Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kompozitoriaus E. Balsio jubiliejinių metų renginių programą sausio 15-ąją pradėjo iškilmingu koncertu Žvejų rūmuose, kurį vedė muzikologė Gerūta Griniūtė.

Koncertą įrašinėjo LRT televizija, tad netrukus jį galės stebėti visos Lietuvos žiūrovai.

Olesios Kasabovos nuotr.

Žvejų rūmų salėje nuskambėjo 1954 m. Eduardo Balsio (1919-1984) parašytas Pirmasis koncertas smuikui ir orkestrui. Jį atliko jauna, užsienyje mokslus baigusi klaipėdietė smuikininkė Lina Marija Songailė ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras.

Antroje koncerto dalyje klausytojai išgirdo Siuitą simfoniniam orkestrui iš vienintelio E. Balsio sukurto baleto „Eglė žalčių karalienė“. Ji tapo savotiška įžanga į kitą būsimą E. Balsio jubiliejinių metų premjerą – to paties pavadinimo šokio spektaklį. Jį publika pirmąkart išvys birželio 16 d. Palangos koncertų salėje, o lapkričio 22 d. Klaipėdos Žvejų rūmuose Lietuvos scenon po ilgos pertraukos sugrįš E. Balsio opera „Kelionė į Tilžę“.

„Muzikantai solistai „gimsta“ ne tik sostinėje, bet ir kituose miestuose. Lina Marija Songailė stovi savo ilgo kelio pradžioje. Jos, kaip solistės, pasirodymas buvo labai kokybiškas, profesionalus, su puikiai pagauta emocija“, – po koncerto sakė iš pajūrio krašto kilusio kompozitoriaus dukra, profesorė Dalia Balsytė.

Ji pasakojo, kad prieš tai tėvo parašytą Pirmąjį koncertą smuikui ir orkestrui paskutinį kartą atliekant gyvai girdėjo 1965 m., dar būdama maža.

„Atsimenu tik tiek, kad visuomet verkdavau per Eglės raudą iš baleto „Eglė žalčių karalienė“… Tos melodijos manęs nepalieka abejingos. Šiame koncerte aš girdžiu bręstantį kompozitorių. Girdžiu ekspresyvią harmoniją, disonansus, kuriuos jis vėliau naudos savo operoje. Man šis koncertas tarsi grūdas, į kurį jaunas žmogus sudėjo viską, ką tuo metu turėjo geriausio. Tėvas iš jo išaugo kaip būsimas kompozitorius“, – sakė D. Balsytė.

E. Balsys – vienas žymiausių kompozitorių-marinistų, Klaipėdos ir Baltijos jūros tematikai paskyręs nemažai savo kūrinių. Tai – ne tik baletas „Eglė žalčių karalienė“ ir opera „Kelionė į Tilžę“, bet ir poema styginių orkestrui „Jūros atspindžiai“, o taip pat kelios dešimtys pajūrio tematikai skirtų populiariomis tapusių ir lig šiol klaipėdiečių prisimenamų dainų.