Konsultacijos

Dar kartą apie teisminę mediaciją

Atvira Klaipėda

Olga Sadovskaja, Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene
2019-03-18


Teisminės mediacijos populiarumas pastebimai auga: jeigu 2015 m. Klaipėdos apylinkės teismo mediatoriams buvo perduotos tik 7 bylos, tai 2018 m. mediacijos procesų buvo 63 ir 24 iš jų baigėsi taikos sutartimis. Tačiau, anot teisėjų, teismo mediatorių ir pačių bylos dalyvių, mediacija vis dar išlieka nauju ar netgi negirdėtu dalyku.

Kas yra mediacija, kuo ji skiriasi nuo bylos nagrinėjimo teisme ir kokie ginčai perduodami teisminei mediacijai, pasakoja Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja, teismo mediatorė Kristina Serdiukienė.

Bylos perdavimas teisminei mediacijai

Civilinio proceso kodekse yra numatyta, kad teismo pareiga yra pasiūlyti šalims pasiekti bendrą susitarimą ir sudaryti taikos sutartį, taip pat pranešti šalims apie galimybę ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu ir pasiūlyti šalims šia galimybe pasinaudoti. Teisminė mediacija – ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda teisme nagrinėjamoje byloje ginčo šalims taikiai išspręsti visą ginčą ar jo dalį.  Šis procesas galimas tik abiem ginčo šalims sutikus dalyvauti, tuomet iš teismo mediatorių sąrašo bylos šalys pasirenka mediatorių – asmenį, kuris tampa nešališku tarpininku tarp bylos šalių. Gavus teismo mediatoriaus sutikimą, byla perduodama teisminei mediacijai.

„Būna tokių atvejų, kai posėdžio metu bylos šalių paklaususi, ar jie mato galimybę savo ginčą išspręsti taikiai, sulaukiu teigiamo atsakymo. Matyt, žmonėms kreipimasis į teismą būna galutinis, kulminacinis jų ginčo taškas ir tuomet tarp jų atsiranda tarsi tylos siena iki kol jie vėl susitinka ir pradeda šnekėtis teismo posėdyje arba teisminės mediacijos metu. Tuomet teismo mediatorius turėtų padėti susipykusioms ginčo šalims atrasti bendrą kalbą ir išsiaiškinti, dėl ko iš tikrųjų kilo ginčas“, – sako K. Serdiukienė.

Teismo mediatorės teigimu, svarbiausia mediacijos procese yra ginčo šalių pasitikėjimas teismo mediatoriumi. Pasitikėjimą mediatorius suteikia dėl savo gyvenimiškos, darbo patirties ir tokių asmeninių savybių kaip paprastumas, nuoširdus bendravimas, kantrybė, gebėjimas suvaldyti įsiplieskusias tarp ginčo šalių emocijas. Neretai mediacijos proceso dalyviai giliai širdyje nori taikiai susitarti, tačiau jiems kalbėti trukdo principai, asmeninės nuoskaudos arba baimė pirmam pradėti pokalbį apie taiką. Teismo mediatoriaus užduotis – padėti susipykusiems neužgauliojant vienas kito kalbėtis.

Tėvų ir vaikų, uošvių ir žento, kaimynų nesutarimų išeitis – mediacija

K. Serdiukienė prisimena kelis atvejus, kuomet pati tarpininkavo teisminės mediacijos procesuose.

„Vienoje byloje pilnametis sūnus prašė teismo iš jo tėvo priteisti paramą, kadangi jis tuo metu studijavo ir neturėjo galimybės dirbti bei užsidirbti pats. Kai jie susitiko mediacijos metu ir pradėjo bendrauti po kelerių metų tylos, tai man buvo didžiausias ir džiugiausias pasiekimas. Antro mediacijos susitikimo metu jie jau pasakojo man, kaip buvo susitikę kavinėje, kartu gėrė kavą, bendravo, – džiaugėsi teismo mediatorė.  – Kitoje byloje kilo ginčas tarp mirusios moters sutuoktinio ir velionės mamos dėl turto bei bendravimo su mažamečiais vaikais. Šeimoje buvo įsiplieskęs didžiulis konfliktas, morališkai tai buvo tikrai sunki byla. Iki moters mirties santykiai šeimoje buvo puikūs, po mirties viskas kardinaliai pasikeitė. Laimei, po kelių susitikimų jie pradėjo bendrauti bei pasirašė taikos sutartį.“


Teisme yra nemažai bylų dėl kaimynų nesutarimų: tvoros vietos, trinkelių klojimo apmokėjimo, lietvamzdžių tiesimo. K. Serdiukienė džiaugiasi, kai mediacijos proceso metu kaimynai susitaria ne tik dėl ieškinio reikalavimų, tačiau pakalba ir apie kitus jiems rūpimus dalykus, tuo pačiu išvengdami dar vieno ginčo teisme.

Taikos sutartį privaloma vykdyti

Tiek mediacijos proceso metu, tiek teismo proceso metu šalių sudarytą taikos sutartį, jeigu ji neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, tvirtina teismas, tuomet per 7 dienas ji įsiteisėja ir abiem ginčo šalims yra privaloma vykdyti lygiai taip pat, kaip ir įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taikos sutarties sudarymas – tai ginčo šalių atrastas kompromisas, jų bendras sprendimas. Tuo tarpu teismo sprendimo nei viena ginčo šalis negali numatyti iš anksto ir nėra aišku, kuriuos reikalavimus ar jų dalį teismas tenkins, o kuriuos – atmes.

„Mediacijos proceso metu bylos dalyviai patiria mažiau streso, pats procesas nėra griežtai sureglamentuotas, tai – laisvas šalių bendravimas ir bendro sprendimo paieška. Sudarydamos taikos sutartį, šalys greičiau išsisprendžia savo ginčą, tuo tarpu bylos nagrinėjimas teisme gali užtrukti ilgiau, teismo sprendimo įsiteisėjimui yra numatytas ilgesnis terminas negu šalių sudarytai taikos sutarčiai. Jeigu viena iš šalių skundžia teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui, procesas vėlgi prasitęsia“, – pastebi K. Serdiukienė.

Teismo mediatorės manymu, svarbiausia mediacijos procese yra tai, kad šalys sprendimą priima pačios – tokiu būdu ginčas išsprendžiamas pasiekus ne tik teisinę, bet ir socialinę taiką.

Šiuo metu teismo mediatoriaus veiklą vykdo šie Klaipėdos apylinkės teisme dirbantys profesionalūs teisininkai:

  • Teisėjas Raimondas Dilys
  • Teisėja Audra Ežerskė
  • Teisėja Lina Giedrė
  • Teisėjas Egidijus Mickevičius
  • Teisėjo padėjėja Erika Petrėtienė
  • Teisėjo padėjėja Rita Renkytė
  • Teisėja Kristina Serdiukienė
  • Teisėja Larisa Šimanskienė
  • Teismo pirmininko patarėja Aira Štrimaitienė
  • Teisėja Milda Valiulytė

Daugiau informacijos apie teisminę mediaciją rasite čia.


2019-03-18

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt