1951 metais iš Lietuvos į Vakarus buvo išsiųsta tokia radiograma apie Adolfą Ramanauską: „Ginkluotojų pajėgų vadas mus išdavė. Atvedė MGB, mes išsigelbėjome tik dviese”.

„Tai tik viena iš daugybės MGB klastočių, nukeiptų prieš partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą”, –  sakė penktadienio vakare į knygos „Aš esu Vanagas” pristatymą Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje gausiai susirinkusiems klaipėdiečiams jos autorius, istorikas, Seimo narys Arvydas Anušauskas.

„Pasirodė, kad pati istorija yra sudėtingesnė. Klastotės, kurios buvo skleidžiamos apie Adolfą Ramanauską, gulė net tik į bylą, bet ir buvo šalia tos bylos”, – sakė A. Anušauskas. Palmiros Mart nuotr.

Jo teigimu, naujoji knyga nėra gryna A. Ramanausko biografija, nors joje biografinių elementų esama. Didžiąją knygos dalį užima tyrimas to, kas atsitiko su A.  Ramanausku, jį sulaikius, ko, pasak autoriaus, pats partizanų vadas jau nebegalėjo aprašyti.

Atliekant istorinį tyrimą, pasitelkta teismo medicinos, psichiatrų, rašysenos ekspertizių išvados, naudota daug autentiškų dokumentinių nuotraukų, (jų knygoje – per 100), KBG archyvinių bylų išrašų, įvairios kitos dokumentinės medžiagos.

„Pasirodė, kad pati istorija yra sudėtingesnė. Klastotės, kurios buvo skleidžiamos apie Adolfą Ramanauską, gulė net tik į bylą, bet ir buvo šalia tos bylos”, – sakė A. Anušauskas, kaip pavyzdį pateikęs jau minėtą į užsienį MGB-istų išsiųstą radiogramą, kurią jis aptiko, rinkdamas medžiagą kitai knygai. Kad tai yra klastotė, paaiškėjo gerokai vėliau, jau nuslopinus ginkluotą pasipriešinimą.

Autorius įdomiai pasakojo, kokiais būdais buvo bandoma susekti A. Ramanauską, kiek dėl to pastangų padėjo sovietinės represinės struktūros – MGB net davė pinigų jų užverbuotam agentui, kad jis pasistatytų namą Kaune vien tam, kad į jį būtų įviliotas partizanų vadas. O užverbuotam agentui pridengti buvo suvaidintas tariamo spekulianto sulaikymo spektaklis.

Nemažai dėmesio knygoje skiriama tam, kaip buvo kurpiama byla prieš Vanagą, apie prieš jį čekistų naudotus nežmoniškus kankinimams. Į pasakojimą įtraukta ir žmonas Birutės Mažeikaitės – Ramanauskienės istorija, iki šiol nė kieno nenagrinėta, spausdinamas interviu su dukra Auksute ir kt.

Knygą „Aš esu Vanagas” 3000 egz. išleido UAB „Dominicus Lituanus”, pristatymo metu ją buvo galima įsigyti vos už 10 eurų. Palmiros Mart nuotr.

Ištrauka iš knygos „Aš esu Vanagas” 

„A. Ramanausko tardymas nebuvo tiek sėkmingas, kad jo paties ar liudininkų parodymų užtektų kaltinamajam aktui surašyti pagal iškeltus kaltinimus. Nes nesurinkta įrodymų, kad jis pats būtų asmeniškai dalyvavęs kokį nors kolaborantą baudžiant mirties bausme. Priešingai –  gauti įrodymai, kad Vanagas siekė palaikyti tvarką ir griežtai baudė plėšikus, prievartautojus, padegėjus, kurie mėgindavo savo nusikaltimus vykdyti pasinaudodami pasipriešinimo vardu ir būdavo apsirengę partizanų uniformomis. Tad ką daryti?

1957 m. liepos  6 d. KGB parengė pažymą „Apie buržuazinio nacionalistinio pogrindžio bei jo ginkluotųjų gaujų kilmę ir veiklą Lietuvos TSR”, kuri turėjo tapti kaltinamojo akto pagrindu. (…) Prie jo tariamos kaltės prirašytas ir dalyvavimas karo lauko teismuose, pagal kuriuos už nusikaltimus nubausti mirtimi buvę partizanai (Studentas, Tankistas, Vyturys ir kiti). Kagėbistams visai nebuvo svarbu, kad kai kurie daliniai 1946-1947 m. net nebuvo pavaldūs A. Ramanauskui. Įrašė ir priskyrė jam LLKS Tarybos prezidiumo (egzistavusio nuo 1949 m. vasario vidurio) narių vadovavimą ir atsakomybę už 72 žmonių žūtį (…) Ir vėl –  jokių įrodymų, liudininkų apklausų ir tardymo protokolų byloje. Tyrimo niekas nesiruošė net inscenizuoti – tiesiog jokio nevykdė. Du puslapiai tokių aprašymų turėjo būti paprasčiausiai perkelti į kaltinamąjį aktą. Šioje pažymoje buvo nurodyta, kad Vanagas vadovavo devynių pogrindinių leidinių  leidybai (…) Nors ne visiems jis vadovavo ir rusiškai išvis nespausdino, tačiau joks tikslumas rašant apie lietuviškojo pogrindžio veiklą KGB visiškai nerūpėjo”.