Klaipėdos apygardos teismas nenustatė teisinių pagrindų keisti nuteistajam Henrikui Daktarui 2013 m. birželį priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės kita bausmės rūšimi.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Anot teismo pranešimo, H. Daktaras savo prašymą iš esmės argumentavo teiginiu esą jo padėtį švelnina ne įstatyme įtvirtintas reguliavimas, o išaiškinimas, kurį pateikė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), priimdamas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą.

Tačiau apygardos teismas priimtoje nutartyje pažymėjo, kad minimame EŽTT sprendime nebuvo konstatuotas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas būtent H. Daktaro atveju.

„Be to, teismo savarankiškas ir vienkartinis teisėkūros spragos užpildymas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi EŽTT yra pateikti, bet dar neišnagrinėti H. Daktaro ir kitų pareiškėjų iš Lietuvos pareiškimai dėl to paties klausimo”, – rašoma pranešime.

Pagal teisinį reguliavimą klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir motyvuota nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apygardos teismo trijų teisėjų kolegija pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Tad teisėjų kolegija pažymėjo, jog esant visoms sąlygoms, kai gali būti svarstomas laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimas kita bausmės rūšimi, klausimą nagrinėti turi ne nuosprendį priėmęs Klaipėdos apygardos teismas ir prašymą paduoti turi ne pats nuteistasis, o bausmę vykdanti institucija.

Tokią nutartį galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

2018 m. balandžio mėnesį nuteistojo H. Daktaro advokatas jau buvo kreipęsis į Klaipėdos apygardos teismą su analogišku prašymu. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi šį prašymą atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas dėl šios nutarties pateikto apeliacinio skundo irgi netenkino.