[vc_row][vc_column][vc_column_text]Nuo vasario 23 dienos „ArleKinas” Klaipėdoje, Kultūros fabrike, pradeda rodyti vienos garsiausių šiuolaikinių lenkų režisierės Malgorzatos Szumowskos filmą ,,Veidas‘‘, (,,Twarz‘‘ ,,Mug‘‘), 2018 metų Berlinarėje apdovanotą pagrindiniu žiuri prizu Sidabriniu lokiu.

Yra tokia nuomonė, kad filmai kuriami arba festivaliams, arba žiūrovams. Tai ,,Veidas‘‘ neabejotinai iš tų filmų, kuris tinka abiems kategorijoms.

Jei nespėjote susipažinti su šios režisierės kūryba (Berlynarės Sidabrinis lokys fimui ,,Kūnas‘‘, 2015; Lokarno festivalio specialus žiuri prizas filmui ,,33 Scenos iš gyvenimo‘‘) rekomenduoju pamatyti šį, vieną ryškiausių praėjusių metų Europos filmų. Pernykštis festivalis „Kino pavasaris” rodė filmą, bet į Klaipėdą jis atkeliauja tik dabar.

Tai filmas – tragikomedija, kuri priverčia pažiūrėt į save iš šono, į tai, ką mes bendruomeniškai ir asmeniškai mylim, vertinam, garbinam ir kiek svarbus kiekvienam iš mūsų gali būti išorinis pavidalas.

Pirmoje filmo pusėje siužetas paprastas, intensyvus ir daug aprėpiantis; kuriama atmosfera lengvai atpažįstama posovietinei patirčiai, nors, kaip sakė režisierė viename skaitytame interviu, ,,filme nėra praeities, tai šių dienų provincija… Ir atmetus kelius elementus (pvz. apsipirkimo sceną), tai gali vykti bet kurios šalies provincijoje, kurioje gaji konservatyvi aplinka, formuojanti žmonių nuomonę, požiūrį, vertinimą.‘‘

Antroje filmo dalyje įvykęs nelaimingas atsitikimas lėtina filmo dinamiką. Dingsta pasakos laimės atributai: keistuolio, laisviausiai nusiteikusio kaimo jaunikaičio (klausosi metalo, nešioja ilgus plaukus, važinėja dideliu greičiu, nori išvykti į Londoną) išvaizda keičiasi, nebėra ir jo balto žirgo, dingsta mylimoji. Nelaimingas atsitikimas, reakcija į tai atskleis žmonių neįgalumą ieškoti širdimi ir sveiku protu paremto santykio. Ir čia vizualinis sprendimas rodyti kadre vaizdą, kuris vietomis praranda fokusaciją, mažas ryškumo gylis, suteikia miglos įvaizdį, iš kurios ištrūkti galima tik ekrane kartas nuo karto pravažiuojančiu turbūt vienintelio maršruto kaimo autobusu.

Filme šaržuojamas uždaras konservatizmas, religiniai štampai, stabų svarba, vartotojiški principai. Įsimintos išpažinties, tariamo egzorcizmo, kaimo šokių ir švenčių scenos, autentiškos buitinės šeimos balių kalbos ir juokeliai, kaimo švenčių ritualai.

Filmo tematika gana aktuali ir artėjančių rinkimų atmosferai, kada išorinis įvaizdis, reprezentacija, netgi programa gali formuoti nuomonę, poziciją. Saldainių popieriukai gali neatitikti įsivaizduojamos formos ir spalvos, o ką jau kalbėti apie skonį.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_video link=”https://www.youtube.com/watch?time_continue=153&v=48DKzRug0tA” align=”center”][/vc_column][/vc_row]