Daugiau nei pora dešimčių pietinės miesto dalies gyventojų pasirašė asociacijos „Klaipėdos Marių bendruomenė” parengtą kreipimąsi į institucijas, kuriame užduodami klausimai ir išreiškiamas nepritarimas Ispanijos kapitalo UAB „Capella Baltica” planams Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statyti gyvūninės kilmės baltymų gamyklą.

Visgi ir pati šios asociacijos pirmininkė Ligita Girskienė tvirtina, kad gyventojai „turi būti logiški, nepanikuoti”. Anot jos, verslo negalima stabdyti, bet būtina stebėti, kad kaimynystėje įsikurtų socialiai atsakingas verslas ir kelti jam konkrečius reikalavimus dėl aplinkosaugos.

Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės vadovas Eimantas Kiudulas sako, jog į visus gyventojų klausimus tikrai bus atsakyta, o esant poreikiui bus surengta ir išvyka į panašią gamyklą, veikiančią Nyderlanduose. Taip pat jis akcentuoja, kad „Capella Baltica” būtų pirmojo kregždė Klaipėdoje, kaip bioekonomikos centre, kuri naudotų itin pažangias, Europos Sąjungos (ES) pripažinimą pelniusias technologijas.

„Jei jau tokių įmonių neįsileistume į Klaipėdą, tai ką čia beįsileistume?” – retoriškai klausia E. Kiudulas.

Kreipimąsi į institucijas dėl naujos gamyklos pasirašė daugiau nei pora dešimčių gyventojų. Martyno Vainoriaus nuotr.

Pakeitė gamyklos technologiją

Apie „Capella Baltica“ planus investuoti Klaipėdos LEZ 10 mln. EUR į 2500 kv. m ploto miltelių ir aliejinių ekstraktų gamyklą bei laboratoriją buvo paskelbta pernai vasarį.

Šių metų pradžioje patikslinta, kad projektas keičiamas – bus statoma gamykla, kurioje iš šaldytos gyvulinės kilmės žaliavos bus išgaunami taukai ir baltymai. Kartu didinamos ir planuojamos investicijos – nuo 10 iki  13 mln. eurų.

Bendrovė ketina įdarbinti iki 40-ies inžinierių, biochemikų ir kitų specialistų.

Kelia nerimą

„Žmonės, turim skubiai susirinkti į susirinkimą, nes gavau gąsdinančių žinių. Girdėjot apie Rietavo problemą? Ar norit tokios įmonės 500 metrų nuo daugiabučių? Aš nenoriu, todėl pradedu nuo savęs ir kviečiu imtis veiksmų kartu. Turim suprasti, kad vienybėje yra jėga. Po vieną mes tik „šūkautojai”, – „Facebook” paskyroje „Pietinė Klaipėda smirda” paskelbė L. Girskienė, pridėjusi „Capella Baltica” planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos informaciją.

Į jos kvietimą susirinkti praėjusią savaitę atsiliepė apie 25 žmonės. Liudviko Stulpino progimnazijoje vykusio susirinkimo metu netrūko emocijų. „Čia bus pragaras”; „40 žmonių įdarbins ir bus naudinga, o 20 000 bus nenaudingų”; „Pagrindinis tirpdymo elementas eteris, jis be galo lakus, labai pavojingas” – tokiomis frazėmis dalinosi kai kurie gyventojai.

Visgi L. Girskienė susirinkusiesiems tvirtino, jog gyventojai „turi būti logiški, nepanikuoti”.

„Verslo negalime stabdyti, bet turime stebėti, kas mūsų kaimynystėje įsikuria. Viskas priklauso nuo įmonės, kiek ji pasiruošusi investuoti. Verslas turi ateiti, tik reikia stebėti koks ateina, kad jis būtų socialiai atsakingas ir neturėtume problemų”, – teigė L. Girskienė, informavusi, kad jau buvo susitikusi su LEZ vadovybe ir aplinkosauginius dokumentus investuotojais ruošiančios UAB „Pajūrio planai” specialistais.

Pasak asociacijos pirmininkės, jai buvo paaiškinta, kad gamyboje bus naudojamos šaldytos kiaulių odos, iš kurių cheminiu būdu būtų atskiriama riebalų masė.

„Tikina, kad kvapo neturi būti, nors mes, šeimininkės, žinome, kad kaitinant riebalus kvapas yra. Sakė, kad „galbūt nebus kvapo”. Surašėme pastabas Visuomenės sveikatos centrui, Aplinkos apsaugos agentūrai, Savivaldybės administracijai, „Pajūrio planams”, kad prieštaraujame tokiam objektui šalia mūsų. Bandykime dalyvauti procese ir nieko nepraleisti. Nepritariame planuojami veiklai, nes atsiras papildomų kvapų. Reikia, kad LEZ padarytų jau esamų įmonių taršos suminius matavimus”, – dėstė susirinkimo iniciatorė.

Ji taip pat informavo, kad esant poreikiui LEZ ieškos galimybės nuvežti keletą bendruomenės atstovų į Olandiją, į panašia veikla užsiimančią gamyklą.

Atėjusieji į susirinkimą pasirašė po L. Girskienė paruoštu minėtuoju kreipimusi.

„Į visus klausimus atsakysime”

Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės vadovas Eimantas Kiudulas patvirtino, jog buvo susitikimas su L. Girskienė, kurio metu „labai detaliai” pristatytas šis projektas.

„Gyventojai turi klausimų, abejonių ir į visus juos atsakysime. Jei pirmas gyventojų požiūris būtų kategoriškas, kad nieko čia neįsileiskime, aišku, kad investuotojai tikriausiai reaguotų. O mes esame lyg tarpininkai. Tai yra įmonė, kuri yra viena iš pirmųjų kregždžių į Klaipėdą, kaip į bioekonomikos sektorių. Noriu tik priminti, kad LEZ vidutinė darbuotojų alga šiuo metu siekia apie 1300 eurų, kai Klaipėdoje – apie 750 eurų. Visas tas algų didėjimas ir ekonominė gerovė atsiranda dėl naujų investicijų, naujų darbo vietų ir konkurencijos tarp darbdavių. Šita įmonė samdys inžinierius ir biotechnologus, tai nėra rankų darbas, nėra pigi darbo jėgas, o „know-how” technologijos”, – sakė E. Kiudulas.

Pasak jo, „Capella Baltica“ planuojama taikyti DME (dimetileteriu) grįsta baltymų išgavimo technologija buvo sukurta Nyderlandų milžinės „Akzo Nobel” ir 2012 m. yra gavusi tvarios atsakomybės apdovanojimą iš Europos chemijos pramonės tarybos. DME naudojimą gyvūninių baltyminių produktų, iš kurių pašalinti riebalai, gamybai yra patvirtinusi Europos Sąjunga savo direktyvoje.

„Tai jei mes tokių įmonių neįsileisime, tai kokias tada įsileisime?”- retoriškai klausė E. Kiudulas.

Naujoji gamykla įsikurtų Klaipėdos LEZ. Arčiausia gyvenvietė šalia jos būtų Rimkai, nutolę 650 m pietų kryptimi. Artimiausios įmonės: į vakarus esanti UAB „Mestilla” (450 m) ir UAB „Fortum Klaipėda” (500 m).

Jis patvirtino, kad bendruomenei išreiškus poreikį, būtų organizuojama keleto jų atstovų kelionė į Nyderlandus, kur šalia Groenlo gyvenvietės veikia panaši gamykla, valdoma kompanijos „Ten Kate“.

„Capella Baltica” pateikiamoje informacijoje tvirtinama, kad gamykla dirbtų „praktiškai be atliekų”: pirminis produktas būtų parduodamas maisto apdirbimo ir kosmetikos kompanijoms, o aliejus ir riebalai – biokuro ir maisto gamintojams. Pats gamybos procesas esą yra uždaro ciklo ir vienintelė į aplinką grįšianti medžiaga būtų vanduo iš gyvūninės žaliavos. Kadangi gamybos procesas uždaro ciklo, visi kvapai jame esą ir liks, o visi pirminiai ir antriniai produktai būtų sandėliuojami hermetiškuose konteineriuose.

INFORMACIJA

Artimiausia gyvenamoji teritorija nuo būsimos gamyklos yra Rimkų gyvenvietėje, nutolusi 650 m pietų kryptimi. Artimiausios įmonės: į vakarus esanti UAB „Mestilla” (450 m) ir UAB „Fortum Klaipėda” (500 m).

„Capella Baltica” planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos informacijoje rašoma, kad gamykla per metus perdirbtų apie 15 000 t gyvulinės kilmės produktų. Jie į gamybą bus tiekiami 20-24 t talpos jūriniuose konteineriuose. Teigiama, kad per dieną į gamyklą atvažiuotų iki šešių sunkiasvorių automobilių.

Gyvulinės kilmės riebalų ir baltymų (proteino) gamybai, kaip mėsos produktų perdirbimo įmonei yra reglamentuojama 500 m sanitarinės apsaugos zona, kurios riba viršija Klaipėdos LEZ sanitarinės apsaugos zonos ribą, todėl yra priimtas sprendimas numatyti priemones, leidžiančias sumažinti veiklai reglamentuojamos sanitarinės apsaugos zonos dydį. Toks pasirinkimas reiškia, kad gamykla pati susimažina zona, kurioje neturi būti jaučiamas joks jos procesų poveikis aplinkai. 

Gamybos proceso metu būtų naudojamos dimetilo eterio (DME) dujos. 1% DME patektų į aplinkos orą per aktyvuotos anglies filtrus, kurie esą sulaiko iki 90% tirpiklio garų. Iš malimo įrenginio į aplinkos orą patenka 0,24% tirpiklio. Į aplinkos orą patektų  0,0067% dimetilo eterio.

Teigiama, kad didžiausia apskaičiuota kvapo koncentracija gali siekti 0,2 vadinamojo europinio vieneto (leistina norma – 9 vienetai, juntama – 1 vienetas).

Gamykla dirbtų 365 d. per metus, 7/24 darbo režimu. Gamyboje dirbtų 7 darbuotojai trimis pamainomis. Administracijoje dirbtų 10 žmonių, 2 iš jų laborantai.

Statybos projektą numatoma parengti ir gauti statybas leidžiantį dokumentą 2019 metų I ketvirtį.

Vienintelis UAB „Capella Baltica” akcininkas – Malagoje (Ispanija) gyvenantis Evgeny Strazding Zolotov. Jis yra ir bendrovės vadovas. 15min.lt pernai vasarį skelbė, kad Tarptautinės tiriamosios žurnalistikos konsorciumo surinkti duomenys iš „Panama Papers“ tyrimo rodo, kad J. Strazdingas yra registruotas Maskvoje, jis taip pat yra Mergelių salose registruotos bendrovės „Capella Star Group“ akcininkas.

GYVENTOJŲ KREIPIMOSI TEKSTAS

Teikiame visuomenės poziciją ir pastabas planuojamos ūkinės veiklos – gyvulinės kilmės taukų ir baltymų (proteino) gamybos įmonės statybos ir eksploatacijos, poveikio aplinkai vertinimo atrankos informacijai:

1.  Dokumente nenurodyta, kokią gyvulinės kilmės žaliavą planuojama tvarkyti – šviežią skerdieną ir/ar gyvūninės kilmės gaišenas. Neaišku, ar žaliavos sudėtyje bus kaulų, šerių, žarnų ir pan.
2. Dokumente nėra informacijos apie susidarančius kvapus iš atvežtinės žaliavos laikymo priėmimo patalpos, gamybinių patalpų, pakuotės, įrangos ir patalpų plovimo nuotekų, pagamintos produkcijos ir pan..
3. Dokumento p. 15 „Planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizika dėl ekstremaliųjų įvykių” neteisingai pateikta informacija, kad nebus eksploatuojami potencialiai pavojingi įrenginiai ir laikomos potencialiai pavojingos medžiagos, nors pagal gamyboje naudojamo dimetilo eterio, kurio vienu metu įrenginiuose būtų 70 t, o metinis suvartojimas 252,5 t. Saugos duomenų lapą dimetilo eteris yra ypač degios, kurios katinant gali sprogti, dujos.
4. 3 lentelėje „Duomenys apie naudojamas žaliavas, chemines medžiagas ar preparatus” nurodyta, kad tirpiklio dimetilo eterio būtų sunaudojama 252,5 t/metus, o 12 lentelėje „Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių teršalų parametrai ir aplinkos oro tarša” nurodyta, kad išsiskirtų tik 18,25 t/metus dimetilo eterio. Todėl neaišku daugiau nei 230 t/m dimetilo eterio (tirpiklio) likimas (išgaravimas, patekimas į nuotekas, kt.).
5. Nenurodyta pagal planuojamą apdirbimo technologiją jau vykdomų įmonių pavadinimai ir faktinės emisijos bei sklindantys kvapui.
6. Kvapų skaičiavime neįvertinti metilmerkaptanai, kurie ypač yra „kvapūs” (specialiai net deda į dujas, kad pasijaustų) ir jiems nustatyti leidžiama vienkartinė koncentracija gyvenamosios aplinkos ore yra ypač maža – 0,000009 mg/m3.

Įvertinus aukščiau paminėtus neatitikimus bei pastabas ir įvertinus tai, kad Klaipėdos miesto pietinio rajono gyventojai jau daug metų skundžiasi nesuvaldomais nemaloniais kvapais dėl Dumpių kaime, Klaipėdos rajone įsikūrusių įmonių, nepritariame UAB „Capella Baltica” planuojamai veiklai Klaipėdos LEZ, nes manome, kad dėl įmonės veiklos gyvenamojoje aplinkoje atsiras papildomų kvapų be jau esančių.