Mano kolegos galėtų patvirtinti vieną teiginį: prieš pusmetį ir anksčiau, kada Lietuvoje pamažu ėmė įsisiūbuoti prezidento rinkimų vajus, Dalios Grybauskaitės komandos žmonės gana kategoriškai atsisakė apie jį kalbėti. Juo labiau – įvardyti konkretų kandidatą, kurį prezidentė gali ar norėtų tuose rinkimuose paremti. Tokia pozicija neatrodė labai suprantama (Dalia Grybauskaitė turi aukštą pasitikėjimo reitingą, todėl bet kuriam kandidatui jos vieša parama galėtų pridurti tam tikrą rėmėjų skaičių), tačiau ji buvo tokia.

p. Skvernelis ir Ko savo kampaniją konstruoja siekdami parodyti, kad dabartinis premjeras būtų kitoks prezidentas nei p. Grybauskaitė. Tačiau aiškiai neatsakydami į klausimą – o koks? Prezidentūros (Roberto Dačkaus) nuotr.

Prezidentūroje tuo metu vienok buvo pastebima, kad ministru pirmininku dirbantis Saulius Skvernelis rinkimams ruošiasi po truputį lįsdamas į šalies vadovo kompetencijų daržą, naudodamas simbolius, sprendimus ir imantis iš pirmo žvilgsnio diskutuotinų iniciatyvų. Kitaip tariant, S. Daukanto aikštės rūmuose būsimasis p. Skvernelio apsisprendimas siekti šalies vadovo posto buvo akivaizdus gerokai prieš jo oficialų pranešimą vaikštinėjant ant statomos Šilutės-Rusnės kelio estakados. Sakyčiau – 100% akivaizdus, nepaisant kai kurių mano kolegų abejonių ar skepsio.

Ši įžanga – vietoje reakcijos į po savivaldos rinkimų visų be išimties Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadų lyderių pareiškimus, esą prezidentė neteisėtai dalyvavo rinkimų kampanijoje, kritikuodama p. Skvernelį dėl jo vizito Izraelyje, kur jis – bene pirmasis Lietuvos oficialus atstovas, kuris atsisakė aplankyti Palestinos autonomiją. O Lietuva dėl to gavo protesto notą iš palestiniečių savivaldos lyderių.

Notos, žinoma – diplomatijos kasdienybė, tačiau p. Skvernelio akibrokštas palestiniečių arabams buvo šis bei tas, kas kertasi ne tik su Lietuvos vadovų protokoline tradicija, bet ir visos ES diplomatijos Artimųjų Rytų konflikte rodomais ženklais. Tačiau palikime ramybėje ES užsienio diplomatiją. Ji nebūtinai pati teisingiausia.

Vis dėlto p. Skvernelio parodyta arogancija reiškia kai ką kita. Dabartinis premjeras visomis įmanomomis priemonėmis siekia į savo rinkimų kampaniją įtraukti prezidentę. Balansuodamas ties savo veiksmų konstitucingumo ribos. Daužydamas ją it bokso kriaušę.

Nesu tikras, ar p. Skvernelis ryžtųsi išbandyti šį reikalą tiesiogine prasme žinodamas prezidentės pomėgį karatė. Tačiau politiškai jis jau tai daro.

Jo iniciatyvos gaivinti santykius su Rusija, laiškai Baltarusijai, akibrokštai Izraelio valstybėje, iliuzija, esą p. Skvernelis yra Lietuvos su Lenkija santykių atkūrėjas (tarsi nuo jo, o ne nuo Lenkijos politinės valios tai priklausytų) – tai vis smūgiai į bokso kriaušę.

LVŽS lyderiai – Ramūnas Karbauskis, Viktoras Pranckietis, Agnė Širinskienė – kartu su p. Skverneliu klodami takus į S. Daukanto aikštės rūmus visoje šioje istorijoje norėtų, kad kimštinė kriaušė tiesiog kabėtų, tabaluotųsi nuo smūgių ir nesigintų.

Slidus ir rizikingas kelias, sakyčiau. Kaip minėjau – nebūtinai rizika yra grįsta grėsme gauti grąžos atgal į liūlį. Kai kurie politologai ir rinkimų vajų specialistai jau įspėjo, kad bokso kriaušės talžymas rinkėjams gali palikti pačių įvairiausių įspūdžių. Ne tik tų, kurių siekiama.

Suprantama: p. Skvernelis ir Ko savo kampaniją konstruoja siekdami parodyti, kad dabartinis premjeras būtų kitoks prezidentas nei p. Grybauskaitė. Tačiau aiškiai neatsakydami į klausimą – o koks?

Didžiausia problema ta, kad mes nematome tikslaus atsakymo į šį klausimą. Ponas Skvernelis protestuojanties medikams siūlo emigruoti, streikuojantiems mokytojams – pirmučiausiai daugiau dirbti ir tik po to reikalauti didesnio atlygio. Čia pat jo patronas p. Karbauskis mėgina tai dešifruoti, esą dabartinis premjeras bus geras prezidentas, nes yra „jautrus žmogus”. Mažų mažiausiai galai nesueina.

Kol kas dabartinis premjeras pagarsėjo nebent savo keistoka retorika nei tikresniais darbais ir pažadais, kuriuos vietoje realių darbų visi mes turėtume praryti nesusimąstę.

Tuo pat metu LVŽS po 2016-ųjų rinkimų sutverta politinė mašina Seimo komitetuose, laikinose komisijose doroja kitus kandidatus, kurie prezidento rinkimuose gali būti ir yra pagrindiniai p. Skvernelio konkurentai.