Įvadas: Savo rašinį noriu pradėti nuo padėkų. Ačiū naujienų portalui „Atvira Klaipėda“, kuris suteikė man galimybę pasisakyti apie vasario 25 d. dienraštyje „Klaipėda“ paskelbtą straipsnį „Statybų pajūryje koziris – eksviceministro pažymos“.
Ačiū šio straipsnio autorei Astai Aleksėjūnaitei, kuri su mano kolegos G. Piličiausko ir Pajūrio regioninio parko direktoriaus Dariaus Niciaus pagalba, „nešališkai“ išsiaiškino, kas vyksta Pajūrio regioniniame parke ir „kompetetingai“ atskleidė buvusio Klaipėdos universiteto dėstytojo-eksviceministro „kriminalinius“ ryšius su savo buvusiais studentais archeologais. Taip pat norėčiau padėkoti minėto dienraščio leidėjams, kurie interneto platybėse suradę mano nuotrauką be sutikimo ją patalpino laikraščio pirmame puslapyje dideliu formatu. Tokios nemokamos reklamos galėtų pavydėti ne vienas šiuo metu į Klaipėdos mero bei savivaldybės tarybos narių postus kandidatuojantis miesto politikas.
Taigi linkėdamas sėkmės dienraščio „Klaipėda“ žurnalistei ir toliau narplioti „archeologinės mafijos“ peripetijas, šiame rašinyje noriu trumpai pristatyti savo atlikto tyrimo, kuris, anot aukščiau minėto straipsnio autorės ir jos konsultantų, yra įvardintas kaip pagrindinis statybų pajūryje koziris.
Šiuo metu vykstantis konfliktas Pajūrio regioninio parke tarp direkcijos ir privačių žemės savininkų buvo užprogramuotas dar 1990-aisiais, kai sovietų armijos poligone nusiaubto istorinio Karklės kaimo teritoriją buvo nuspręsta įjungti į tuo metu besiformuojantį Pajūrio regioninį parką. Astos Vainorės nuotr.
Tyrimų metodika: Šiuolaikiniame archeologijos moksle be tradicinių invazinių metodų gana plačiai naudojami vadinamieji neinvaziniai nuotoliniai (angl. remote sensing) tyrimai. Mano tyrimas, kuris buvo atliktas viename iš sklypų buvusio Karklės kaimo vietoje, Pajūrio regionio parko teritorijoje, yra paremtas aerofotonuotraukų analize.
Bandant nustatyti galimai po dirvožemiu esančias antropogeninės kilmės struktūras, buvo panaudoti jų identifikavimo būdai: pagal vienos rūšies kultūrinių augalų vegetacijos skirtumus ir pagal skirtingus ariamo dirvožemio atspalvius.
Aerofotonuotraukoje matomi augalų vegetacijos spalvų skirtumai ir ariamo dirvožemio atspalviai buvo analizuojami naudojant kompiuterinę grafinio redagavimo programą „Adobe Photoshop CC”. Naudojant šios programos grafinius filtrus, galima tolygiai keisti spalvų balansą, sodrumą, ryškumą ir vaizdo elementų tarpusavio kontrastą. Tokiu būdu apdorojus aerofotonuotraukas žemės paviršiuje labiau išryškėja po žeme esančios tiek gamtinės-geologinės kilmės anomalijos, tiek ir archeologus dominančios galimai antropogeninės kilmės, t.y. dėl žmonių veiklos atsiradusios struktūros.
Tyrimo objektas: Tyrimų objektu pasirinkta 1944 m. spalio 27 d. Vokietijos karinių oro pajėgų žvalgybos aerofotonuotrauka GX 4146-1534-L-SD-56, M 1:10000. Šios aerofotonuotraukos skaitmeninė kopija yra saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve. Informacija apie archyvines Antrojo pasaulinio karo arerofotonuotraukas ir skrydžių aprašai yra skelbiami internetinėje archyvo svetainėje. Aukščiau minėtų aerofotonuotraukų negatyvai arba atspaudai yra saugomi JAV Nacionaliniame archyve Vašingtone.
Tyrimo rezultatai: Atlikus kultūrinių augalų vegetacijos rodiklių ir ariamo dirvožemio atspalvių analizę 1944 m. spalio 27 d. Vokietijos karinių oro pajėgų žvalgybos aerofotonuotraukoje GX 4146-1534-L-SD-56, tiriamo sklypo ribose, 4 vietose identifikuotos galimai po žeme esančios antropogeninės kilmės struktūros (žr. aerofotonuotrauką).
Struktūros Nr. 1-3 yra tiriamo sklypo vakarinėje dalyje esančiame dirbamame lauke, kuris, spėjama, buvo užsėtas žiemkenčiais. Šioje vietoje, palei dabartinio sklypo vakarinę ribą, išryškėja linijinė struktūra Nr. 1 – tikėtina buvusio lauko keliuko vieta. Keliukas orientuotas šiaurės-pietų kryptimi. Prie jo pastebimos dviejų stačiakampio formos struktūrų žymės. Viena jų – Nr. 2 yra šiaurės vakarinėje tiriamo sklypo kampe, ilgosiomis kraštinėmis orientuota rytų-vakarų kryptimi.
Stačiakampio formos struktūra Nr. 3 užfiksuota prie to paties keliuko pietvakarinėje tiriamo sklypo dalyje. Ji ilgosiomis kraštinėmis taip pat orientuota rytų-vakarų kryptimi. Minėtų po žeme esančių galimai antropogeninės kilmės struktūrų dydžiai ir erdvinis išsidėstymas yra identiški šiaurinėje ežero pakrantėje stovintiems pastatams.
Aukščiau aprašytos po žeme esančios struktūros išskiriamos remiantis pozityviais ir negatyviais augalų vegetacijos rodikliais. Augalų, kurių šaknys atsiremia į suplūktą (grįstą, žvyruotą) kelio sampilą ar akmenų/plytų mūro pamatus augimo tempas sulėtėja. Dėl to augalai šioje vietoje yra trumpesni ir plonesni, pakeičia savo spalvą, ilgainiui pradeda gelsti ir skursti. Tos pačios rūšies augalai, augantys kitose lauko dalyse, gauna pakankamai drėgmės ir maistingųjų medžiagų, tad užauga aukštesni ir vešlesni, jų spalva tampa sodresnė ir tamsesnė. Todėl grūdinės kultūros pagal jų vegetacijos skirtumus geriausiai identifikuoja ariamame sluoksnyje ar po juo esančias struktūras.
Keturkampio formos struktūra Nr. 4 yra tiriamo sklypo viduryje, netoli pietinės jo ribos. Ariamame lauke esanti struktūra identifikuota pagal skirtingus dirvožemio atspalvius. Ariant buvusių pastatų vietas į dirvožemio paviršių iškeliamos arba atsidengia buvusių pastatų liekanos: akmenys, mūro fragmentai, plytos, čerpės ir kt. Todėl buvusių pastatų vietos dažniausia kontrastuoja su dirvožemio atspalviais likusioje lauko dalyje. Kita vertus, po žeme esančių mūrinių pamatų vietose susiformuoja žymiai plonesnis ariamas sluoksnis.
Ilgą laiko tarpą nesant lietaus, saulė ir vėjas išdžiovina žemės paviršių, todėl virš buvusių pastatų esantis dirvožemio sluoksnis žymiai greičiau išdžiūna ir įgauna šviesesnę spalvą negu likusioje lauko dalyje. Geriausiai tokios struktūros matomos po arimo ankstyvą pavasarį arba rudenį. Tuo tarpu analizuota aerofotonuotrauka ir buvusi padaryta tuo palankiu metu, t. y. 1944 m. spalio 27 d.
Mokslinių tyrimų praktikoje, siekiant išvadų objektyvumo, nuotolinių archeologinių tyrimų duomenys yra koreliuojami su geofzikinių arba archeologinių tyrimų duomenimis. Atliktų tyrimų rezultatai mokslinių ataskaitų forma keliauja į archyvus ir kartu su kartografiniais, istoriniais, ikonografiniais ir etnografiniais duomenimis toliau yra naudojami rekonstruojant konkrečios vietovės istorinio-kultūrinio kraštovaizdžio raidą.
Reziume: Tenka pripažinti, kad šiuo metu vykstantis konfliktas Pajūrio regioninio parke tarp direkcijos ir privačių žemės savininkų buvo užprogramuotas dar 1990-aisiais, kai sovietų armijos poligone nusiaubto istorinio Karklės kaimo teritoriją buvo nuspręsta įjungti į tuo metu besiformuojantį Pajūrio regioninį parką. Šiandien tai atrodo kaip absurdas, tačiau tuo pačiu metu dalis parko saugomos teritorijos buvo išskirstyta į sklypus ir privatizuota.
Sovietmečiu praktiškai sunaikinto Karklės kaimo vietoje, kuris čia gyvavo nuo XVI a., dauguma mokslinių istorinių, urbanistinių, architektūrinių, archeologinių bei etnografinių tyrimų yra atlikta ne už valstybės, o už privačių žemės sklypų savininkų lėšas. Jie pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus privalo tai daryti, nes jų lūkesčiai, aptikus istorinių pastatų vietas statyti naujus pastatus, yra teisėti.
Labai gaila, bet šiandiena akivaizdu, kad dabartinė Pajūrio regioninio parko vadovybė aiškiai nebesuvaldo situacijos. Pasiklydusi saugomų teritorijų teisės aktų bruzgynuose valstybės apmokamą darbo laiką eikvoja ir mokesčių mokėtojų pinigus leidžia nesibaigiančiuose teismuose ir galimai žiniasklaidoje užsakydama pseudostraipsnius apie „archeologinę mafiją“.
Akivaizdu, kad personažai kovojantys už mūsų laisvę ir teisybę truputėlį perlenkė lazdą garsiais išsireškimais. Koks tikslas? Ar tik nebus savų ambicijų ir interesų maskavimas?
Argi čia ne tas pats Gytis, kuris save laiko vieninteliu ir tikru lietuvos archeologu, susipykęs (o gal permetęs) su didžiąja dalimi savo bendruomenės narių. Ar ne tas pats, kuris nematęs radinių in situ, o tik prastos kokybės fotonuotraukas, apšaukė gerb. prof. A.Girininką ir kitus jaunuosius mokslų daktarus bei dr. K.P, čiupinėjusius radinius Kopgalyje, viešai suabejojęs jų kompetencija? Neveltui matyt mokslo bendruomenėje sklando anegdotas – nori ramaus gyvenimo, nekišk nosies į šio asmens interesų zoną pajūryje. 🙂
Žinoma, čia advokato ar eksperto funkcijas užima ta pati įvardinta persona. Anekdotas…
1. Konfliktą kuria ne Pajūrio regioninio parko ribos, tačiau saugomų teritorijų įstatymo išimtis, leidžianti jose statybas atstatant buvusias sodybas. Tas pats konfliktas kyla ir kitose saugomose teritorijose, kur žemės savininkai nori statyti ir siekia tos teisės visais būdais, taip pat neobjektyviomis įvairių specialistų išvadomis, kurdami pamatų imitacijas. Tai vyksta jau daug metų. Visuomenė ir jos išrinkta valdžia turėtų apsispręsti ir savo apsisprendimą įteisinti patobulintu įstatymu, ar ir kur ji nori saugoti gamtą/kraštovaizdį, nes toje pačioje vietoje statyti tai daryti ir statyti naujus namus nėra įmanoma;
2. G. Piličiauskas nepadėjo žurnalistams „atskleisti buvusio Klaipėdos universiteto dėstytojo-eksviceministro „kriminalinių“ ryšių su savo buvusiais studentais archeologais”. Jis tik pakomentavo R. Jarockio teismui teiktą jo manymu neobjektyvią aerofotografijos interpretaciją ir jokiais kitais klausimais, susijusiais su R. Jarockio asmeniu, nekalbėjo;
3. Kolegos Romo prašyčiau teikti vienodus raštus teismui ir plačiajai visuomenei, kuri nėra susipažinusi su teismui teikta šio archeologo pažyma, kurioje rašoma, kad aerofotografijose matomas spalvines anomalijas sukelia pastatų liekanos ir kurioje nutylima apie jas sukuriančius gamtinius veiksnius. Tik laiške žurnalistams spalvinės anomalijos imamos vadinti „GALIMAI antropogeninės kilmės”. Mažytė ir labai svarbi smulkmena, kurios nėra teismui teiktoje pažymoje. Apie žalsvumą duodantį stebuklingą Adobe Photoshop CC programos filtrą, leidžiantį geriau pamatyti nesančius pamatus, galima kalbėti tik prie alaus bokalo, ir ne pirmo. Nuotoliniai tyrimai yra puiku, bet juos vykdant reiktų artėti prie tiesos, o ne tolti, nesvarbu kieno norus pildant.
Valkataujančių ir apsirūkusių ekspertų era atėjo…. Faktų ir duomenų profanavimo viršūnė… Ir kur gi žiūri TEISĖSAUGA?
Na ir kaip ten su privatizacija isejo tai jau kitas kl,taciau privati nuosavybe- valstybes pamatas. Zmones turi teise atgauti savo valdas,juolab patys uz tai susimoka
Gerbiamas G. Piliciauskas – genijus, kad moksliskai spresti ginca, jis patogiai is atstumo jau skelbia verdikta -NERA!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
Jauciasi kad zurnalistas gerai prainstruktotas,zema ir purvina,taip mokslo cehas spendzia grynai ju specifinius kl ????
Puikus atsakymas, kuriame yra nurodyta ir išeitis iš aklavietės, tad gal Pajūrio regioninis parkas irturėtų inicijuoti, kad būtų panaikinta saugomų teritorijų įstatymo išimtis. Manau juos palaikytų ir kiti regioniniai parkai.
fotoshopas skirtas visiskai kitiems dalykams, bet tikrai ne analizei 🙂 tai grafinio redagavimo programa 😉 o su ja redaguot daug ka gali 😉
Gampas, tai kad jei neranda durnai daro, vat, vilniuje tai stengiasi rasti, kad papildomus tyrimus pripiest, tada kaina 10-20x kyla, nuo tiek ir dezute neatsimokesi, geriau isvis su jais reikalu neturet
NA ne archeologai ir neva ju mafija ta sumaste.
Bet juk teismas nustatys ar spalvinės anomalijos gali būt sodybos įrodymas. Tai ekspertų ginčas ir mokslas, ką čia žmonės gali įvertinti, metodikų ir mokslų korektiškumą ? Teisme ir galės pateikti savo ,,įrodymus” 🙂
Kad tas Piličiauskas pats kiek varkių susukęs ir kiek prichaltūrines. Gal galėtų Piličiauskas pakomentuoti kodėl Šventojoje saugoma zoma išarė?
Aha, o gal žinote tokią archeologų firmelę, kuri Klaipėdos senamiestyje neranda niekada nieko, o tyruose visada viską :)? Ir ten ne Piličiauskas dirba 🙂 .
Taip žinau, čia šioje situocijoje skirtingos pusės realiai kovoja dėl rinkos. Pajūryje žemė brangi, tyrimai irgi. Bet ir tie ir tie pridirbę daug nesąmonių.
Ir dabar del ju karo teismai ch**nia uzsiimineje, vietoj to, kad rimtacdarba dirbt!
Malonu pagaliau matyti ir kitos pusės nešališką, paprastam žmogui suprantama kalba pateiktą informaciją, o ne tik pono Niciaus & Co. grūpuotės kniaukimą užsakomosios spaudos puslapiuose, kurie įtariu dar ir apmokėti valdiškais pinigais.
kai UAB „Statybų archeologijos” direktorius džiaugiasi „nešališka” kitos pusės informaciją ir kitos pusės argumentus įvardina kaip kniaukimą. Šaunuoliai, vyrai!
Yra ir kita pajūryje veikianti firmelė, registruota kitame mieste…. Jos užtarėjų stebuklingu būdu – įvairios „gairės” staiga tampa perkoreguojamos, – ypač po to kai būna susitariama atlikti didelės apimties tyrimus vienoje pajūrio išskirtinėje teritorijoje… Kas atspės kas tie užtarėjai, ir kokia tai įmonė?:) Prizas- garantuotas:)
Jau pavargo visi nuo šios temos! Kur teismo sprendimai, ka, per metus laiko neina išsklaidyt miglos, ir suzinot, kas ja pucia??
Kažkam labai naudinga apšaukt visus vagimis, plėsti teismo procesus, o nukenčia savininkai. Atrodo kad karas vyksta parkas prieš žemvaldžius, o išties ginami didieji žemvaldžiai parko rankomis, nepatinka, kad ir smulkieji kažką pasistatys
gražiai ir be iškreiptos veido mimikos parašyta
Pasimato pagaliau vaizdai, o tai pilsto visi spaudoje iš tuščio į kiaurą, ką paprastam žmogui suprasti?