Klaipėdos savivaldybės planui kaip su Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pagalba būtų galima atverti kopų ir Girulių paplūdimio link per „Gintaro kranto“ kvartalą vedančią gatvę smūgį sudavė Klaipėdos apygardos teismas.

Jo teisėjų kolegija panaikino Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą, kuris buvo atmetęs kvartalo bendrijos skundą dėl NŽT sprendimo nutraukti dalies sklypo (gatvės, kelių prie namų bei ploto, kuriame bendrija esą ketina statyti bendruomenės namus) nuomos sutartį, nes ši žemė neva naudojama ne pagal paskirtį.

Anot Klaipėdos apygardos teismo, kvartalo teritorijos užtvėrimo ir eismo joje ribojimo teisėtumas, bendrijos narių teisėti lūkesčiai ir visuomenės viešasis interesas naudotis Skautų gatve negalėjo būti tokios bylos nagrinėjimo dalykas. Martyno Vainoriaus nuotr.

Sena istorija

Pirmą sykį klausimą, ar teisėtai užtverta dalis Skautų gatvės, einančios per kvartalą, pastatytą buvusios pionierių stovyklos vietoje, dar 2006-ųjų kovą iškėlė tuometinė dienraščio „Vakarų ekspresas“ žurnalistė Natalija Mogučaja-Vaineikienė.  Nepaisant jos ir kitų žurnalistų atliktų tyrimų, periodiškai vis pasirodydavusių publikacijų, situacija nėra pasikeitusi iki šiol – ties Pamario gatve įrengtas užkardas pakyla tik ratuotiems kvartalo gyventojams, o nuo kopų pusės joks automobilių eismas neįmanomas, nes čia įrengti vartai su spyna.

Klaipėdos savivaldybės administracijai galiausiai nusprendus įregistruoti šią gatvę kaip miesto turtą (Kelių įstatymas numato, jog gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms), to padaryti nepavyko, nes dalis gatvės pateko į „Gintaro krantui“ išnuomotą sklypą, o servituto čia neliko dar 2003 metais, kai tuometinė apskrities viršininkė Virginija Lukošienė, vėliau pati įsikūrusi šiame kvartale, pasirašė susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo su tuometine sklypo nuomininke AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“). 2004 m. gruodį apskritis nutraukė sutartį, pasirašytą su „Klasco“, ir sudarė sutartį su „Gintariniu krantu“, kuris prieš tai buvo šio sklypo subnuomininkas.

Susiklosčius tokiai situacijai Savivaldybė kreipėsi į NŽT, kad ši pašalintų kliūtį miestui tapti gatvės savininku. Ji atliko patikrinimą ir konstatavo, kad sklypo dalis (gatvė, keliai prie namų bei plotas, kuriame bendrija esą ketina statyti bendruomenės namus) naudojama ne pagal paskirtį ir nusprendė nutraukti jo nuomos sutartį.

Toks sprendimas sukėlė bendrijos „Gintaro krantas“ narių nepasitenkinimą ir jie pateikė ieškinį Klaipėdos apylinkės teismui. Trečiųjų asmenų statusu byloje dalyvavo kvartalo gyventojai, tarp kurių yra ne tik uostamiestyje puikiai žinomi asmenys – Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ komercijos direktorius Karolis Kuzmarskis, kvartalo statybos metais „Klasco“ vadovavęs dabartinis Krovinių terminalo technikos direktorius Eduardas Plauška, „Begos“ valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis, socialdemokratų kandidatas į merus Benediktas Petrauskas, Kamineros grupės“ akcininkas Arūnas Tuma.

Pirmos instancijos teismas pernai bendrijos ieškinį atmetė, o ji tokį sprendimą apskundė Klaipėdos apygardos teismui.

Kokie argumentai?

Apeliacinį bendrijos skundą nagrinėjusi teisėjų kolegija, kurią sudarė Kristina Domarkienė, Jolanta Gailevičienė ir Erinija Kazlauskienė, konstatavo, kad bendrijos skundas yra pagrįstas.

Anot teismo, kvartalo teritorijos užtvėrimo ir eismo joje ribojimo teisėtumas, bendrijos narių teisėti lūkesčiai ir visuomenės viešasis interesas naudotis Skautų gatve nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tad pirmos instancijos teismas nepagrįstai ėmėsi vertinti ir šias aplinkybes.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad „Gintaro krantas” turi teisę ir toliau nuomotis ne aukciono tvarka valstybinę žemę, nes tai būtina gyvenamųjų namų eksploatavimui užtikrinti. Priešingas teismo sprendimas esą prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Taip pat pabrėžta, kad nors bendruomenės centro projektas yra tik konsultacijų, vizijos lygio, tačiau tai yra dar vienas pakankamas pagrindas konstatuoti, jog nuomojamas žemės sklypas yra naudojamas pagal paskirtį.

Tad teismas pripažino NŽT sprendimą nutraukti žemės nuomos sutartį neteisėtu ir priteisė iš jos bendrijos naudai 3 549 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šis sprendimas kasacine tvarka dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.