Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad ketvirtadienį Klaipėdos miesto oro kokybės matavimo stotelės užfiksavo kietųjų dalelių paros normos viršijimą.
Ketvirtadienį Šilutės plente buvo užfiksuota 56 μg/m3 kietųjų dalelių koncentracija, o miesto centre esančioje stotelėje – 52 μg/m3. Primename, kad kietųjų dalelių ore vidutinė paros ribinė vertė yra 50 μg/m3.
Kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimą lemia ir autotransporto sukelta tarša. Palmiros Mart nuotr.
Miestuose didžiausią įtaką oro užterštumo padidėjimui turi teršalai, patenkantys į orą kartais dėl per silpno vėjo ir nepalankių meteorologinių sąlygų (rūkas, dulksna), kai teršalai neišsisklaido. Taip pat kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimą lemia ir autotransporto sukelta tarša, energetikos įmonių veikla, individualių namų šildymas kietuoju kuru.
Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus jos pasiekia. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis daro įtaką sergamumo kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligomis didėjimui. Kietosios dalelės ir visi kiti aplinkos teršalai sukelia kvėpavimo organų ligas – bronchitus, bronchinės astmos priepuolius, plaučių ligas ir mirtis nuo šių ligų.
Esant oro užterštumui, patariama atsisakyti sportinių užsiėmimų, bėgiojimų ar vaikščiojimų lauke arba pagal galimybes riboti buvimo lauke laiką, atsisakyti intensyvesnio fizinio krūvio, vaikščioti atokiau nuo didžiųjų miesto gatvių.
Turėtų būti gyventojams kompensuojami filtrai į kaminus bei į automobilių išmetamųjų dujų įrangos montavimą. Juk XXI amžiuje yra daug visokių taršos mažinimo priemonių, technologijų, tik daugiau domėtis, taikyti ir kompensuoti.