Kultūra, Svarbu

Klaipėdos pilis ir prancūzai (1)

prof. dr. Vygantas Vareikis
2019-03-23


Klaipėdos piliavietėje šiandien galima pamatyti vakarinę poterną su Parako bokšto fragmentu ir rytinę poterną, dalį žvaigždės formos pylimų ir tai tėra tik ketvirtadalis buvusio pilies komplekso. Likusioji dalis yra užpilta žemėmis, padengta asfaltu, vis dar apstatyta gamykliniais statiniais ir apaugusi medžiais.

1920-aisiais Klaipėdoje įsikūrę prancūzų kariškiai su fotokamera užfiksavo, kaip buvo vykdomi pilies bastionų griovimo darbai. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

XIII a. kryžiuočiams priklausiusios Klaipėdos pilies liekanos vėl buvo atkastos vykdant archeologinius tyrinėjimus prieš porą metų, o dabar rimtai svarstoma galimybė atstatyti šią pilį arba bent jau atkurti vieną bokštą. Tad piliavietės teritorijoje turėtų vėl prasidėti statybos, galbūt finansuojamos iš ES lėšų ir, žinoma, lydimos gausių viešųjų pirkimų procedūrų.

O pirmasis dokumentas dėl Memelburgo pilies statybos vietoje, kur „upės, būtent Nemunas ir Dangė”, susikerta, buvo pasirašytas „1252 Viešpaties metais, keturios dienos prieš rugpjūčio kalendas”. Dokumentas, kurį patvirtino Vokiečių krašto magistras Eberhardas fon Zainas, kilęs iš Reino žemės, skelbia, kad „pačią pilį su jo (vyskupo) ir mūsų žmonėmis reikia bendrai pastatyti pirmaisiais metais. O per kitus ketverius metus tą pilį mes valdysime ir savo lėšomis ginsime”.

Statybinės medžiagos tuomet buvo galima gauti vietoje, greiti tada buvo ir statybos tempai…. Nei tau konkurentų skundų teisme, nei mažiausios kainos reikalavimo, nei energetinio efektyvumo garantijos. Tiesa, vėliau dėl nuolatinių žemaičių ir sembų puldinėjimų vyskupas savo dalies atsisakė.


Klaipėdos pilis, esanti prie svarbaus kelio į Kuršą, plėtėsi rytų ir šiaurės rytų kryptimi, ne kartą pilį ir miestą buvo bandoma sujungti į vientisą gynybos sistemą – lokaciją. Klaipėdos pilis ne kartą buvo rekonstruojama, o renesansinio tipo pilies komplekso vaizdas išliko iki XIX a. pradžios.

XVII a. Klaipėdos pilyje įrengtas kalėjimas buvo didžiausias ir patikimiausias visoje Prūsijoje, o bokštai buvo naudojami kaip parako saugyklos.

Santūri ir rūstoka Klaipėdos pilis prarado reikšmę XVIII a. pabaigoje. Pilies vartus, korpusus ir bokštus buvo pradėta ardyti ir pardavinėti plytoms. XIX a. buvo nugriauti  beveik visi piliavietėje išlikę pastatai  ir paskutinis bokštas. Tais laikais paveldosaugos reikalavimai neturėjo didelės reikšmės – buvo planuojama nugriauti net įspūdingąją Marienburgo pilį.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

O 1920 m. žiemą į Klaipėdą palaikyti tvarkos, kol bus nuspręsta dėl krašto priklausomybės, iš Vogėzų atvyko 21-asis šaulių pėstininkų batalionas. Prancūzai Klaipėdoje nuobodžiavo ir jautėsi izoliuoti. Susisiekimas su Prancūzija buvo prastas, Baltijos oras šaltas, paštas iki gimtinės keliaudavo kelias savaites, tad bet koks kasdienybės monotonijos paįvairinimas buvo malonus dalykas. Kaip kad buvusių vokiečių pilies bastionų ardymas ir pylimų nukasimo stebėjimas, kurį užfiksavo prancūzų karininko fotokamera.

Publikacija iš „Šiaurės Atėnų”


2019-03-23

Vienas komentaras apie “Klaipėdos pilis ir prancūzai”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt