Kitą ketvirtadienį, sausio 24 d., 17 val. Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53, Nida) vyks pirmasis knygos „Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje XX amžiaus viduryje“ pristatymas.

Miškų rojus, kopų karalijos perlas, gamtos stebuklas – nuo Prūsijos švietėjo Wilhelmo von Humboldto laikų Kuršių nerija grožimasi, daugumai autorių ji kažką reiškia visų pirma dėl nuostabaus kraštovaizdžio. Tačiau kodėl neriją vadiname „kuršių“? Kas buvo ir yra jos gyventojai? Kokios jų atsiradimo pusiasalyje istorijos?

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vasilijus Safronovas, knygos „Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje“ autorius siūlo pakeisti optiką ir pažvelgti į pusiasalį kaip į nuolatinių migracijų vietą – erdvę, kuri beveik visiškai ištuštėjo dėl Antrojo pasaulinio karo pasekmių ir kurios pakartotinis apgyvendinimas pokariu Lietuvoje buvo išskirtinis.

Susitikimo metu prie arbatos puodelio kviečiama padiskutuoti su autoriumi, dalintis prisiminimais, o savo bibliotekos kolekciją papildyti dovanojamu knygos „Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje XX amžiaus viduryje“ egzemplioriumi.

Pranešama, kad šios dr. V. Safronovo atliktos mokslo studijos apie Kuršių nerijos gyventojų per(si)kėlimų istorijas pristatymas yra projekto „4Cs: Nuo konflikto iki sugyvenimo” dalis ir skiriamas Neringos bendruomenei.