Sveiki klaipėdiečiai, mums vėl reikia pasitarti – kiek savo pinigų jūs pasirengę sumokėti AB „Lietuvos geležinkeliai“ mūsų mieste vystomam verslui pagerinti?

Martyno Vainoriaus nuotr.

Valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ Klaipėdos mieste turi kelius, stotis, pervažas, tiltus, komunikacijas, pastatus ir žemės sklypus šalia šios verslui būtinos infrastruktūros. Visą šitą savo gėrį, esantį mūsų mieste, „Lietuvos geležinkeliai” naudoja savo verslui – siekdami veikti pelningai gabena krovinius, reikalingus nuolatiniam uosto rekordų gerinimui. Be geležinkelio šlovingoji Uosto direkcija nieko jums nepagerintų, todėl savo mieste turim tai, ką turim – nekontroliuojamą geležinkelio veiklos keliamą taršą triukšmu, vibracijomis, naftos krovinių smarve, įvairiausios kilmės birių krovinių likučiais nuo ne visada švariai nuvalomų vagonų, išvažiuojančių iš uosto į miestą.

Šalia geležinkelio esančių gyvenamų rajonų gyventojai iki šiol buvo įpratę, kad kaip senų senovėje, taip ir šiandien, mūsų tautiškasis geležinkelis kaip buvo, taip ir liko „carstvo-gosudarstvo“ (rus.) ir mūsų, civiliokų, įstatymams neprivalanti paklusti struktūra. Dailydizmo epochoje šakotis prieš geležinkelį buvo beprasmiška. Net didžioji Klaipėdos miesto gyventojų dalis mums, „šalia-geležinkeliečiams“, nevengdavo į akis tiesiai drėbti – kai ten gyventi kūreisi, geležinkelis jau buvo, todėl jei kas nepatinka šiandien – kraustykis į kaimą.

Na, išsiparduos diskomforto nustekentasis, išvažiuos dar daugiau gyventojų iš Klaipėdos – ir ką? Tarša mieste juk liks, o kai sužinai, kad pastačius išorinį uostą, mieste po bildantį ir vargonais triūbijantį sąstatą turėsime reguliariai kas 10 minučių dieną, naktį ir visada (nes tiek augs vien uostui reikalingų krovinių gabenimas miesto teritorijomis), logiška yra manyti, kad atitinkamai didės ir minėta tarša. Gyventojų sumažės, tarša liks ir dar padidėjus – ar to pikčiurnos chamo „kraustykis į kaimą“ tikslas tikrai bus pasiektas?

Tačiau braukim brūkšnį ties tuo, kas buvo, nes šiandien jau yra kitaip. Bent jau atrodo, kad kitaip. Galime stebėti, kaip šiandieninis geležinkelis tikrai deda sėkmingas pastangas ir tampa atsakinga, šiuolaikiškai suvokiančia savo misiją ir moderniais metodais valdoma valstybine įmone. Pamirškim tas smulkmenas, kaip labai negražius ir užgaulius kažkokio valdininko raštus, vis dar iš senų laikų inercijos siunčiamus gyventojų bendruomenėms, atsikertant į mūsų reikalavimus valdyti savo taršą. Arba tą nelemtą bandymą prisiduoti didžiosios kinų tautos valstybiniam magnatui – irgi pamirškim, bent jau kol VSD nenurims linksniuoti tokios brolystės keliamų grėsmių tam nacionaliniam saugumui. Pripažinkim – ši strateginė Lietuvos Respublikos įmonė jau mato ir paprastą žmogų – šį lygiai tiek pat strateginį mūsų šalies resursą.

Keletą tų žmonių iš Girulių ir Vitės gyvenamų rajonų „Lietuvos geležinkelių” Infrastruktūros projektų valdymo departamento vadovai pasikvietė pokalbiui šių metų sausio mėnesio 22 d. Jie kvietė ateiti visus, bet nedaugelis atėjo – tik tie, kurie dar tiki, kad su geležinkeliu galima ir kalbėtis, o ne tik jį kentėti.

Tikintiesiems buvo pristatyti geležinkelio planai įrengti triukšmo slopininimo sieneles Giruliuose ir Vitėje. Pokalbio pradžioje geležinkeliečiai lyg ir pasibarstė galvas pelenais, atgailavo ir pasimušė į krūtines bei sutiko, kad triukšmo bei vibracijos lygis, keliamas geležinkelio miesto ribose, viršija visas leistinas normas ir kenkia klaipėdiečių sveikatai, kas patvirtinta Sveikatos centro daug kartų atliktais matavimais.

Sužinojome, kad būdama socialiai atsakinga įmone, „Lietuvos geležinkeliai“ yra parengę projektą ES finansavimui gauti ir tas lėšas nukreips į savo infrastruktūros gerinimą, taip pat į triukšmo bei vibracijų ir kitų rūšių taršos, keliamos visuose Lietuvos miestuose bei gyvenvietėse, mažinimą. Tikintieji suprato, kad gerasis geležinkelis skiria lėšas ilgametės problemos sprendimui, buvo sujaudinti tokio gerumo, dėkojo ir džiaugėsi jau beveik apčiuopiama savo vargų pabaiga – ir link salės durų buvo palydėti paplekšnojimais per nugarą bei užtikrinimu, kad geležinkeliečiai ir šalia-geležinkeliečiai nuo šiol tapo geriausiais draugais. Nes pastarieji jau gali skambinti pirmiesiems bet kuriuo paros metu, jei panorėtų apie ką nors pasikalbėti.

Tokioje pakylėtoje būsenoje tikintieji teišbuvo neilgai – tik iki miesto savivaldybės administracijos vadovo Sauliaus Budino Tarybos komitetams šiomis dienomis pagarsinto sumanymo, kad minėtos triukšmo sienelės bus įrengiamos ne vien „Lietuvos geležinkelių“ parūpintu finansavimu iš Europos Sąjungos (ES) fondų, bet ir pačių tikinčiųjų lėšomis, kas labai gražiai įvardinama kaip „jungtinė veikla“.

Tiksliau pasakius, savo pinigais toje jungtinėje veikoje, skirtoje investicijoms į „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros objektų vystymą, sudalyvauti turėsime visi klaipėdiečiai – kiek tikintys geležinkeliu, tiek netikintys. Visi mes jungtinės veiklos būdu galėsime geležinkeliams sumokėti beveik pusę milijono eurų sienelių įrengimui bei papildomai nenumatytų projekto kaštų padengimui kažkiek… Matyt, tiek, kiek darbų konkursą laimėjęs dvarui artimas rangovas vėliau sugalvos paprašyti virš sutartos kainos.

Čia reikia pažymėti, kad ES remiamų projektų finansavimo taisyklės dažniausiai ir numato tik dalinį kaštų kompensavimą, ir tai vadinama kofinansavimo principu, kai projektas apmokamas apjungiant ES fondų ir verslo subjekto lėšas. Verslo įmonės, rengiančios įvairiausius ES finansuojamus projektus, savo lėšomis dengia 50 proc., kartais 70 proc. projekto vertės, todėl „Lietuvos geležinkelių” gautas finansavimas su 85 proc. kaštų dengimu ES lėšomis laikytinas labai ir net labai sėkmingu.

Kreipdamiesi į ES dėl finansavimo „Lietuvos geležinkeliai“ rengė projektą, kuriame numatė visas darbų apimtis ir terminus, kuriuos įsipareigoja vykdyti – kitaip gautas ES lėšas tektų grąžinti – ir projekte sutiko, kad 85 proc. lėšų duoda ES, o 15 proc. – pačių „Lietuvos geležinkelių” lėšos.

Tačiau panašu, kad gavus ES finansavimą šiam „Darnaus transporto ir pagrindinių tinklų infrastruktūros plėtros“ projektui Nr. 06.2.1-TID-V-509 pagal priemonę „Neigiamo poveikio aplinkai mažinimas geležinkeliuose“ įgyvendinimo, mūsų geležinkeliečiai nuomonę staiga pakeičia ir ima reikalauti pinigų iš to neigiamo geležinkelių veiklos mieste poveikio kamuojamo klaipėdiečio. Motyvas – kai kurios kitos savivaldybės pasidavė tokiam taršos šantažui ir sutiko susimokėti.

Bent jau tikinčiųjų susitikime su geležinkeliečiais apie tokią būtinybę „susimesti“ kalbėta tikrai nebuvo.

Taigi, ar tu, mielas klaipėdieti, jau nori susimokėti beveik pusę milijono eurų ir vėliau dar šiek tiek už tai, kad „Lietuvos geležinkeliai” pradėtų valdyti savo keliamus klaipėdiečiams vargus? Tavo gyvenamos aplinkos teršėjas ir ardytojas tau sako, kad sutiks truputį mažiau žaloti tavo sveikatą, jeigu tu jam už tai sumokėsi.

Sakai, ne? Gerai, bandome dar kartą – ar nori susimokėti tą patį pusę milijono, bet papildomai iš „Lietuvos geležinkelių” pasiimti gerokai nudrožtą pėsčiųjų tiltą per geležinkelį, su visom prievolėm jį nuolat remontuoti ir prižiūrėti savo kaštais?

Martyno Vainoriaus nuotr.

Tiksliau – pagal rimtų vyrų planą Klaipėda tą „Lietuvos geležinkelių” balanse esantį tiltą pasiima sau dabar, o tada geležinkeliečiai sutiks įrengti tas jau dešimtmetį mums žadėtas triukšmo sieneles tik 2021 metais. Kėdės šiandien – pinigai rytoj. Atseit, jeigu nesutinkat – mes viską stabdom ir ES finansavimas Klaipėdoje panaudotas nebus. Suprask, visas gautas lėšas nukreipsim į Vilniaus geležinkelio aplinkkelio statybą.

Tu klausi – kodėl mes turėtume su tokia nesąmone ir šantažu sutikti? Ogi todėl, kad geležinkeliečiai turi labai gerus vadybininkus ir departamentų vadovus, kurie nori tau, mielas klaipėdieti, eilinį kartą kelnes per galvą numauti. Ir jiems tai padaryti padeda Klaipėdos savivaldybės administracijos vadovas, tikriausiai net su mūsų mero pritarimu.

Vienintelė kliūtis, nuo to gudragalviško žingsnio „susimesti“ mus sulaikanti – tam reikalingas miesto Tarybos sprendimas. Taryboje dar yra žmonių, kurie atsimena geležinkeliečių įsipareigojimus, pažadus miestui, net padarytus projektus ir specialiuosius planus, numestus už pečiaus neva tai dėl lėšų trūkumo.

Visada geležinkelio infrastruktūros projektai mieste turėjo būti ir buvo finansuojami „Lietuvos geležinkelių“ parūpintomis lėšomis – taip turės būti ir dabar.

Tu klausi – o ką daryti? Jeigu tave tenkina toks „atsakingos“ valstybinės įmonės organizuojamas šantažas – nedaryk nieko ir lik ant sofos prieš savo TV. Tačiau jeigu tu, mielas klaipėdieti, nuspręstum pasipriešinti tokiai valdininkų savivalei, pasišaipymui iš Klaipėdos ir tavo pinigų taškymui – nepatingėk iki vasario 19 d. užpildyti prašymą pasisakymui iš „Klaipėdiečių tribūnos“ vasario 21 d. vyksiančios Tarybos posėdžio metu. Prašymo formą rasi čia, o tavo pilietinė sąžinė tau pati pasakys, kokiais žodžiais tu nori kreiptis į vis artėjančių rinkimų šurmulio susuktus Tarybos narių protus.

Tikiu, kad bent jau labiausiai nuo geležinkelio vargstančių miesto bendruomenių atstovai tai padarys – Smeltė, Vitė, Giruliai, Rimkai ir Nemuno gatvė. Na, o jei prisibelsti į sveiką protą ir nuovoką Taryboje mums nepavyks ir stambus valstybinis verslas aukščiau aprašytu smulkaus žiurkiavimo būdu eilinį kartą nukelnės mūsų miesto gyventojus, mes turėsim kartu pagalvoti ir pasitarti – iškentėsim ir tai, ar jau gana iš mūsų tyčiotis – ir gal jau darom ką nors?