Transportas

Į LEZ – maršrutai iš abiejų miesto dalių (1)

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2019-04-01


„Klaipėdos keleivinis transportas” (KKT) nuo balandžio 1-osios į Laisvąją ekonominę zoną (LEZ) nutiesė du naujus maršrutus iš pietinės ir iš šiaurinės Klaipėdos dalies.

Iki šiol į LEZ kursavo žiedinio 22 maršruto Akropolis – LEZ autobusas, tačiau jo trasa apimdavo tik mažą dalį gyvenamųjų rajonų. Todėl daug keleivių darbo vietą galėjo pasiekti tik su persėdimu.

Dabar vietoje to maršruto bus du – 22 ir 22B. Atitinkamai iš pietinės ir šiaurinės dalies, jų trasos nutiestos per gyvenamuosius kvartalus.

22-asis važiuos septynis, 22B – šešis kartus per dieną.

„Kaip ir senasis žiedinis, naujieji maršrutai, planuojame, bus nuostolingi. Dalį nuostolių užbaigus finansinius metus ketina kompensuoti savivaldybė”, – rašoma KKT pranešime.


2019-04-01

Vienas komentaras apie “Į LEZ – maršrutai iš abiejų miesto dalių”

  1. Besidomintiems transporto tema – gali būti įdomūs ir šie pamąstymai: 12.800 vilkikų per parą atvykstančių į uostą ir išvykstančių iš miesto – toks uosto krovinio srautas yra įrašytas į Klaipėdos uosto plėtros planus ir į uosto bendrąjį planą, aiškinamasis raštas psl.76.
    Visi vilkikai uosto teritorijas turės pasiekti miesto gatvėmis – šiaurinėje dalyje Lideikio g. , Šiaurės pr., Liepų g. – nuo Palangos plento įvažiavimo į miestą pro Technikumą. Pietinėje dalyje įvažiavimas vilkikams turėtų būti per aplinkkelį, bet jo šiuo metu neplanuoja statyti nei miestas, nei uostas savo planuose. Iki aplinkkelis kada nors atsiras – lieka tik Jūrininkų prospektas ir Minijos g.
    Centre – tas pat Baltijos pr., reklamuojama estakada Balt./Šil.pl. – bet kad nuo jos nusileidęs krov.transportas vėl įsimaišo į miesto eismą, stoja prie tų pat šviesoforų ir Taikos pr. žiedo. Uosto ex viršininkas su puta ant lūpų tvirtina, kad kamščių ir taršos nuo transporto nebus, nes uosto kroviniai pagal jo užsakytą tyrimą sudaro tik 5-6 proc. transporto sraute, bet taktiškai nutyli, kad procentus jis skaičiuoja lygindamas tamstų opeliuką su “fūra” kaip vienas prie vieno. Ir tai jūsų opeliukai teršia, nes dyzelinaiai ir seni, jei ką… 🙂 Kai įrodėm pačiam viršininkui, kad fūfelis ta jo miesto transporto studija dėl to lengvo ir sunkaus tr. vienas-prie-vieno , viršininkas šalčiausiai atrėžė, kad va jūs, bendruomenės, užsakykit ir apmokėkit kitą studija, jei ši netinka. 🙂
    Uosto direkcijos portale port.lt yra įdėtas uosto bendrojo plano aiškinamasis raštas, galimybių studija, viešo svarstymo protokolai ir dokumentuose yra visa ši informacija. Skaitykit, domėkitės, bandykit suvokti kas tai yra.
    Kad būtų lengviau įsivaizduoti kas yra 12800 vilkikų per parą – tai yra judanti kolona, kuri prasideda Klaipėdoje ir baigiasi kažkur tarp Vilniaus ir Baltarusijos sienos, jei ne toliau. Skaičiuojam, kad vidutinis “fūros” ilgis apie 15m ir kolonoje laikoma apie 20m distancija tarp mašinų – gausite apie 400 km koloną vilkikų, kurie kasdien turi suvažiuoti į Klaipėdą, paimti ar atiduoti krovinį ir išvažiuoti. Uosto vystytojai sako, kad tai tik teorinis skaičius – ok, tarkim tik pusė to srauto bus realiai – kolona tokiu atveju bus apie 220 km. Ar Klaipėdai tai priimtina? Urbanistai, aplinkosaugininkai, kitų sričių specialistai sako, kad ne. Bet niekam neįdomu. Jokie argumentai, kad toks krovinio srautas be problemų būtų tinkamas Būtingėje, bet žudantis Klaipėdą – niekas jiems neveikia, jie betonuos visą pajūrį, traiškys miestą, bet statys išorinį uostą mieste, Melnragėje, ir visus krovinio srautus gabens miesto teritorija, per gyvenamus rajonus. Geležinkelis papildomai – vien uosto krovinių judės apie 58 pilnus sąstatus į miestą ir iš miesto per parą.
    Akivaizdu, kad tolimesnė uosto plėtra miesto ribose yra strateginė klaida, nes galutinai supriešins uosto kompleksą su gyvenimo kokybės siekiančia miesto visuomene, atitinkamai ir su miesto valdžia. Tikrai bus blogai miestui ir uosto verslui. Priešprieša kenks uostamiesčiui konkurencijoje su kitais uostais, mes tikrai prarasim dalį tradicinių krovinių, nors konteinerių smarkiai padaugės.
    Vienintelis įmanomas kompromisas yra tolimesnę uosto plėtrą nukreipti į Būtingę, kur jau ir taip yra uostas, kraunantis vien naftos produktus. Tačiau visuomenei yra meluojama, kad uosto išvystymas Būtingėje yra neįmanomas, per brangus, nėra gylių, latviai nesutiks ir t.t. Tai yra melas, falšas, duomenų klastojimas, atmetimas bet kokių nepalankių argumentų, kitų šiuolaikinių uostų raidos pavyzdžiai jiems neįdomu – tokiais metodais veikiama šiandien, projektas sparčiai stumiamas pirmyn. Vos tik Melnragė bus (o tikrai bus, net neabejokit) patvirtinta kaip uosto plėtros vieta Lietuvos Resp. bendrąjam plane – statybos prasidės IŠ KARTO, be jokių diskusijų su iki šiol direkcijos apmokėtu piaru nubukinta ir primigdyta visuomene. Gal buldozeriai vieną kitą pažadins, o gal ir ne.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt