Nuomonės

Rinkimų apgavystės. Balsuotojų ir kandidatų.

Rytas Staselis
2019-02-25


Artėja saldžios mūsų dienos: treji rinkimai – laikas, kada mes – šios šalies piliečiai valdžiažmogiams pateiksime savo sąskaitas. Netiesiogiai, žinoma, o balsadėžėse. Pirmasis ypas – jau ateinantį savaitgalį. Rinkimai į savivaldybių tarybas ir merus.

Tiesiogiai išrinktas meras iš tikrųjų nedaug ką gali. Jeigu nėra vieningas su savivaldybės administracijos vadovu. Šis pareigūnas neformalių galimybių turi net daugiau. Pavyzdžiui – sabotuoti tiesiogiai išrinkto mero politiką. O savivaldybės administratorių skiria savivaldybės taryba. Jeigu ten meras turi lojalią daugumą, problemos nėra. Tačiau jeigu toji dauguma yra netvari, plaukiojanti – tada mišios. Martyno Vainoriaus nuotr.

Praėjusiąją savaitę teko porą dienų viešėti Alytuje. Ten miesto centras tarsi ištapetuotas žadančiais, pasiretušavusiais savo atvaizdus, saldžiais politikais taip, kaip, vietinių pažįstamų žmonių teigimu, niekada ligi šiol. Regis, net Vilniuje kukliau: fototapetais išpuoštos gal tik viešojo transporto stotelės, bet jokių plakatų centre ant pastatų. Bent jau aš to nepastebėjau.

Nepaisant kai kurių kadenciją baigiančių merų godų, esą jie dabar rinkimuosna susirengė norėdami “pabaigti pradėtus darbus”, jiems lengva nebus. Akivaizdu.

Ko gero, prieš ketverius metus Lietuvoje surengus pirmuosius tiesioginius merų rinkimus, nemažą reikšmę rinkėjams turėjo tai, už kurį kandidatų į tarybų narius agitavo konkretūs kandidatai į merus. Spėju, kad po kovo 3-osios dienos rinkimų daugelio savivaldybių tarybose bus daug margiau, kur kas labiau segmentuota. O per ateinančius ketverius būsimosios kadencijos metus didumos savivaldybių merams surasti bei išlaikyti atramą savo sprendimams tarybose bus nepalyginamai sunkiau.

Dar daugiau: savivaldybės meras be vietos savivaldybės daugumos yra labai nelaimingas meras. Meras – bankrotas, neturintis jokios galimybės ateityje užbaigti praeityje pradėtus darbus.

Reikalas tas, kad tiesiogiai išrinktas meras iš tikrųjų nedaug ką gali. Jeigu nėra vieningas su savivaldybės administracijos vadovu. Šis pareigūnas neformalių galimybių turi net daugiau. Pavyzdžiui – sabotuoti tiesiogiai išrinkto mero politiką. O savivaldybės administratorių skiria savivaldybės taryba. Jeigu ten meras turi lojalią daugumą, problemos nėra. Tačiau jeigu toji dauguma yra netvari, plaukiojanti – tada mišios.

Besibaigiančioje kadencijoje tokių konfliktų būta Vilniuje, Šiauliuose, regis, Panevėžyje, nekalbant apie mažesnes savivaldybes.

Todėl renkantis tarp kandidatų į merus, verta pasidomėti, kas juos žada remti. Kas ir kokiais klausimais.

Dėl partinių kandidatų – šiek tiek paprasčiau, tačiau įsivešėjus rinkimų komitetų vajui, neprošal įdėmiau pasiskaityti programas, pasiklausyti aktualiomis temomis kalbančiųjų.

Dar vienas patarimas, kurį rinkėjams siūlo priminti ekspertai – rinkimų kampanijos metu yra itin prasminga atkreipti dėmesį į tai, kokios yra savivaldos funkcijos. Kandidatai į merus ar tarybas gali žadėti pagerinti santykius su Rusija, Šiaurės Korėja ar Zanzibaru, tačiau elementaru – tai ne jų laukas. Norėti ir žadėti tokia kryptimi jie gali išsijuosdami, tačiau naudos iš to – absoliutus nulis.

Diduma pretendentų į jūsų vietos valdžią būtinai žada ką nors pastatyti arba kokią nors nemokamą naudą (pvz., viešąjį transportą). Pasiūlykite jiems papūsti į uodegą: statyti, turint prieigą prie pinigų, daug proto nereikia. Statybos visada yra gera galimybė nugvelbti medžiagų arba darbų “į kairę”. O nemokamų dalykų – išvis reta. Nebent maltiečių sriuba, nors už jos ingredientus ir puodą kaitinantį kurą taip pat sumoka dosnesni labdarai aukojantys piliečiai. Dėl tos priežasties pažadukų todėl visada verta paklausti: jei jie siekia nemokamo viešojo transporto, iš kur ketina paimti pinigų vairuotojų algoms, atnaujinti transporto priemones bei infrastruktūrą.

Beveik neabejotinai tie pažadukai sieks savo idėjas paaiškinti kuo sudėtingiau. Kad atrodytų labai sudėtinga ir sunkiai, ne kiekvienam protui duota suvokti. Tačiau tai bus dar viena, elementari apgavystė.

Šį tekstą pradėjau nuo to, kad rinkimai yra metas mums – rinkėjams – pajusti trumpą keršto jausmą. Po teisybei, taip būna dažniausiai, tačiau neteisinga. Gal jau geriau pasinaudoti rinkimų kampanijos laikotarpiu ir pasidomėti tuo, kas vyksta aplink. Tik nesakykite, kad neturite laiko. Šis argumentas yra tokia pat apgavystė, kaip viešasis transportas, už kurį niekam nereikia mokėti.


2019-02-25

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt