Trečiadienį Vyriausybė nusprendė oficialiai panaikinti dar 1994 metų ministrų kabineto nutarimą dėl 80 ha Klaipėdos miesto teritorijos, priskirtos uosto rezervinei zonai. Šis nutarimas dar prieš dešimtmetį buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.

Kai buvo rengiamas atitinkamas sprendimo projektas, Klaipėdos savivaldybės administracija dėl jo neišreiškė jokios nuomonės. Pasak Žemėtvarkos skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės, taip buvo pasielgta, nes pritarta ir neturėta ką pareikšti.

Tuo metu kai kurie specialistai tikina, kad dėl tokio Vyriausybės sprendimo nebėra kliūčių uostui tvirtinti jo parengtą bendrąjį planą, o miesto bendrojo plano tvirtinimas nusikels dar bent metams.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Panaikino vienbalsiai

Minėtuoju 1994 m. dar Adolfo Šleževičiaus Vyriausybės sprendimu Klaipėdos uostui plėsti buvo priskirtos šios  rezervinėmis pavadintos Klaipėdos miesto teritorijos: tarp Minijos gatvės, tuometinės valstybinės Vakarų laivų remonto įmonės ir Smiltelės upelio (apie 48 hektarų plotas); tarp Minijos ir Nemuno gatvių iki įvažiavimo į Smiltynės perkėlą (apie 15 hektarų plotas) ir tarp Minijos ir Nemuno gatvių nuo Dubysos iki Strėvos gatvių, įskaitant tuo metu nebaigto statyti vaistų sandėlio teritoriją (apie 17 hektarų plotas).

Šiuo Vyriausybės nutarimu Klaipėdos miesto valdyba buvo įpareigota perduoti Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui šias teritorijas ir visus jų naudojimo kitoms reikmėms, nesusijusioms su uosto veikla, klausimus derinti su Uosto direkcija.

Tačiau šis nutarimas dar 2009 m. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ir tuo pagrindu negaliojančiu, nes nebuvo oficialiai paskelbtas. Tačiau iki pat šiol šis nutarimas oficialiai taip ir nebuvo panaikintas.

Tai pagaliau prisiruošusios daryti šios Vyriausybės specialistų parengtame aiškinamajame rašte rašoma, kad baigiamame rengti Uosto bendrajame plane šios teritorijos nebenumatomos kaip rezervinės, tad senasis nutarimas tuo labiau yra nebeaktualus.

Šio nutarimo panaikinimui Vyriausybė trečiadienį pritarė vienbalsiai.

Uosto direkcijos Teisės departamento direktorius Linas Rudys sakė, kad visos reikalingos rezervinės teritorijos yra nurodomos ruošiamame uosto bendrajame plane

Mato neigiamą įtaką

Tačiau vienas iš šios srities specialistų „Atvirai Klaipėdai” pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kad aiškinamajame rašte rašoma, jog dėl šiol projekto pastabų ar pasiūlymų iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos „nustatytu laiku negauta”.

Pasak Žemėtvarkos skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės, taip buvo pasielgta, nes pritarta ir neturėta, ką pareikšti.

„Miestas gavo teritorijas, kuriose statybos, infrastruktūrų klausimų nebereikės derinti su uostu, kaip buvo iki tol. Miestui tai tik naudingiau”, – sakė R. Gružienė.

Tačiau minėtasis šaltinis dėsto kitokią nuomonę.

„Šios teritorijos 26 metus buvo rezervuotos ateities uosto reikmėms, jos nebuvo vystomos uosto plėtrai, jose buvo uždrausta projektuoti ir statyti viešo naudojimo ir kitos paskirties statinius. 26 metus Klaipėdoje buvo „niekieno“ dykynė, kurios, pagal galiojančius teisės aktus, vystyti miestas negalėjo, negalėjo tose teritorijose planuoti miesto plėtros, na, o uostui tų teritorijų nereikėjo. Apie tą „niekieno dykrą“ Vyriausybėje jau buvo žinoma paskutinius 10 metų tol, kol Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, baigiančiai rengti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrąjį planą, po atlikto jo viešinimo procedūrų kartu su Vyriausybe nekilo noras uosto bendrąjį planą tvirtinti „buldozerio principu“. Uostui labai patogu taip lengvai atsisakyti jam 26 metus „de jure“ priskirtų ir „de facto“ neprižiūrėtų teritorijų mainais į išorinį uostą.

Dabar jau akivaizdu, kad uostas savo rengiamame bendrajame plane tikslingai nenumatė jokių sprendinių jam „de jure“ priskirtose rezervinėse teritorijose, nes planavo jas lengvai nusimesti, o 1994 metų Vyriausybės nutarimą lengvai panaikinus, atsakomybę už tų teritorijų ilgametę nepriežiūrą perkelti ant miesto pečių ir garsiai tyčiosis, kad miestas nieko nedarė, nors „galėjo daugiau“, bet pasirinko nedaryti toliau…

O tai, kad Savivaldybės administracija nepareiškė jokio pozicijos tikriausiai galima suprasti, kad ji nemato nieko blogo, kad tos dabar jau „de facto“ miestui pereinančios netvarkytos ir rengiamame miesto bendrajame plane neplanuotos teritorijos, turės būti ne tik planuojamos, bet ir tvarkomos. Nebėra kliūčių uostui tvirtinti jo parengtą bendrąjį planą, o miesto bendrojo plano tvirtinimas nusikels dar bent metams, o, jei „pilkiesiems kardinolams“ pasiseks, gal ir iki Seimo rinkimų, nes naujai įgytų teritorijų planavimo procedūroms prireiks laiko, o ir pritarimą naujoje Taryboje gali būti nelengva gauti „, – savo versiją dėstė specialistas.

Tačiau Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas tikina, kad jokie bendrojo plano rengimo terminai dėl tokio Vyriausybės sprendimo nenukentės.