Kandidatu vadovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai tapęs VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” (KKT) direktorius Gintaras Neniškis sako, jog nors mero iniciatyva siūlyti jį į šį postą ir glosto savimeilę, tačiau kartu supranta, kiek daug šalutinio neigiamo efekto sukelia tokios pareigos.

G. Neniškis teigė jau užpildęs klausimyną, kuris būtinas norint gauti spec. tarnybų pažymą, leidžiančią pretenduoti į tokį postą. Trumpame interviu 44-erių pašnekovas tikino, kad tapus Savivaldybės vadovu jam tikrai nepritrūktų ryžto įgyvendinti administracijos reformą, tačiau sakė kartu suprantantis, jog lemiamas žodis priklauso politikams ir galutinis rezultatas jau gali būti kompromisas.

„Puikiai suprantu jau tai, kad opozicija bus ypatingai stipri, joje dirba du buvę administracijos vadovai, pradėję daug projektų, turintys daug informacijos apie problemas. Dauguma tikrai nedidelė, tačiau aš iššūkių nebijau”, – sakė Gintaras Neniškis. Martyno Vainoriaus nuotr.

Kodėl sutikote tapti kandidatu į Savivaldybės administracijos vadovus?

Su meru buvo netrumpas pokalbis apie tai, kad tiesiog būčiau kandidatų sąraše, kuris bus derinamas su koalicijos partneriais. Mano paties pirmas klausimas buvo, kodėl postas siūlomas ne politikui, nes niekada nepriklausiau jokiai politinei partijai. Sulaukiau atsakymo, kad su politikais jau turima skaudžios patirties. Klausiau ir apie verslo pasaulio atstovų variantą, nes jau seniai kalbama apie tai. Tačiau realybė yra tokia, kad kai verslo žmonės pamato algą, kuri skiriasi nuo jų gaunamos kartais, susipažįsta su atsakomybėmis, atsakymas tampa aiškus. Viešajam sektoriuje atlygis šiuo metu tikrai yra per mažas, tad yra problemų, norint pasisamdyti rimtus žmones atsakingoms pozicijoms.

Kalbant apie mane, tai didieji KKT projektai eina į pabaigą – baigiamas naujojo elektroninio bilieto sistemos diegimas, visi vežėjai jau dirba bendrojoje sistemoje po konkursų. Ypač šiai integracijai reikėjo suderinti daug ir politinių, ir viešų interesų. Tad galima sakyti, kad reikėtų naujų iššūkių ir sutikau tapti kandidatu. Kita vertus, meras mano viršininkas – ar galėjau nesutikti? (Juokiasi – aut. pst.).

Kaip šeima vertina tokį apsisprendimą?

Šeimoje entuziazmo nulis. Svarbiausia yra tai, kad mano mažyliui dėl sveikatos nuolat reikia pagalbos. Tačiau meras drąsino sakydamas, kad turi keturis vaikus ir esą viską įmanoma suderinti. Tačiau šeima supranta ir tai, kad vargo, atsakomybės, dėmesio, apkalbų bus kur kas daugiau. Iki šiol tuo atžvilgiu ramiau gyvenome.

Aišku,  man glosto savimeilę, kad siūloma pretenduoti į aukščiausią administracinį postą mieste, nes tai ir viso KKT, jos specialistų, Savivaldybės administracijos žmonių, dirbusių su mūsų bendrais projektais, ir šio sektoriaus žmonių įvertinimas. Tačiau tos papildomos neigiamos „sąlygos” muša per motyvaciją. Va, jau skaičiau komentarus, kad grupiokas su Eligijumi Masiuliu buvau…

Kaip keistųsi atlyginimas, tapus Savivaldybės administracijos vadovu?

Atlyginimas turėtų likti panašus, nes mano dabar priklausė nuo rezultatų, pasiektų tikslių. Jei nors truputėlį neįvykdai, atlyginimas prastesnis. Administracijos direktoriui suteikiami priedai avansu, už būsimus darbus. Manau, kad skirtumas galėtų sudaryti apie kelis šimtus eurų.

Kas spręstų dėl naujojo KKT vadovo, jei būtumėte patvirtintas Savivaldybės administracijos vadovu?

Tai – mero kompetencija. To net neaptarinėjome, nes netikėjau, kad mane nominuos.

Kaip vertinate galimas darbo sąlygas vien dėl to, kad valdančiojo dauguma yra gana trapi?

Puikiai suprantu jau tai, kad opozicija bus ypatingai stipri, joje dirba du buvę administracijos vadovai, pradėję daug projektų, turintys daug informacijos apie problemas. Dauguma tikrai nedidelė, tačiau aš iššūkių nebijau.

Metų metus kalbama apie Savivaldybės administracijos reformą. Rinkiminiu periodu svaidytasis kaltinimais, kas jos nepadarė – buvę valdantieji ar stabdė pati administracijos vadovybė. Koks Jūsų požiūris – ar reikia tokios pertvarkos?

Neišvengiamai reikia padaryti reformą. Nepanaudojami pinigai ir vėluojantys projektai rodo, kad tikrai nėra viskas gerai. Bandau atsiminti, kada buvo reforma, neva per krizę. Bet iš esmės tai nebuvo labai vykęs variantas. Ir tie, kuriuos labiausiai reikėtų reformuoti, turi didžiausią įtaką sprendimams. Todėl reforma ir nebuvo vykusi. Visgi čia yra politinio apsisprendimo dalykas – kokie keliami uždaviniais administracijai. Jos dydis priklauso nuo planų. Tačiau tikslas turi būti ne konkretus etatų skaičius, o efektyvus darbas.

Pats dirbote administracijoje ir vadovaujant KKT teko susidurti su aibe jos specialistų. Yra nuomonė, ryšiai. Tai gali ir padėti, ir trukdyti atlikti tokią reformą.

Kad dauguma žmonių pažįstami iš tiesų yra nemenkas iššūkis. Tačiau asmeniškumai čia tikrai nesuveiks. Atitinkama studija jau atlikta, tyliai pristatyta. Viskas būtų daroma pagal darbus ir kompetencijas. Tačiau politikos bus, nes galutinę struktūrą turėtų tvirtinti Taryba. Manau, kad galutinis variantas būtų kompromisas. Norėtųsi, kad tokiu atveju būtų protingas kompromisas.

Kas būtų Jūsų pavaduotojai?

Kai kalbėjome su meru, dėl pavaduotojų aiškumo nebuvo. Tik tai, kad vienas postas priklauso mero komandai, kitas – konservatoriams. Jie ir siūlys.

Iki šiol neturite „Facebook” paskyros. Ar jos nesusikurtumėte ir tapęs Savivaldybės administracijos vadovu?

Vertinau privatumą ir neturiu. Užtat turi mano uošvienė, kuriai per 80 metų ir aktyviai ja naudojasi. Protingi žmonės kalba, kad dabar visi kraustosi į „Instagram”, o „Facebook“ lieka močiutėms… (juokiasi – aut. pst.) Tai gal iš karto reikėtų į aukštesnį lygį. O jei rimtai, tai manau, kad informaciją ir toliau galėsiu gauti SMS, elektroniniu paštu, gal tik „messengerį” greitesniam nuotraukų persiuntimui reikėtų įsidiegti.

DOSJĖ

Gintaras Neniškis Klaipėdos savivaldybės administracijoje pradėjo dirbti baigęs politikos mokslų studijas Klaipėdos universitete 1997 m. rugpjūtį. Pradėjo dirbti Verslo licencijų, leidimo skyriaus specialistu. Po trijų – keturių perėjo dirbti Infrastruktūros ir energetikos skyriaus vedėjo pavaduotoju, kuravo transporto sistemą.

Nuo 2003 m. balandžio vadovauja tada įkurtai KKT. Ši įstaiga mieste sukūrė bendrą autobusų sistemą (iki tol egzistavo skirtingi autobusų bilietai privatininkų ir Klaipėdos autobusų parko maršrutuose), įdiegė elektroninio bilieto sistemą, kuri pernai buvo atnaujinta iš esmės, atlikto maršrutinių taksi integraciją, integravo į bendro bilieto sistemą kai kuriuos priemiestinius maršrutus, dalyvavo kuriant automobilių apmokestinimo sistemą Klaipėdoje.