Jau daugiau nei penkmetį Klaipėdos valdžios prašymu pastatytą viaduką per geležinkelį jai nesėkmingai perleisti norinti AB „Lietuvos geležinkeliai” (LG) susiejo šį kausimą su daugiau nei 7,5 mln. eurų vertės garso slopinimo sienelių statybos miesto teritorijoje projektu.

Savivaldybės administracijos tarnautojai politikams aiškina sulaukę geležinkeliečių pareiškimų, kad jei nebus perimtas viadukas, sienelės mieste gali ir neatsirasti.  LG Geležinkelių infrastruktūros direkcijos  Projektų valdymo departamento direktorius Tomas Varneckas sako, jog aukščiausia bendrovės vadovybė gal ir nesiimtų tokių drastiškų veiksmų, tačiau santykių klimatas esą vėl gali sugrįžti į senas vėžes.

Pėsčiųjų tilto eksploatavimo išlaidos (valymas, apsauga, elektros sąnaudos) per metus sudaro preliminariai apie 12 000 Eur. Martyno Vainoriaus nuotr.

Pritarė tik sienelių projektui

2010 m. baigtą statyti pėsčiųjų tiltą per geležinkelį, jungiantį Kretingos iki Šaulių gatves, LG jau seniai nesėkmingai bando perduoti miestui, nes pagal susisiekimo ministro patvirtiną tvarką, pėsčiųjų eismui skirti viadukai nėra priskirtini geležinkelio statiniams. Miesto politikams vis atsisakant perimti šį turtą, LG buvo pasiruošusi net nutraukti viaduko eksploataciją, bet Savivaldybė pasiekė, kad teismas uždraustų imtis tokių veiksmų.

Dabar viaduko perėmimo klausimas ir vėl sugrįžo į politinę darbotvarkę, bet ne vienas, o lydimas sprendimo projekto, kuriuo politikų prašoma leisti Savivaldybės administracijai dalyvauti Europos Sąjungos remiamame projekte „Triukšmo mažinimo priemonių geležinkeliuose įrengimas Klaipėdos miesto savivaldybėje”.

„Jei savivaldybė sutinka pasiimti viaduką, „Lietuvos geležinkeliai” sutinka daryti nuolaidą ir prisidėti prie projekto 7,5 procento sumos, nebeprašo pridėti visus 15″, – miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto posėdžio metu aiškino Savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.

Įgyvendinant šį projektą 3-6 metrų aukščio garso užtvarai būtų įrengti tiek Dariaus ir Girėno, Smilties pylimo, Herkaus Manto, Pušyno, Stadiono, Malūnininkų gatvėmis ir Giruliuose. Planuojama projekto vertė – 6,29 mln. eurų be PVM. 85 proc. jo būtų finansuojama ES struktūrinių fondų lėšomis, 15 proc.  943 500 Eur per pusė turėtų skirti LG ir Klaipėdos savivaldybė. Numatoma, kad finansavimo reikėtų 2021 metais.

Preliminari planuojama triukšmo mažinimo priemonių vieta pažymėta raudona spalva.

„Ar ne triukšmo šaltinio savininkas turėtų susitvarkyti? Su viaduku jie sprendžia savo turto priežiūros klausimus. Kaip akcinė bendrovė gali jš realizuoti, jei jiems jis nereikalingas. Su tokiu nusiteikimu dramblio neparduosi. Netikiu, kad jie sulauks Tarybos pritarimo”, – pareiškė vicemeras Artūras Šulcas.

Pėsčiųjų tilto eksploatavimo išlaidos (valymas, apsauga, elektros sąnaudos) per metus sudaro preliminariai apie 12 000 Eur.

Savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė teigė, kad LG sieja tuos du projektus.

„Neaišku, kodėl jie susiejo. Galima suprasti tai kaip spaudimą. Reikia pasverti. Neperimsime viaduko, jie – neprisidės prie sienelių statybos”, – sakė Aldona Špučienė.

„Logiškai žiūrint, čia nelabai susiję dalykai. Geležinkeliai privalo mažinti triukšmą ir taršą visoje Lietuvoje. Visuose miesteliuose pastatytos tokios sienelės, o čia sako pasiimkit viaduką ir dar eksploatuokit. Gana keista spaudimo priemonė”, – A. Šulcui antrino liberalas Vygantas Vareikis.

E. Simokaitis sakė sulaukęs iš LG patikinimų, kad ir kiti miestai prisideda prie tokių sienelių statybos.

„Aš šalininkas to, kad viadukas priklauso miestui, nes prisimenu, kaip jis atsirado. Tai buvo kompromisas. Jis netarnauja kaip geležinkelių infrastruktūros objektas. Jis jungia mūsų gyvenamuosius kvartalus. O miestiečiui labui prisidėti 7,5 procento tikrai būtų galima”, – sakė komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius.

Tik jis pritarė sprendimo projektui, kuriuo siūloma miestui perimti viaduką. O sprendimo projektui dėl sienelių statybos komitetas pritarė – susilaikė tik A. Šulcas, sakęs, jog nori palaukti duomenų, kaip kiti miestai prisideda prie tokių sienelių statybos.

„Kaip gero tono ženklas”

LG Geležinkelių infrastruktūros direkcijos  Projektų valdymo departamento direktorius Tomas Varneckas patvirtino, kad gruodžio pradžioje bendrovė oficialiai pateikę pasiūlymą, jog būtų sutartis „dėl dviejų objektu vienu ypu”.

„Šiandien aukščiausiame „Lietuvos geležinkelių” vadovybės rate yra sutarimas, kad tai – vienas klausimas. Jei Savivaldybė priims sprendimą „taip” triukšmo sienutėms, „ne” – viadukui, tai nereiškia, kad nieko nedarysime. Bet natūralu, kad tas klausimas vėl grįš į aukščiausią vadovybę ir ji svarstys iš naujo. Pasikeitus vadovybei geležinkeliai tikrai pademonstravo geranoriškumą, nusprendė pradėti bendradarbiauti, o ne konfliktuoti. Viaduko klausimas matomas kaip gero tono ženklas iš miesto pusės. Miestas juk nori, kad ilgainiui būtų sumažinamas ir centrinės geležinkelio stoties plotas, kažin ar tokia pozicija nuteiktų ir bendradarbiavimui tokiu klausimu”, – sakė T. Varneckas.

Jis tikino, kad visoms savivaldybėms be išimties dėl sienučių statymo yra taikomos vienodos sąlygos.

„Iš visų iš pradžių prašėme pridėti 15 procentų, bet savivaldybėms užėmus vienodas pozicijas visoms vienodai nusileidome.  Tuos 85 procentus ES paramos galime panaudoti kitiems savo projektams, bet kartu su ministerija buvo nuspręsta juos skirti būtent sienutėms”, – sakė LG atstovas.

INFORMACIJA

2010 m. už 13 mln. litų (3,76 mln eurų) baigtas statyti viadukas su jam priklausančiais inžineriniais tinklais dabar yra įvertintas 3,79 mln. eurų.

Jo pagrindas žiemą šildomas, kad neapšaltų ir juo būtų saugu vaikščioti.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos specialistai kartu su Bendrovės LG atstovais apžiūrėjo tiltą ir nustatė  trūkumus, kurie turėtų būti pašalinti prieš jį perimant: turi būti atliktas pažeistos tilto poliuretaninės pakloto dangos, tilto deformacinių pjūvių remontas, sutvarkytos šiukšliadėžės, suoliukai, šviestuvai. 

Paskutinį kartą miesto Taryba jį atsisakė perimti pernai spalį.