Antradienį, balandžio 16-ąją, 7.45 val., Klaipėdos bendruomenių asociacija priešais miesto rotušę organizuoja „atvirą renginį”, kurio metu Klaipėdos merui bus įteiktas kreipimasis dėl buvusio savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino įsakymo, kuriuo patvirtinta miesto bendrojo plano keitimo koncepcija.

Skelbiame šio kreipimosi tekstą:

Gerbiamas mere,

šią savaitę sukaks lygiai mėnuo, kai jau buvęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. AD1-477 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos“ (toliau – 2019-03-18 įsakymas) pritarė Klaipėdos miesto bendrojo plano (toliau – KL BP) keitimo koncepcijai.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba dar 2017-07-14 sprendimu Nr. T2-159 “Dėl pritarimo Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos variantui (teritorijos raidos alternatyvai)“ pritarė tik pietinei uosto plėtrai.

Dabar jau buvęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius (toliau – buvęs direktorius), matyt, per skubėjimą savo 2019-03-18 įsakymu ėmė ir slapta nuo miesto Tarybos kažkodėl pritarė ne miesto Tarybos 2017-07-14 sprendimu Nr. T2-159 pritartam KL BP koncepcijos variantui tik su pietine uosto plėtra, o visai kitam – KL BP su maksimalia uosto plėtra ir su išoriniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage koncepcijos variantui…

„Jei dabar nepatvirtintume koncepcijos, šiemet turėti bendrąjį planą būtų nerealu”, – sakė labai skubantis buvęs direktorius ir čia pat pridūrė, jog sutartis dėl miesto bendrojo plano keitimo paslaugos su UAB „Urbanistika” baigia galioti vasarą. O tai reiškia, kad 2019 metų pavasarį savivaldybė su labai skubančiu koncepciją tvirtinti direktoriumi per savo 4 metų kadenciją įveikė tik pusę KL BP, nes koncepcijos tvirtinimas viso labo yra tik viso KL BP rengimo vidurys. Prisiminus, kad sutartis su KL BP rengėju baigiasi šį vidurvasarį, galime būti ramūs – šiemet KL BP turėti yra tikrai nerealu. O juk pagal sutartį KL BP turėjo būti patvirtintas dar 2017 metų ketvirtą ketvirtį. Tai kodėl nepasitvirtinom? Kodėl neparengėm? Gal žinot, kas dėl to kaltas?

Jau buvusio direktoriaus patvirtintos KL BP su maksimalia uosto plėtra ir su išoriniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage koncepcijos sprendiniai yra parengti už planuojamos teritorijos ribų (už Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos ribų), todėl neatitinka ir prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies ir 24 straipsnio 5 dalies 2 punkto reikalavimams. Buvusio direktoriaus patvirtintos KL BP koncepcijos sprendiniai su maksimalia uosto plėtra ir su išoriniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage taip pat neatitinka ir prieštarauja pačios savivaldybės išduotų planavimo sąlygų 2015-07-07 Nr. AR9-7 4 punkto bei 2015-04-01 Nr. AD1-885 Planavimo darbų programos 1 punkto reikalavimams, nes planuojama ne Klaipėdos savivaldybės teritorija.

Negana to, jau buvęs direktorius, pritardamas KL BP su maksimalios uosto plėtros ir su išoriniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage koncepcijos sprendiniams, peržengė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo apibrėžtas savo, kaip planavimo organizatoriaus diskrecijos ribas: patvirtindamas KL BP koncepciją, direktorius vienasmeniškai dar ir suskirstė planuojamos teritorijos (ir teritorijos už planuojamos teritorijos ribų) sprendinius bei nustatė (!) toms koncepcijos dalims neterminuotas sąlygas (!), pagal kurias šiose koncepcijos dalyse ateityje įsigalios (!) KL BP sprendiniai, ”<…>jei Lietuvos Respublikos Vyriausybė apsispręs <…>“ ir jei „<…>Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijos posėdyje bus pritarta <…>“.

Kitaip tariant, vienoje neapibrėžtoje KL BP su maksimalios uosto plėtros ir su išoriniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage koncepcijos dalyje direktoriaus patvirtintos koncepcijos sprendiniai dabar galioja, o kitoje dalyje – negalioja. Ir neaišku, kada tie negaliojantys įsigalios. Tada reikėtų nuoširdžiai atsakyti į klausimą, kaip gali galioti visa KL BP koncepcija, jei dabar jos tik dalis yra galiojanti? Ar tikrai buvęs direktorius tinkamai atliko Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme labai konkrečiai reglamentuotą visos planuojamos teritorijos koncepcijos patvirtinimo procedūrą? Gerbiamas mere, ši koncepcijos tvirtinimo procedūra nebuvo atlikta tinkamai – ir tokio konfliktus keliančio sprendimo problemą teks spręsti Jums.

Buvusio direktoriaus patvirtintos KL BP koncepcijos sprendiniai su maksimalia uosto plėtra ir su išoriniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage, numato tokią svarbiausią teritorijos vystymo kryptį, pagal kurią visame Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste (toliau – KVJU) per metus bus vykdoma milžiniška 163 milijonų tonų krova: nafta, anglis, geležis, cementas, trąšos, chemijos pramonės produktai – dauguma krovinių tranzitiniai ir daugelis rimtai pavojingi aplinkai bei klaipėdiečių sveikatai. Priminsime, kad rekordiniais KVJU 2018 metais uoste buvo perkrauta virš 46 mln. tonų krovinių, iš kurių apie 30 % (apie 15 mln. tonų) sudarė vien trąšos. Trąšų netekimo uosto krovos operacijų metu legali norma (krovinio netekimas) yra apie 0,05% – vadinasi, apie 7000 tonų trąšų per metus patenka į aplinką – kitaip sakant, Klaipėdos miestą. Geležies rūdos krovinio patekimas į miesto aplinką, naftos produktų smarvė mieste – jau visi pavargome nuo nesprendžiamų problemų. Visa uosto krova (nafta, anglis, geležis, cementas, trąšos ir kt.) yra vykdoma miesto ribose, didelė dalis istorinio centro dalyje, betarpiškoje gyvenamųjų rajonų kaimynystėje, pačioje nedėkingiausioje miestui ir jo gyventojams vyraujančių vėjų pusėje – prie Kuršių marių, iš vakarų.

Buvusiam direktoriui patvirtinus KL BP koncepcijos sprendinius su maksimalia uosto plėtra ir su išoriniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage, pagal kuriuos bemaž 4 kartus (iki 163 mln. tonų) didės krovos darbų apimtys miesto ribose, gyvenamųjų namų kaimynystėje esančiame uoste. Pagal tokią koncepciją užbaigiant KL BP rengimo procesą – bus suformuota net apie 15 km ilgio (!) uosto juostą nuo Melnragės pliažo šiaurėje iki Kairių pietuose, visiškai atskiriančią Klaipėdos miestą nuo Kuršių marių. Miestas taps tik beviltišku priedėliu prie didžiulio pramoninio uosto.

Triukšmo, kvapų, geležinkelio bei sunkaus transporto eismo Klaipėdos mieste su tokia kiekybine uosto krovos ir teritorine plėtra bus taip pat atitinkamai kartų daugiau. Vien tik sunkiojo transporto (su maksimalia uosto plėtra) planuojama 12 800 vienetų vilkikų įvažiuoti į miesto gatves ir vėl išvažiuoti per parą! 58 pilni geležinkelio sąstatai per parą – turės įvažiuoti į miestą, išsikrauti ar/ir pasikrauti ir vėl išvažiuoti – per gyvenamus rajonus, kuriuose dar nori gyventi žmonės. Mere, kodėl Jūs net neplanuojate tokio kolosalaus krovinių transporto srauto atskyrimo nuo miesto eismo? Viena estakada Baltijos prospekte miesto neišgelbės, juk tai akivaizdu. Mes, miesto žmonės, su tokiais nevykusiais sprendiniais miestui niekada nesutiksime.

Mere, mes turime jums priminti, kad atliekant strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (Uosto PB SPAV ataskaita) buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytas tiesioginis, reikšmingas, ilgalaikis ir neigiamas poveikis Melnragės, Girulių, Kuršių Nerijos, Kuršių marių gamtinei aplinkai, florai, faunai ir kraštovaizdžiui? Tai laukia viso Lietuvos Baltijos pajūrio iki pat Latvijos.

Mere, aiškiai atsakykite mums – kurie pajūrio ruožai bus labiausiai pažeisti, kokios bus naudojamos kietosios krantų erozijos kompensavimo priemonės, kiek kainuos jų įrengimas ir nuolatinis remontas bei kieno lėšomis tai bus įgyvendinta. Jeigu atsakymo neturite – mes reikalaujame savivaldybės administracijos inicijuoti tyrimus, kurie moksliškai pagrįstais metodais nustatys atsakymus į šiuos mums visiems svarbius klausimus.

Mere, tas kelias, kuriuo esame vedami – tai tikrai ne ta Klaipėda, kurioje bus „gera gyventi“ visiems, tai ne tas strateginis plėtros kelias, kuris užtikrins kokybišką gyvenamąją aplinką visiems klaipėdiečiams, darnią, subalansuotą, saugią ir sveiką jų ir jų vaikų gyvenimo kokybę. Tokia KL BP koncepcija garantuoja tik naujus uosto krovos rekordus vienai Klaipėdos įmonei bei gyvenimą šalia uosto tvoros visiems kitiems klaipėdiečiams.

Mes buvome, esame ir būsime prieš tokią Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepciją.

Mes nenorime, kad mes ir mūsų vaikai ir ateityje gyventų šalia uosto naftos, anglies, geležies, cemento trąšų krovimo aikštelių, apsupti uosto krovą užtikrinančių kelių ir geležinkelio magistralių tinklo ir jų keliamos taršos. Taršos matavimo stotelių tinklo mieste tankinimas pačios taršos priežasčių juk neišspręs.

Mes prieš uosto krovos darbus miesto teritorijoje, o ypač betarpiškai šalia gyvenamųjų rajonų. Ir nereikia mūsų priešinti su uostu: uostas nėra vien tik krovos darbai bei tos krovos rekordai. Mes žinome civilizuotai veikiančius uostamiesčius, kur uosto verslas nežudo miestų, o miestai netrukdo verslui. Pasižiūrėkit, kaip gyvena jūriniai Baltijos miestai Stokholmas, Kopenhaga, Talinas, Gdanskas. Tas pats Roterdamas. Kaip juose gyvenama ir kaip juose vykdomi uosto krovos darbai? Svarbiausia – pasižiūrėkit KUR tie krovos darbai vykdomi, kokiu atstumu nuo gyvenamųjų namų rajonų? Ir mes Klaipėdoje taip norime gyventi.

Buvusio direktoriaus patvirtintoje KL BP koncepcijoje suplanuota pati tikriausia Klaipėdos ir Lietuvos pajūrio ekologinė katastrofa, bei darnos principų neatitinkanti mūsų miesto perspektyva – todėl mes esame prieš tokią koncepciją, prieš tokią Klaipėdos miesto plėtros viziją.

Rinkimai ir ataskaitų metas, gerbiamas mere, jau baigėsi. Mes prašome Jus surasti laiko ir kasdieniams Klaipėdos ir klaipėdiečių rūpesčiams ir darbams. Mes primygtinai prašome:

1. Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. AD1-477 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos“.

2. Parengti Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepciją, atitinkančią Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017-07-14 sprendimą Nr. T2-159 “Dėl pritarimo Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos variantui (teritorijos raidos alternatyvai)“.

Gerbiamas mere, mes norime tikėti, kad su savom Klaipėdos teritorijų planavimo dokumentų koncepcijų rengimo, pritarimo jiems peripetijom Jūsų atstovaujama Klaipėdos savivaldybė susidoros.

Tačiau nepamirškit, gerbiamas mere, kad jau netrukus Lietuvos Respublikos Vyriausybei  bus teikiamas tvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrasis planas. Patvirtinus šį teritorijų planavimo dokumentą, dėl lietuviškos įstatyminės bazės ypatumų jo sprendiniai taps valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais ir įgaus aukštesnę galią prieš Klaipėdos miesto savivaldybės ir esamą, ir rengiamą bendruosius planus. Tada maksimali uosto plėtra su 163 mln. tonų krova viduryje Klaipėdos miesto atsiras ir bus realizuota net be Klaipėdos savivaldybės administracijos derinimų.

Todėl, gerbiamas mere, mes ir kreipiamės į Jus, kad Jūs ir Jūsų atstovaujama Klaipėdos miesto savivaldybė nedelsiant imtųsi konkrečių darbų ir veiksmų, kad tokie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano maksimalios uosto plėtros sprendiniai su išoriniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage, kuriems, beje, jau du kartus nepritarė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (ačiū už tai!), netaptų kūnu. Mes, Klaipėdos gyventojai, žinome ką daryti ir ką darysim, kad taip neatsitiktų. O Jūs?