimiems pamatų įrengimo darbams prie pat bokšto. Nors jie dar neprasidėjo, daviklius paskubėta sumontuoti dar prieš šventes, kad būtų galima patikrinti, ar naujametiniai fejerverkų sproginėjimai nors truputi įsiūbuoja bokštą.

“Deja, arba bokštas per stiprus, arba fejerverkai per silpni – bokštas nesujudėjo”, – juokaudamas sakė J. Vaznelis.

Pasak jo, buvo pastebimi tik temperatūriniai arba vėjo įtakoti minimalūs svyravimai. 

Anot KU atstovų, posvyrio daviklių sistema yra įrengta 33 metrų aukščio bokšto pastato kraigo dalyje. Iš viso sumontuoti keturi posvyrio jutikliai, kad galima būtų stebėti ir analizuoti net ir menkiausius posvyrius keturiomis kryptimis. Rodmenys fiksuojami kas 10 minučių, duomenys kaupiami sistemoje. Pradėjus pamatų įrengimo darbus bus aktyvuota internetinė prieiga ir “Infes” darbuotojai iškart gautų pranešimą jei būtų fiksuojamas koks nors nuokrypis.

Pasak mokslininkų, kiekvienas toks daviklis turi būti įrengtas itin “korektiškai”, tai turi daryti specialų išsilavinimą ir patirtį turintys specialistai, nes net ir menkiausias netikslumas atliekant šiuos darbus vėliau gali turėti reikšmingos įtakos duomenims.

Anot jų, parengus monitoringo programą, įdiegtą sistemą galima būtų išplėsti įdiegiant naujus stebėjimo postus ir instrumentus pagal poreikį ar nustatytą būtinybę.

Tokie stebėjimai Klaipėdoje buvo vykdomi ir ties Danės krantinės įgriuvomis, stebėti ir senieji ties jomis stovintys sandėliai, stebėtos ir Uosto direkcijos krantinės, golfo aikštynai prie Vilniaus. O iš auštų pastatų mokslininkai minėjo Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę.

Įspūdingi sprendimai pamatams

Rekonstruojant muzikinio teatro pastatą “Infes” laukia dar ne vienas įspūdingas darbas.

Pamatus vietoj nugriautos pastato dalies iškilsiančiam dvigubai didesniam priestatui ketinama pradėti įrengti pavasarį. Naujasis pastatas bus įgilintas iki 12 m gylio, vos 70 m atstumu nuo Dangės upės. Tad dauguma patalpų bus 10 m giliau negu upės lygis. Statybininkams teks iškasti tokio dydžio duobę, kurioje galima būtų įrengti net 10 teniso kortų arba patalpinti vieną šalia kito net tris “Smiltynės perkėlos” keleivinius keltus taip, kad paviršiuje nekyšotų joks kelto kaminas ar antena.

Iššūkis yra ir tai, kad 10–12 m gylio pamatų duobę reikia kasti prie pat esamo pastato ir 33 m aukščio bokšto. Sprendžiant šį galvosūkį „Infes“ į pagalbą pasikvietė patyrusį konstruktorių klaipėdietį Artūrą Preikšaitį, kuris turi patirties projektuojant konstrukcijas vandeninguose gruntuose. Skaičiavimai parodė, kad vandeningame grunte atitvariniai poliai turi būti ne mažesnio kaip 0,8 m arba net 1 m skersmens, papildomai sustiprinti taip vadinamais inkarais. Pačių polių ilgis bus 16,6–20 metrų. Juos apibetonavus, bendras atitvarinės sienos storis bus daugiau kaip metras. Pasak J. Vaznelio, tokio storio sienomis nelabai galėjo pasigirti net senovinės gynybinės pilys.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Konstrukcijų skaičiai įspūdingi jau ir pačioje pamatų duobės apačioje: bus įrengta apie 550 polių, o betoninė grindų plokštė bus pusės metro storio.

“Visa tai ne tiek dėl pastato konstrukcijų svorio, kiek dėl gruntinio vandens slėgio iš apačios, nes plonesnę konstrukciją vanduo tiesiog pralaužtų. Poliams bus naudojamas atitinkamos klasės hidrobetonas, o apibetonavimui bus panaudotas betonas su specialiais kristaliniais priedais“, – pasakojo J. Vaznelis.

Specialus akustinis skliautas

Pasak “Infes” statybos projektų vadovo,  su dar vienu dideliu iššūkiu bus susidurta įrengiant naują didžiąją salę, nes jai keliami ypač aukšti akustiniai reikalavimai. Ji bus daugiafunkcė, tad ir akustiniai reikalavimai skirtingoms funkcijoms turi būti skirtingi.

“Nėra labai sudėtinga įrengti salę vien tik tam, kad gerai skambėtų simfoninio orkestro muzika, kad galėtų pasirodyti tradicinis teatras, tačiau labai sudėtinga įrengti salę, kurioje turi gerai skambėti tiek simfoninė ar roko muzika, tiek žmonių kalba. Akustikos prasme tai vos ne kardinaliai vienas kitam prieštaraujantys sprendimai. Šiuo atveju suprojektuotos pasukamos akustinės sienos, prasilenkiančios konstrukcijos, kurios vienu metu sugeria, o kitu – atspindi garsą. Didžiajai salei bus gaminamas specialus vidinis akustinis skliautas: unikalios formos su specialiais svorio, garso sugėrimo arba atspindėjimo reikalavimais”, – pasakojo pašnekovas.

Pasak jo, šis skliautas gaminamas iš santykinai sunkių medžiagų (>20kg/kv. m), nes ši konstrukcija negali būti per lengva –  tai padidintų garso sugertį ir sumažintų aidėjimo trukmę. Visa akustinio skliauto konstrukcija turi būti stabili, neskleisti pašalinių triukšmų. O jo plokštumos pakreipiamos atitinkamais kampais, taip garso energija nuo šaltinio paskirstoma tolygiai visoje žiūrovų salėje.

“Salės lubų galinėje dalyje numatomi mobilios akustikos skydai, kurie aktyvuoti padidins garso sugertį ir sumažins aidėjimo trukmę iki reikiamos. Scenos viduje bus įrengta mobili scenos kriauklė, kuri nukreips atlikėjų garsą į žiūrovų salę ir paskirstys jį tarp atlikėjų. Scenos kriauklė gaminama iš mobilių suskleidžiamų skydų. O akustiniame skliaute bus įrengtas apšvietimas, oro padavimas-ištraukimas”, – apie techninius niuansus sakė J. Vaznelis.

INFORMACIJA

Rugpjūčio pabaigoje prasidėjo realūs Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcijos darbai, rugsėjo 14-ąją surengtos oficialios ceremonijos metu po jo pamatais įkasta simbolinė kapsulė.

17,796 mln. Eur vertės rekonstrukcijos darbus atlieka bendrovės „Infes“ ir „Hidrostatyba“. Rangos darbų sutarties trukmė yra 7 metai, tačiau teatro vadovė Laima Vilimienė yra sakiusi, jog tikisi, kad statybos bus baigtos per trejus metus.

„Atvira Klaipėda“ vykdo projektą „Muzikinio teatro metamorfozė“ – į specialiai sukurtą portalo puslapį vis įkeliame rekonstrukcijos nuotraukas, kad mūsų skaitytojai galėtų matyti, kaip „bjaurusis ančiukas“ virsta puikia gulbe. 


2019-01-07

2 komentarai apie “Kad Klaipėdoje neatsirastų Pizos bokštas”

  1. UAB Infes statybos projektų vadovas Julius Vaznelis kiek pasikuklino, pasakodamas apie numatytą darbų apimtį. Pastatyti teatro tarnybines patalpas 10 metrų žemiau šalia tekančios upės vandens lygio – tikras iššūkis statybos inžinerijai. Priminsiu, jog projektą paruošė garsi Vokietijos architektų kompanija Studio Gollwitzer architekten GmbH. Jų futuristiniai projektai ( http://www.studioga.de/projects.html ) – trapūs, nors gigantiški, erdvūs bet siūlantys puikią akustiką. Kiek apie “Pizos bokštą” – kultūros paveldą sergstinčių institucijų nuoroda, buvo nuspręsta išsaugoti senąjį muzikinio teatro 33 metrų aukščio bokštą, kaip istorinės architektūros pavyzdį. Kažkada tai buvo geresnis ir modernesnis lietuvių kompromisas, nes Stalino parėdymu, toj vietoj turėjo stovėti Дом кулътуры – stalininės epochos dangoraižis, o kitoj aikštės pusėj – Дом Советов – analogiškas monstras. Lietuvių architektai gudriai išsisuko nuo tokios baisybės, o ir nugriauti tokius gelžbetonio stabus būtų brangiau nei pastatyti naująjį muzikinį teatrą…

  2. Kaip įdomu skaityti klaipėdiečiams kaip gimsta naujasis muzikinis teatras.Labai geras straipsnis. Laukiame greičiau, kad senasis ,,baubas”, taip gadinęs miesto centro vaizdą greičiau išnyktu. Turėsime šiuolaikinį muzikinį teatrą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt