P0

Svarbu, Uostas ir jūra

„Klasco” nenori net girdėti apie konversiją (1)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-04-09


Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija atmetė  AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” („Klasco”) skundą dėl uostamiesčio savivaldybės ketinimų dalį jos teritorijos žymėti kaip konversinę.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Klasco” prašė teismo panaikinti Savivaldybės administracijos direktoriaus raštą, kuriuo buvo atsisakyta patenkinti įmonės pateiktą pasiūlymą dėl parengtos Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcijos ir strateginio poveikio aplinkai vertinimo bei įpareigoti iš naujo nagrinėti pateiktus pasiūlymus. Apskųstas buvo ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, kad dėl to neįžvelgė jokių pažeidimų.

„Klasco” tvirtino, kad koncepcijos sprendiniai pažeidžia jos interesus, nes įmonės teritorijoje ir jos gretimybėse numato daugiafunkcines uosto ir miesto teritorijas, kuriose nedraudžiama ne tik visuomeninė, bet ir gyvenamoji statyba. Esą Savivaldybė taip nori pasiekti, kad „Klasco” šioje teritorijoje nebevykdytų krovos veiklos ir būtų nutrauktos su ja sudarytos uosto žemės nuomos sutartys. O taip bus padaryta „šimtamilijoninė žala tiek „Klasco” , tiek Klaipėdos uostui, tiek miestui, tiek ir kitam privačiam verslui”.

Įmonė tikino, kad savivaldybė privalo vadovautis rengiamu aukštesnio lygmens – Klaipėdos uosto bendruoju planu, nors jo sprendiniai dar ir nepatvirtinti. Todėl „Klasco” buvo pateikusi pasiūlymą Klaipėdos miesto bendrajame plane uosto teritorijoje nenumatyti jokių konkrečių sprendinių, nurodant, kad šioje teritorijoje taikomi Uosto bendrojo plano sprendiniai. Tačiau Savivaldybės administracija šį pasiūlymą atmetė.

Uosto vidus kompas

Savivaldybės administracija savo ruožtu byloje akcentavo, kad koncepcija dar nėra planavimo dokumentas. O net ir patvirtinusi tokius sprendinius, ši teritorija ir toliau galės būti naudojama uosto reikmėms. O jei kiltų poreikis ją naudoti pagal kitą nustatytą galimą naudojimo būdą, tai būtų galima padaryti nekeičiant miesto bendrojo plano. Pabrėžta, kad jei kada ateityje bus nuspręsta naudoti visą ar dalį „Klasco” naudojamos teritorijos kitoms, ne uosto reikmėms, įmonė galės ginti savo teises ir skųsti priimamus sprendimus.

Išnagrinėjusi ši skundą, teisėjų kolegija, kurią sudarė teisėjai Remigijus Arminas, Aušrelė Mažrimienė ir Vida Stonkuvienė, konstatavo, kad „Klasco” nepagrindė teiginių, jog koncepcijos sprendiniai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms. Kartu akcentuota, kad nei Savivaldybės administracija, nei Statybų inspekcijos departamentas neprivalėjo priimti visų pasiūlymų. Jų prievolė buvo tik motyvuotai atsakyti, kas ir buvo padaryta. Taip pat priminti, kad jei įmonei nepatiks galutiniai sprendiniai, ji galės savo interesus ginti teritorijų planavimo proceso baigiamajame etape.

Tad „Klasco” skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Tokį Klaipėdos teismo sprendimą bendrovė dar gali skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Anot bendrovės atstovų, teisininkai šiuo metu dar tik analizuoja nutartį ir vėliau spręs, ar ją skųsti.

Miesto bendrojo plano keitimo koncepciją savo įsakymu kovo 18 d. patvirtino Savivaldybė administracijos direktorius Saulius Budinas. Tai jam vėliau kainavo postą.

Miesto Tarybos opozicijos atstovė Nina Puteikienė balandžio 5 d. užregistravo oficialų pasiūlymą Tarybos sprendimu naikinti tokį administracijos direktoriaus įsakymą, tačiau Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas jo į paskutinio šios kadencijos posėdžio darbotvarkę neįtraukė. Atitinkamo sprendimo projekto nėra ir prie tų, dėl kurių įtraukimo į darbotvarkę galėtų spręsti pati Taryba ar prie užregistruotų projektų.


2019-04-09

Vienas komentaras apie “„Klasco” nenori net girdėti apie konversiją”

  1. Reikia žiūrėti į priekį, ir reikia suprasti, kad tokios krovos negali būti miesto centre. Tai ne tik, kad miesto centro bjaurojimas, sunkiasvorio transporto srautai pagrindinėmis miesto gatvėmis, negalėjimas pasimėgauti marių pakrante, bet ir žmogaus sveikatai pavojinga krova, negana to, dar kylantys gaisrai. Tokios įmonės turėtų būti iškeltos kuo toliau nuo miesto centro. Kaip jau pastebėjau, viskas yra daroma, kad tik uostas kaltų pinigus, visa kita neegzistuoja. Gaila, kad klaipėdiečiai turi gyventi tokiomis sąlygomis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt