P0

Svarbu, Temos

Rimanto Cibausko tvora: teismų teismai (1)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-03-25


Verslininkas Rimantas Cibauskas, dar apie 2003-2005 metus neteisėtai pasistatęs mūrinę tvorą uostamiesčio Dailidžių gatvėje ir taip pasisavinęs valstybinės žemės sklypą, įvairiausiomis teisminėmis procedūromis siekia nevykdyti jam duoto nurodymo nugriauti šį statinį.

Verslininkas šiuo metu yra inicijavęs net dvi bylas – vieną dėl Statybų inspekcijos nurodymo nugriauti tvorą, kitą – dėl jo parašymo pratęsti terminą, kada tai turi būti padaryta.

Atrodo, kad Berlyno siena buvo lengviau įveikiama nei tvora, kuria beveik prieš 15 metų valstybinę žemę apsitvėrė Rimantas Cibauskas, nemokantis už pasisavintą sklypą jokių mokesčių valstybei. Martyno Vainoriaus nuotr.
Priminė „Atvira Klaipėda”

Dienraštis „Klaipėda“ dar 2011 m. rašė apie tai, kaip Savivaldybės žemėtvarkininkai bandė nubausti R. Cibauską už tai, kad jis nelegaliai tvora apsitvėrė valstybinę žemę – dalį jos sudarė sklypas, kurį jis pagal su Savivaldybe pasirašytą infrastruktūros plėtros sutartį ketino įsigyti, o kitą dalį – bendrojo naudojimo želdiniai, kurių parduoti neleidžia įstatymas.

2012-ųjų sausį, kai dar buvo ir miesto Tarybos nariu, R. Cibauskas apskundė teismui Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus sprendimą, kuriuo jam neleista ne aukciono būdu įsigyti besiribojantį 9,43 a valstybinės žemės plotą ir atliekant detaliojo planavimo procedūrą prisijungti jį prie dar 1998 m. įsigyto 9,13 a sklypo. NŽT nurodė, jog to padaryti negalima, nes čia ketinama formuoti bendrojo naudojimo sklypą želdiniams įrengti. R. Cibausko ieškinį atmetė visų instancijų teismai.

Tada jau NŽT 2014 m. spalio 21 d. patikrinimo metu nustatė, kad už verslininko žemės sklypo pietinės ribos yra savavališkai užimta valstybinė žemė, ji užtverta 2 m aukščio mūrine tvora. Nustatyta, kad savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas siekia apie 8,34 a. NŽT raštu nurodė R. Cibauskui iki tų pačių metų lapkričio 26 d. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę nusikeliant tvorą ir sutvarkant valstybinę žemę taip, kad ji būtų tinkama bendram naudojimui. Tačiau verslininkas tvoros nenugriovė.

Tada jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir perduotas Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Jis pripažino, jog yra įrodyta, kad R. Cibauskas savavališkai pastatė tvorą, taip užimdamas valstybinę žemę, ir skyrė 579 eurų baudą. Verslininkas pasinaudojo galimybe šį nutarimą apskųsti Klaipėdos apygardos teismui. Bet ir jis skundą atmetė neskundžiama nutartimi.

Nepaisant visų šių teismų R. Cibausko tvora Dailidžių gatvėje toliau juosė valstybinę žemę. Istorija 2017 m. spalį pradėjus domėtis „Atvirai Klaipėdai“ institucijos vėl grįžo prie šio niekaip neužbaigiamo klausimo.

Pirma instancija nutarimą paliko

Pernai rugsėjį Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laura Spalvienė išnagrinėjo bylą, kurioje R. Cibauskas prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) sprendimus, kuriais jis buvo įpareigotas nugriauti nelegalią tvorą.

Bylos metu R. Cibauskas tikino, kad tvora esą pastatyta teisėtai, vykdant jo ir Klaipėdos savivaldybės dar 2003 m. sudarytą sutartį dėl infrastruktūros plėtojimo. Kartu jis tikino, kad tvora tik stulpelių vietose yra aukštesnė nei I grupės nesudėtingas statinys, todėl esą nepagrįstai reikalaujama nugriauti visą tvorą, neva užtektų tik atitinkamai sumažinti tvoros aukštį atitinkamai nuardant tas tvoros stulpelių vietas.

Tačiau Savivaldybė akcentavo, kad tokiam statiniui buvo privalomas statybos leidimas, kurio R. Cibauskas neturėjo. Kartu ji pabrėžė, kad savavališkai aptvėrus valstybinės žemės sklypą buvo pažeistas viešasis interesas.

VTPSI savo ruožtu pridėjo, kad jokiuose dokumentuose (taip pat ir R. Cibausko minimoje sutartyje) nėra numatytos konkrečios tvoros statybos sąlygos ir galimybė statyti tokį statinį valstybiniame žemės sklype. NŽT savo atsiliepime dar pridėjo, kad už savavališkai užimtą ir tvora aptvertą valstybinį sklypą R. Cibauskas valstybei nemoka jokių mokesčių.

Priimdamas sprendimą teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jau vykstant šiai bylai R. Cibauskas pateikė prašymą VTPSI pratęsti nurodymo nugriauti tvorą terminą iki 2018 m. spalio 26 d. ir taip pats faktiškai pripažino šio privalomo nurodymo teisėtumą. Tad teismas nusprendė, kad R. Cibausko ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Tačiau verslininkas pasinaudojo galimybe tokį sprendimą apskųsti Klaipėdos apygardos teismui. Nors toks skundas buvo pateiktas dar pernai lapkritį, šiame teisme iki šiol dar nėra paskirta teisėjų kolegija, kuri nagrinės šią bylą.

Skundžia toliau

Bandydamas išsaugoti savo nelegaliai pastatytą tvorą R. Cibauskas inicijavo ir dar vieną teismo procesą. Jam neužteko minėtojo VTPSI reveranso – leidimo, kuriuo buvo pratęstas tvoros griovimo terminas iki 2018 m. spalio 26 d. Jis nusprendė pasinaudoti įstatymo numatyta teise ir prašyti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų, kad jie dar labiau pratęstų šį terminą – iki šių metų spalio 26 d.

Savo prašyme teismui jis nurodė, jog siekia tvorą įteisinti, „tačiau tam reikia laiko” – vyksta teritorijos detaliojo plano rengimo (keitimo) procedūros. Jomis siekiama pakeisti neteisėtai užimto sklypo naudojimo būdą iš bendro naudojimo į gyvenamąją paskirtį. Tada jau jį būtų galima parduoti aukcione, o žemę įsigijus R. Cibauskui atsirastų galimybė įteisinti tvorą.

Visgi šio teismo teisėjų kolegija, kurią sudarė Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė ir Vida Stonkuvienė, nusprendė, kad nė viena R. Cibausko minima aplinkybė nėra tokia, kuri sudarytų pagrindą pratęsti tvoros nugriovimo terminą, ir jo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kadangi šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, R. Cibauskas tai ir padarė. Ši byla dar nėra išnagrinėta.

Savivaldybės atstovų teigimu, R. Cibausko inicijuotos detaliojo plano keitimo procedūros taip pat dar nėra baigtos.


2019-03-25

Vienas komentaras apie “Rimanto Cibausko tvora: teismų teismai”

  1. Tai toks Mecenato ir Filantropo ,, garbingas”elgesys.Štai ką reiškia,kai savo laiku negavo per nagus,prichvatizuojant “ne tik Prekybos valdybos įmones..O użtarėjų turėjo tiek tuometinėje miesto valdżioje, tiek teisėsaugos institucijose. Liaudies išmintis byloja:įleisk kiaulę į bažnyčią,lips ir ant altoriaus .Ne veltui ir pavadinimą tuo metu sugalvojo -,, Mūsų laikas “…..Godumui nėra ribų !

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Bangų g. 5A (3 aukštas)
Klaipėda, LT-91250
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt