header / full width banner
Fotoreportažai, Miestas, Svarbu

Atnaujintą Turgaus aikštę sups „šašai” (20)

Martynas Vainorius
2019-03-16


Savivaldybės užsakymu Turgaus aikštės su prieigomis sutvarkymo projektą rengiantiems architektams visuomenei pristačius pirmines idėjas bene daugiausiai susirinkusiųjų neigiamos reakcijos sukėlė faktas, kad sutvarkytą erdvę bei paviljoną ir toliau sups nepasikeitęs „močiučių turgelis” ir žuvies paviljonas bei apleisti pastatai.

Taip pat buvo abejojama dėl noro apriboti automobilių eismą.

Ką siūlo?

Savivaldybės konkursą laimėjusi MB „Altitudės” įsipareigojo iki šių metų gruodžio už 127 550 Eur parengti Turgaus aikštės su prieigomis sutvarkymo techninį projektą (įskaitant geologinius, archeologinius tyrimus ir projekto vykdymo priežiūrą).

Techninis projektas apima Turgaus aikštės, Skerdėjų, Aukštosios, Šaltkalvių, Naujosios ir Kapų gatves bei paviljoną.

Pasak MB „Altitudės” architektės Gerdos Antanaitytės, Turgaus aikštė matoma kaip istorinė ir pagrindinė idėja yra šiuolaikinis šios istorinės erdvės interpretavimas, pritaikymas šiuolaikiniams poreikiams.

Projektas bus rengiamas taip, kad būtų įgyvendinamas trimis etapais. Pirmuoju būtų sutvarkoma pati aikštė, antruoju – gatvelės, o paskutinis skirtas paviljono rekonstrukcijai.

„Istorinėje aikštėje neturėtų likti automobilių – tik kelios vietos vakarinėje dalyje. Aplink aikštę turėtų būti riboti transporto srautai su leidimais, skirtais aptarnauti čia esančius pastatus. Asfaltas būtų keičiamas į senamiestinio tipo, bet patogią judėti dangą – granito arba šlifuoto betono plokštes. Aikštės viduryje būtų projektuojamas seklus, saugus fontanas, reprezentuojantis čia buvusį šulinį, kuris buvo reikalingas galvijams girdyti. Būtų atkuriami medžiai su apvaliais suolais, aplink juos įrengti akcentiniai šviestuvai. Ant senųjų elektros stulpų – kryptiniai LED prožektoriai. Numatomas ir aplinkinių fasadų apšvietimas”, – apie aikštės viziją pasakojo G. Antanaitytė.

Numatoma, kad aikštėje būtų vykdoma prekyba nuo mobilių prekystalių, autofurgonų. Švenčių metu čia galėtų būti sumontuojama scena, žiemą aplink fontaną galėtų atsirasti čiuožykla.

Sutvarkant gatveles numatoma sumažinti per aukštus, nepatogius šaligatvių bortus.

Planuodami paviljono rekonstrukciją architektai konstatuoja, kad esamas kolonų tinklas yra racionalus ir logiškas, reikia tik kai kurias pakeisti ar sustiprinti.

Toks variantas laikomas racionaliu ir dėl to, kad leistų išvengti didžiulio masto brangių archeologinių tyrimų. Numatoma tik pakeisti žmonių judėjimo schemą, kad būtų geriau matoma, kas pardavinėjama ant prekystalių.

Paviljoną numatoma apjuosti mobiliomis pertvaromis, kad prekeiviai būtų apsaugoti nuo vėjo. Kartu tai padėtų atkurti dingusios gatvelės perspektyvą. Paviljoną numatoma perdengti klijuoto medžio kesonine perdanga, kaip „duoklė fachverkinei architektūrai”. Ant paviljono numatoma suplanuoti terasas.

post banner

Savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas sakė, jog preliminariai visas šis projektas gali atsieiti apie 3 mln. eurų.

Kokios reakcijos?

Pirminių idėjų pristatyme dalyvavęs architektas Romas Gailius teiravosi, kodėl tokiai svarbiai erdvei nebuvo net architektūrinio konkurso.

R. Zulcas aiškino, kad naujoji tvarka dėl architektūrinių konkursų įsigaliojo tik nuo šių metų, o šis buvo pradėtas vykdyti dar pernai pagal ekonominio naudingumo principą.

R. Gailius taip pat teiravosi, ar nenumatoma aikštėje įrengti prekiautojams elektros ir vandens įvadų, tačiau R. Zulcas akcentavo, kad čia siekiama orientuotis į mobilias, o ne stacionarias prekybos vietas.

Net keletas susirinkusiųjų išreiškė abejones dėl ribojimų automobiliams – esą žmonės tingūs, jei pirkinius reikės nešti toli, niekas į tokią turgavietę neis.

Iškeltas buvo ir tualetų klausimas. UAB „Senasis turgus” direktorius Arvydas Gaudiešius teigė, kad jis turėtų būti sprendžiamas projektuojant paviljono rekonstrukciją, nes halėje tualetai esą galės būti atvirti tik turgaus darbo metu. Jau parengtą pačios halės rekonstrukcijos projektą tikimasi įgyvendinti pasitelkiant verslą – naujos „Senojo turgaus” akcijų emisijos išleidimui pernai spalį pritarė miesto Tarybos Kolegija, tačiau sprendimo projektas į pačią Tarybą iki šiol dar neatkeliavo.

Visgi bene daugiausiai susirinkusiųjų nepasitenkinimo sukėlė tai, kad projekto apimtyje nėra vadinamojo močiučių turgaus, esančio šalia halės, žuvų turgaus ir šalia esančių apleistų pastatų sutvarkymo. Žmonės stebėjosi, kaip sutvarkyta aikštė atrodys tokių objektų kaimynystėje.

Beje, 2014 m. pristačius Senojo turgaus kvartalo viziją tuometinis Klaipėdos mero patarėjas, „Senojo turgaus“ Stebėtojų tarybos pirmininkas Simonas Gentvilas žadėjo, kad „per artimiausius 5 ar 7 metus vizijai realizuoti ketinama skirti per 60 mln. litų”.

ISTORIJA

Vienintelė stačiakampė turgaus aikštė Klaipėdoje atsirado XVIII a. pradžioje. Tai buvo privilegijuoto Friedricho priemiesčio turgus. Tačiau centrine prekyviete ji netapo. 1722 m. šis priemiestis buvo sujungtas su Senamiesčiu, o jo prekyvietė virto galvijų turgumi. Vokiečiai ir toliau jį vadino Frydricho, o lietuviai – Galvijų turgumi. Šalia turgavietės veikė karčemos-viešbučiai.


[recaptcha]

2019-03-16

20 komentarai apie “Atnaujintą Turgaus aikštę sups „šašai””

  1. Pirmiausiai reikia atsiklausti turgaus a. gyventoju, turgaus diena mašinų ukimstus kiekius ir gyventojai negali išvažiuoti iš savo kiemo ,o dar, kai būna šventės tai mūsu kiemose krūvos šiukšliu ir mašinas apibraizo ,ši rekonstrukcija užkimš kiemus aplink turgų ir gyventojams padidins triukšmą,neramumus, ginčus, kai namuose turėtume ilsėtis.

  2. Turgus, šiaip jau, yra tas visuomeninis objektas, kuris be automobilių parkingo NEPROJEKTUOJAMAS. Į kurį vieni atvažiuoja prekiauti su automobiliais, o kiti – taip pat su automobiliais, atvažiuoja (ypač savaitgaliais) pirkti. Kaip atvežti į turgų parduoti10 maišų bulvių ir kaip, nusipirkus 1 maišą, tą maišą iš turgaus išsivežti? Tualetai, aišku, labai žemiška problema, bet jų turguje REIKIA. Mokomės toliau projektuoti? Sėkmės!

    • siaip jau mokomes skaityti 😉 I turgaus aikste bus leidziama ivaziuoti su leidimais ir prekyba is transporto priemoniu taip pat 😉

  3. Žiūrint į senąją Memelio turgaus aikštės fotografiją, ji man kažkuom priminė Kvedlinburgo turgaus aikštę (kam įdomu, kaip ji atrodo, susiraskite internete įvedę raktažodžius „Quedlinburg“, „Marktplatz“). Linkiu, kad ši Klaipėdos vieta kuo greičiau išgražėtų ir taptų vienu pagrindinių mūsų miesto traukos objektų, kurioje dar dažniau šurmuliuotų ne tik turistai, bet ir šią aikštę pamėgę miestelėnai. Viliuosi, kad ta senoji Memelio atvirutė sugrįš į miesto širdį… 🙂

  4. Oh tas smalsus Ežys 🙂 – projektas turi būti vienas ir maksimaliai viskam. Net ir tom išvietėm apie kurias visi pamiršo ( “… ne mūsų, kitoj vietoj, mes jos dabar neprojektuojame, nepatenka į projektavimo ribas..”), o statyk , jei negali iš karto, etapais dalimis – bendruoju atveju. Ne šiaip tai į kiekvieną “būdą” stvinčią ant žemės reikia dar ir kelias triūbas nutempti ir bent kabelį vieną kitą, o prieš tempiant paskaičiuoti kiek reikės KW visam būsimam kompleksui ir tokį daktą kaip transformatorinę susiręsti kur nors pakampėj. Kada vėliau tai bepadarysi? Tačiau miesto centre, senamiestyje taip kvailystė būtų, o finansavimui išspręsti būdų N – viena problema, to kažkas turi norėti ir ne budinistam, velykienėm su zulcais tai suvokti – jų tikslas kuo mažiau sau sukti galvą ir “atidaryti” naiją projektą – gražiai ataskaitų lentelėje atrodo paukščiukai -“padaryta”, ” Bus” . Kai važiuoji mašinėlės pirkti už kokius 5tūkstantėlius pasiimi kokį išmanantį garažinį apie ją pasitarti, padėti nusipirkti, bet nesikvieti pvz.ekskursijų vadovo, o čia milijonai ir šimtai klausimų – sprendžia kas..? net ne Ežiai 🙂

    • Pakaktų mieste dviejų visaapimančių projektų-vienas pietinei miesto daliai ir kitas šiaurinei. Kompleksiška, sumanu ir su maksimaliai daug išviečių -tualetų.

    • Tam ir buvo daryta galimybiu studija 😉 O tai, kad sitas projektas isskirtas atskirai, kad butu galima gauti ES fondu lesas, tai ar tai blogai?
      As irgi noriu visko ir iskart, bet jei bus sutvarkyta aikste ir 4 apverktinos bukles senamiescio gatveles, tai irgi yra gerai. Gal uzteks viena karta matyti pusiau tuscia stikline, kai ji yra pusiau pilna? 😉

  5. Turgus, bene svarbiausias senamiesčio elementas generuojantis (galintis) viso senamiesčio gaivinimo programą. Tai galėtų būti ašis, branduolys akstinas visa kam šioje miesto dalyje. Tačiau, paskelbiamas viešųjų pirkimų konkursas dangų sutvarkymui (ne istorinio turgaus ar net ne viešajai erdvei ir t.t.) . Viso komplekso projektas ( nesutvarkytos teritorijos su turgumi tame skaičiuje) rengiamas keliais etapais ir dievai žino kas, kada ji daro ar darys. Realizacijos (statybos etapiškumo logikosjokios ir pagrindimo jokio). Vietoje to, kad būtų kooperuojamos lėšos statybai atskiroms vieno išsamaus ir pilno projekto dalims finansuoti su rimta genranga ir statybos proceso kontrole, turgaus direktorius susiprojektuoja pats turgaus hale (niekas taip ir nepamatė jos), savivaldybė sutvarkys dangas, o kažkas kažkaip kažkada darys paviljonus rytinėje turgaus dalyje su mediniu kesonu ( motyvas – nereikės archeologinių tyrimų, bet tai mūsų turtas – istorija) o tada kažkas kažkada ant to kesono “terasos, uždės kažkokius amatininkų namelius” . Kodėl taip yra – ir ar gali būti kitaip? Kai vos bepradedantys plunksnuotis jaunimas (architektai) samdomas tokio sudėtintugumo darbams tai tokią logiką su piešinukais ir matote. Pigūs projektai – tada labai brangios (kartais išvis beprasmės) statybos. O kodėl taip vyksta, kodėl jie samdomi tokie – toks (Užsakovo – savivaldybės) mentalitetas. O kodėl tokie Užsakovai – pasižiūrėk (rinkėjau) į veidrodį.

    • tai jus man pasakykite, geriau etapais, ar geriau viska iskarto, bet po 100 metu (galbut)? 🙂

    • Ir labai gerai kad jaunimas projektuoja. Jau senai praėjo tie laikai kai bobulkos turgaus pirmoje eilėje sėmkas pardavinėjo, jos nebegrįš. Keičiasi gyvenimo stilius, keičiasi tradicijos- kiekvienam laikmečiui savas turgaus supratimas. Tegu jaunimas realizuoja savo požiūrį.

  6. AK, hmmm atraste tai toks jausmas, kad tiesiai is Delfi, gerai dar kad ne “katastrofiski”, “tragiski”, “siaubingi” ar “pasibaisetini” 😉 Kam tas negatyvas? Jo bus pakankamai komentaruose 😉
    Pagarbiai

    • Atsiprašau, ką girdėjau, tą rašau. Žymiai mieliau būtų buvę parašyti antraštę, kad idėjos pasitiktos džiugiai, bet kad taip nebuvo…

    • As isgirdau – “Turgavietes atgimimas prasides nuo Turgaus aikstes atnaujinimo” na bet matyt klausa subjektyvus dalykas 😉

    • Jei šypsena reiškia nuostabą dėl klausos subjektyvumo, tai sakyčiau, kad nereikia stebėtis. Manyčiau, kad ir koncertą vienaip girdi paprastas žiūrovas, kitaip – muzikas, trečiaip – kritikas. Aš viešame pristatyme klausiausi ne tik ką architektai pasakojo, bet ir kaip atėjusieji reagavo. Sutinku, kad antraštė gali nepatikti – čia skonio reikalas. Bet ar ji klaidinga? Būtent tai, mano nuomone, yra esminis žurnalisto darbo vertinimo rodiklis – ar jis savo publikacijoje klaidina (meluoja, nutyli) ar ne.

    • Sypsena tiesiog reiskia pripazinima, kad subjektyvi klausa yra faktas… Ir uzdejau as ja, kad komentaras nepasirodytu piktas, nes toks nera 😉 Antraste nera klaidinanti, ji tiesiog atspindi jusu nuomone, kuri nesutampa su manaja. Tad bandziau pakeisti jusu nuomone, kad jus pakeistumete savo antraste 🙂

  7. man tai patiko tas neadekvatus zmogelis, kuris sugebejo vienu metu piktintis, kad nera parkavimo prie pat prekystalio ir tuo paciu, kad dabartine aikstele nera tokia pilna automobiliu, kaip nuotraukoje (tai jei ji pastoviai tuscia, kam ji reikalinga?”) 🙂
    Taip pat minejo Akropolio pavyzdi, nesuvokdamas, kad is Akropolio zmones iki savo masinos pedina kartais 2 ar tris kartus toliau, nei kad reiketu nuo turgaus paeiti iki vienos is kokiu 5 stovejimo aiksteliu, kurios yra ar bus irengtos.
    As uzaugau salia sito turgaus ir daugiausia zmoniu jame buvo tada, kai mazai kas dar automobilius turejo, zmones naudojosi viesuoju transportu. Po to ilga laika ivaziavimas i turgaus teritorija buvo mokamas ir tai irgi nemaise.
    Cia viena is seniausiu Klaipedos aiksciu skaiciuojanti simtus metu, o ne automobiliu stovejimo aikstele.

  8. Mums, gyventojams reikia TURGAUS. Apsipirkti visus metus, įsigyti čia privačių ūkininkų, sodininkų, daržininkų išaugintų gėrybių, žuvies, mėsos, kaimiškų, ūkiuose augintų paukščių, gyvulių produkcijos? Kada Jūs, architektai, projektuotojai tai suvoksite? Laukiu tų močiučių( ne su rusiškais vaistais, kontrabandinėmis cigaretėmis, rusiško popso diskais, stanikais ir žemiausio lygio turginiu trikotažu centriniuose prekystaliuose) su žalumynais, uogomis, gėlėmis, grybais ir tt. ir pan. Kokias scenas ir kokius suoliukus Jūs čia planuojate, kai man reikia susikrauti viską į netoliese stovinčią mašiną ir važiuoti virti pietų?

    • Na ko jums reikia, tai dar ne viskas. Kitiems reikia ne tik pietų, bet ir pasivaikščioti po senamiestį, pasigrožėti architektūra, užeiti į kavinutę kavos išgeri. Turbūt išsivirusi pietus sėdate serialų žiūrėti ir jums nerūpi kaip tas miestas visumoje atrodo.

    • Turgus skirtas ne kavai atsigerti ir ne pasivaikščiojimui, skirk pirštą nuo kito organo. Turgus turi būti turgus ir max pritaikytas būtent šitai funkcijai, o ne kažkokiems cirkams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt