Uostamiesčio savivaldybės valdoma UAB Klaipėdos autobusų parkas (KAP) prašo, kad politikai skirtų 665 000 Eur įstatiniam kapitalui didinti – už šią sumą būtų perkami du elektriniai autobusai pagal dar pernai vasarį su UAB „Vėjo projektai” pasirašytą sutartį.

Tokia be konkurso pasirašyta sutartis kelia abejonių ne tik buvusiai įmonės generalinei direktorei, bet ir Viešųjų pirkimų tarnybos vadovei. Papildomų potėpių istorijai suteikia tai, kad „Vėjo projektai” remia mero žmonos organizuojamą Klaipėdos pilies džiazo festivalį, o vienas iš valdančiajai koalicijai priklausančių konservatorių Rimantas Didžiokas yra šios bendrovės akcininkas. KAP darbuojasi ir mero komiteto narė Elida Mantulova, jos kolega Vytis Radvila yra buvęs džiazo festivalio savanoris, o komitetui priklausantis Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas infrastruktūros prorektoriumi įdarbino KAP valdybos pirmininką Benediktą Petrauską.

Tokio elektrobuso „Dancer” kaina – 350 tūkst. eurų be PVM. Anot Klaipėdos autobusų parko vadovo, ji yra gerokai mažesnė nei rinkoje esančių analogų. „Vėjo projektų” nuotr.

Visgi Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos, kurioje yra įsikūrę „Vėjo projektai”, čia žadantys netrukus pradėti ir gamyklos statybas, valdymo bendrovės vadovas Eimantas Kiudulas sako, kad įvykus tokiam sandoriui miestas ne tik gautų geros kokybės produktą, bet ir žymiai didesnę naudą nei investuojama suma.

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” direktorius Gintaras Neniškis teigia taip pat esantis įsitikinęs, kad apie ekologiją galvojančiame mieste turi atsirasti elektriniai autobusai, kurių jau seniai laukiama.

Sutartis pernai, pinigų ieško dabar

Trišalį ketinimų protokolą KAP, „Vėjo projektai” ir Klaipėdos savivaldybė pasirašė dar 2017 m. gegužę. O pernai vasario 2 d. bendrovės pasirašė sutartį dėl dviejų elektrinių autobusų „Dancer” pardavimo-įsigijimo. Vieno jų kaina – 350 tūkst. eurų be PVM. Avansu KAP sumokėjo jau 35 tūkst. eurų.

Įsigyjami autobusai – žemagrindžiai, 12 m ilgio, sertifikuoti pagal ES teisės aktų reikalavimus. Juose – 32 sėdimos ir 60 stovimų vietų keleiviams, salonas vėdinamas kondicionieriumi ir klimato kontrole. Autobuso baterija lėtu krovimu, naudojant standartinę jungtį pasikrauna per 5-6 valandas, greitu krovimu – per 5-6 min. įkraunama iki 80 proc. baterijos. Maksimalus autobuso greitis – 70 km/h.

Pagal pirminį susitarimą autobusai turėjo būti pristatyti jau pernai rugpjūčio 16 d., tačiau, pasak KAP vadovo Vaido Ramanausko, buvo pasirašytas jos pratęsimas. Dabar planuojama autobusus gauti gegužę, nors ir tai esą nėra galutinis terminas. Taip pat pagal sutartį prie autobusų stoties turi būti įrengta šių transporto priemonių greito pakrovimo stotelė.

Autobusui suteikiama 12 metų arba 1 mln. km „pilna garantija”, kėbului suteikiama tokios pat trukmės 12 metų antikorozinė garantija. Defektus pardavėjas garantiniu laikotarpiu įsipareigoja pašalinti per 72 valandas. Metinis fiksuotas planinių patikrinimų, sistemų atnaujinimo, agregatų, dalių priežiūros ir kt. mokestis „Vėjo projektams” sudarys 8400 Eur. Savo ruožtu „Vėjo projektai” pirmus dvejus metus įsipareigoja nemokamai krauti autobusų baterijas.

„Dancer” vairuotojo vieta. „Vėjo projektų” nuotr.

Paklaustas, kodėl pirma buvo pasirašyta sutartis ir tik praėjus daugiau nei metams pradėta rūpintis pinigais, V. Ramanauskas teigė, jog šis klausimas buvo keliamas nuolat, bet Savivaldybė tik žadėdavo ir nepriimdavo sprendimų.

„Tai planavo biudžetą, tai dar kažkokių klausimų kildavo. Buvo sakę, kad eilutė jau yra biudžete, vėliau jau ją išėmė. Visgi mes visada ėjome šiuo keliu ir tikėjomės, kad tai bus padaryta. O dabar pagaliau pradėjo ir pajudino šį klausimą”, – sakė KAP vadovas.

Iki praėjusių metų spalio 5 d. KAP valdybos pirmininku pareigas ėjęs buvęs Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas aiškino, kad toks sprendimo projektas nebuvo rengiamas, nes esą nebuvo pačio autobuso prototipo.

„Norint svarstyti reikia nusimatyti strateginiame veiklos plane ir biudžete pinigus, o jei nežinai, kada jie bus reikalingi, bet nusimatai, tada bus neįvykdyti planai. Įšaldysi pinigus, o rezultato nebus. Nors sutartis buvo, tačiau prototipo nebuvo”, – sakė S. Budinas.

„Tai noras suteikti stipresnį raumenį įmonei ambicingiems sprendimams įgyvendinti. Projektas seniai brandintas ir pagaliau ateina į priėmimo stadiją. Jis turėjo dar anoje Taryboje būti svarstomas. Bet, matyt, dėl visų politinių pertrubacijų jis tuo metu neįgavo reikiamo pagreičio. Didžioji dalis priežasčių tikriausiai labiau žinoma buvusiai administracijai. Kita vertus, aš tikrai tokių specifinių sprendimo projektų niekada specialiai nestumiu, jei tai nėra strateginiai sprendimai, kurie turi būti priimti labai greitai. Tai natūralu, kad kažkas strigo derinimo grandyse. Nemanau, kad tai buvo daroma piktybiškai, emocijų, simpatijų-antipatijų kontekste”, – savo versiją dėstė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Paklaustas, kas bus, jei miesto Taryba visgi nepritars įstatinio kapitalo didinimui ir elektrobusų pirkimui už šiuos pinigus iš konkretaus tiekėjo, V. Ramanauskas vylėsi, kad taip visgi nenutiks.

„Juk ir miesto darnaus judumo plane numatytas ekologiškas, elektrinis transportas. Įmonė tuo keliu ir eina. Jei jau taip būtų, ieškotume kitų sprendimų. Gyvenime nėra tokių variantų, kad nėra galimybės. Tam ir dirbame, gauname algas, kad galvotume, ieškotume”, – sakė KAP vadovas.

Ar tikrai gali be konkurso?

KAP vadovas V. Ramanauskas patvirtino, kad sutartis su „Vėjo projektais” pasirašoma be konkurso, tik neformaliai apsiklausus kitus tokių autobusų gamintojus.

„Yra teismo sprendimas, kad mes veikiame rinkoje ir galime būti neperkančioji organizacija. Šiuo metu be mūsų Klaipėdoje yra dar devyni vežėjai. Dirbame normalioje rinkoje, einame į konkursus, todėl turime turėti tokias pačias sąlygas su visais vežėjais, kurių nė vienas nėra perkančioji organizacija. Tik kai projektai vykdomi Europos Sąjungos pinigais, tam pirkimui įsiregistruojame kaip perkančioji organizacija. Tuo metu rinką žinojome, apsiklausėme, kaina tikrai buvo geriausia. Rinkoje tuo metu net nebuvo praktiškai jokių elektrinių autobusų, visur buvo žodžiai „galimai”, „apie”. Šiuo metu jau yra gamintojų, atsiranda ir pardavime. Tačiau man nežinoma, kad kuris nors gamintojas siūlytų 12 metrų ilgio autobusą pigiau nei už 400 000 eurų. Tiesa, Kinijos rinkos nežinau”, – sakė V. Ramanauskas.

Pasak KAP vadovo, dar vienas tokio sandorio tikslas yra, kad Klaipėdoje atsirastų tokių autobusų gamykla.

„Elektrinis transportas mieste tikrai svarbu, bet labiausiai noriu, kad mieste atsirastų tokia gamykla, naujos darbo vietos. Tai būtų galimybė ir Klaipėdos universiteto studentams baigus inžinerines studijas kurti bei dirbti. Vien su darbo vietomis pardavėjams miestas niekur toli nenueis. O tokios technologijos suteikia naujas galimybes”, – sakė V. Ramanauskas.

Analogiškai kalba ir S. Budinas. Anot jo, toks elektrinių autobusų įsigijimo būdas buvo derintas ir buvusioje valančiojoje koalicijoje.

„Yra teismo sprendimas, kad Klaipėdos autobusų parkas nėra perkančioji organizacija, nes dalyvauja rinkoje. Pavyzdžiui, yra konkurso sąlygos naujas transporto priemones įsigyti per pusę metų. Apskųstų tas procedūras ir negalėtų įmonė dalyvauti tokiame konkurse. Kai europinės paramos pirkimai – visai kas kita. Europoje dažnai remiami vietiniai gamintojai, taip elgiasi lenkai, vokiečiai”, – teigė S. Budinas.

Tačiau pernai elektrinių autobusų panorusi įsigyti sostinės savivaldybės valdoma UAB „Vilniaus viešasis transportas“ skelbė konkursą. Prieš porą mėnesių buvo paskelbta, kad Vilniaus miesto meras ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ vadovas pasirašė sutartį su tiekėjų grupe, sudaryta iš UAB „TM Service“ ir autobusų gamintojo iš Turkijos „Karsan Otomotiv Sanayii ve Ticaret A. S.“.  Planuojama, jog 5 elektriniai autobusai į sostinės gatves išvažiuos šį rudenį. Autobusų ir pakrovimo įrenginių sandorio vertė 1 510 957 eurai, o pats pirkimas bus finansuojamas UAB „Vilniaus viešasis transportas“ lėšomis. Tiesa, šie autobusai yra gerokai mažesni nei perka KAP – vienas vilnietiškas elektrinis autobusas talpins 23 keleivius (10 sėdimų vietų, 12 stovimų ir vieta neįgaliesiems). Autobuso ilgis 5,8 metro.

sustainable-bus.com rašo, kad jau 2017 m. Europoje buvo eksploatuojama apie 2700 elektrobusų,  o visame pasaulyje – apie 385 tūkst. (99 proc. jų važinėjo Kinijos miestuose). 2018 m. elektrobusai jau sudarė 5 proc. visų Europoje registruotų naujų miesto tipo autobusų – iš viso Senajame žemyne pernai buvo užregistruotos 568 tokios naujos transporto priemonės.  Tarp Europoje įsikūrusių elektrobusų gamintojų minimi olandų kompanija „VDL Bus & Coach”, lenkų „Solaris Bus & Coach” (du jos elektrobusai trečiame šių metų ketvirtyje turi pradėti kursuoti Jūrmaloje), švedų „Volvo Buses”, ispanų „Irizar”. Skelbiama, kad „Mercedes”, MAN ir „Iveco” planuoja elektrobusų gamybą pradėti šiemet arba kitąmet, serijinei gamybai ruošiasi „Scania”.

„Vėjo projektų” vadovas Alvydas Naujėkas tikina, kad įmonės specialistų sukurtas elektrobusas yra išskirtinis, nes pradėtas kurti nuo eskizo, o  visi kiti esą yra adaptuoti, senos rėminės konstrukcijos autobusai. „Dancer” yra monokokas, visiškai kitokios struktūros kėbulas ir visos priemonės pritaikytos prie naujos konstrukcijos”, – teigia A. Naujėkas. „Vėjo projektų” nuotr.

Kreivokai į tokį KAP pirkimą žiūri apie jį iš „Atviros Klaipėdos” žurnalisto išgirdusi Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė.

„Perkančiosios organizacijos statusą nusistato pačios organizacijos. Yra keturi bruožai: valdymas, kas steigėjai, koks finansavimas ir viešas interesas. Su autobusų parkais visoje Lietuvoje yra šiokių tokių klausimų. Ši problematika pas mus kaip tik aktualizuota. Pernai esame atlikę keletą tikrinimų ir nustatėme, kad įmonės deklaruoja save kaip neperkančiąsias organizacijas, nors turėtų tokiomis būti. Nustatėme pažeidimus. Šiais metais vykdome sisteminį autobusų parko patikrinimą ir artimiausioje ateityje išeis išvada. Neatsimenu, ar Klaipėda yra įtraukta į to patikrinimo apimtis, tačiau nebūtina visus patikrinti – juk jei patikrinus 10 ar 20 procentų nustatomi sisteminiai dalykai, būtų gražu jei kiti išgirstų ir mokytųsi iš svetimų klaidų be jokių represijų, ilgų veiksmų. Kalbant apie konkretų atvejį, reikėtų daugiau informacijos, bet iš bendrų bruožų galėčiau pasakyti, kad autobusų parkai priklausytų perkančiosioms organizacijoms ir jiems galioja Viešųjų pirkimų įstatymas, tad pirkimai turėtų būti daromi vadovaujantis jo nuostatomis”, – sakė tarnybos direktorė.

Pasak jos, dėl įtarimų keliančio sandorio į tarnybą gali kreiptis bet kuris visuomenės atstovas, ji pati reaguoja ir į žiniasklaidos publikacijas.

Buvusi KAP vadovė Jelizaveta Daugininkienė, neslepianti skepsio dėl tokio sandorio, laikosi pozicijos, kad KAP nėra perkančioji organizacija, tačiau, anot jos, oficiali gamintojų apklausa šiuo atveju esą vis tiek turėjo būti atlikta.

„Man vadovaujant visi pirkimai, net ir nenaujų autobusų, buvo vykdomi apklausos būdu. Kai pirmą kartą mums buvo didinamas įstatinis kapitalas dėl investicijų, kiek buvo triukšmo. Bet tada nebuvo nurodyta, ką mes turime pirkti, ir darėme apklausas pagal pasitvirtiną tvarką. Aš matau labai aiškią korupciją, labai aiškiai nuo pat pradžios buvo proteguojama šį įmonė, kad reikia pirkti būtent pas šį gamintoją. Čia jau kebli situacija ir pačiai Tarybai. Man keista, kad taip drąsiai einama. Manau, kad stipri opozicija tikrai kels šį klausimą. Kam reikalingas visas toks galimas triukšmas?”, – sakė J. Daugininkienė.

Pirmasis sandoris

Didžiausias UAB „Vėjų projektai” akcininkas ir bendrovės vadovas Alvydas Naujėkas sako, jog sandoris su KAP bendrovei yra pirmasis. Abu autobusai šiuo metu dar gaminami. Jie yra suprojektuoti naujai ir iš esmės skiriasi nuo pirmojo, kuris buvo pagamintas seno „Škoda“ troleibuso pagrindu.

Pirmasis „Vėjo projektų” sukurtas elektrobusas. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Gamyklą jau pradėjome statyti, o šiuo metu esame prisiglaudę LEZ gamybinėse patalpose, „Start” projekte. Gamyklą planuojame užbaigti šiemet ir kitąmet joje pradėti gamybą. Visi sandoriai yra labai svarbūs. Šis irgi yra labai svarbus. Be jų galima prekiauti Rietavo turguje arba Gariūnuose. Kol kas nelabai galime atskleisti planuojamas gamybos apimtis, tačiau Klaipėdos poreikius galėtume patenkinti per porą metų”, – sakė A. Naujėkas.

Aiškinamas, kodėl nuo 2015 m. vis buvo atidedamas gamyklos startas pašnekovas sakė, jog buvo keletas aklaviečių konstrukciniame-inžineriniame darbe.

„Nėra pasaulyje analogų, bet įveikėme sėkmingai visus tuos barjerus ir šiuo metu sertifikuojame savo pirmąjį autobusą, esame procese. Kai jis užsibaigs, pradėsime sertifikuoti savo pirmąją seriją. Autobusas tikrai yra išskirtinis – jis pradėtas kurti nuo eskizo, nuo 1958 metų to pasaulyje nėra įvykę, nes visi iš principo yra adaptuoti, senos rėminės konstrukcijos autobusai, o šitas yra monokokas, visiškai kitokios struktūros kėbulas ir visos priemonės pritaikytos prie naujos konstrukcijos”, – pasakojo A. Naujėkas.

Džiazo akordas

2015 m. vykusio 21-ojo Klaipėdos pilies džiazo festivalio metu buvo aktyviai komunikuojama, kad „festivalio žiūrovai taps pirmaisiais šalyje, kurie galės iš arti susipažinti su Lietuvoje sukurtu permatomu elektriniu autobusu „Dancer“. „Vėjo projektų” kūrinys tada tapo Džiazo festivalio informacijos centru, o jo kėbulas – specialiu ekranu, kuriame atokiau nuo scenos buvę žiūrovai galėjo tiesiogiai stebėti pasirodymus.

Žinia, šį festivalį rengia asociacija „Klaipėdos džiazo festivalis”, kuriai vadovauja mero žmona Inga Grubliauskienė, o asociaciją 2004 m. įsteigė ji pati, V. Grubliauskas ir Vladas Straupas, vienas iš telekomunikacijų bendrovės „Balticum” savininkų. Meras taip pat yra deklaravęs, kad yra Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos, kur kuriasi „Vėjo projektai”, valdymo bendrovės valdybos narys, tačiau Registrų centre tokių duomenų nėra.

„Džiazo festivalį remiu nuo pat pradžių ir kaip asmuo, ir kaip „Vėjų projektų” vadovas, įmonė jį remia jau daug metų. Nematau čia jokio prieštaravimo logikai ar skaidrumui. Sukalkit abejojantiems tribūnas ir tegu šneka. Kuo daugiau tribūnų, tuo linksmiau miestas gyvens”, – apie šį aspektą sakė A. Naujėkas.

Alvydas Naujėkas ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas 2015 m. vykusio XXI Klaipėdos pilies džiazo festivalio metu.

„Manęs ir džiazo festivalio išskyrus meilę džiazui nelabai kas sieja, bet tikrai pasvarstysiu, kaip elgtis svarstant šį klausimą. Jeigu jausiu ar matysiu bent menkiausią šešėlį grėsmės ar kažką panašaus, tikrai nuo to nusišalinsiu ir nedalyvausiu. Suprantu, kad kažkam labai norisi, kad džiazas būtų fone bet kokių reikalų ar procesų. Gal tai kažkam labiau patinka negu man”, – sakė meras V. Grubliauskas.

Su džiazo festivalio organizavimu buvo susijęs ir naujosios kadencijos Tarybos narys, su mero rinkimų komitetu į ją išrinktas Vytis Radvila. Tačiau jis sakė nuo šio sprendimo projekto svarstymo nenusišalinsiantis, nes šiais metais jau nebesavanoriauja rengianti 25-ąjį festivalį. Tarp jo rėmėjų esą nebėra ir IT bendrovės „Koralis”, kurios 60 proc.  akcijų priklauso V. Radvilai.

Ar nusišalins?

Tiesioginių sąsajų su KAP ir „Vėjo projektais” turi du valdančiosios koalicijos nariai – mero komiteto atstovė Elida Mantulova ir konservatorius Rimantas Didžiokas.

Pastarasis yra vienas iš 51 UAB „Vėjo projektai” akcininkų. Iki paskutinio įstatinio kapitalo padidinimo jam priklausė apie 3 proc. šios įmonės akcijų. Tuo metu E. Mantulova nuo praėjusių metų gruodžio pradėjo darbuotis KAP finansų direktore. Kaip vieną iš iššūkių, dėl kurių ji nusprendė imtis tokių pareigų, E. Mantulova tada minėjo būtent elektrobusų projektą.

Abu šie politikai patikino, kad nuo KAP įstatinio kapitalo didinimo klausimo nušalins.

Sąsajų su KAP turi ir dar vienas mero rinkimų komiteto narys – Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas, infrastruktūros prorektoriumi nuo šių metų kovo paskyręs KAP valdybos pirmininką Benediktą Petrauską.

„Nelabai įžvelgiu galimą interesų konfliktą, tačiau ačiū, kad įspėjote. Dar daug laiko iki klausimo svarstymo, jei matysiu, kad visgi kyla konfliktas, nusišalinsiu”, – sakė A. Razbadauskas.

KOMENTARAI 

„Nematau tikslo, vardan kurio reikėtų išleisti tokius pinigus”

Jelizaveta Daugininkienė, buvusi Klaipėdos autobusų parko vadovė

Aš manau, kad įmonė pakliuvo į labai keblią situaciją. Pinigai dideli, o pati procedūra… 

Visa istorija prasidėjo dar 2015 metais, kai jie siūlė iš pradžių nupirkti 30 autobusų. Meras tada manęs prašė išsakyti savo nuomonę. Aš pirmiausiai klausiau – kur autobusai? Tada atsakė, kad 2016 metais bus gamykla. Tačiau tokios gamyklos neatsiranda taip paprastai, autobusai tai nėra kokie vėjo malūnai. Jiems tikriausiai buvo reikalinga sutartis, kad būtų matoma, jog jau yra užsakymų. Aš sakiau, kad negaliu pasirašyti, galima kalbėti tik kai bus gamykla. Vėliau autobusų skaičius pradėjo mažėti. 

Sakiau, kad galime pasirašyti tik trišalį ketinimų protokolą. Mūsų juristai jį paruošė, jis be manęs buvo pasirašytas. Tada mes prašėme didinti įstatinį kapitalą ir tik po to įmonė gali rašytis pirkimo-pardavimo sutartį. O dabar yra pažeista procedūra. Be šitos garantijos bent jau aš nebūčiau pasirašiusi tokios sutarties. 

Iš pradžių buvo idėja pirkti tokius autobusus iš europinių pinigų. Bet ten reikia skelbti konkursą ir „Vėjo projektai” tikrai nelaimės. Dar juk neaišku, ar jie turi sertifikatus, leidimus.

Prieš man išeinant buvo pasiūlyta pasirašyti paruoštą sutartį, kur įsipareigojama 12 metų išlaikyti tą grupę, nes už kilometrus nuvažiuotus reikėtų mokėti aptarnavimo mokestį. Aš vėl sakiau, kad negaliu pasirašyti tokios sutarties, nes autobusų tai nėra, negaliu imti kredito tokiai sumai. Pas Saulių Budiną buvo keletas pasitarimų, meras labai tą klausimą stūmė ir viename pasitarime mane net užsipuolė, kad aš neklausau šeimininko ir nevykdau nurodymo pirkti tokius autobusus. Sakiau: „Mere, mes pirksim, bet tik ne už savo pinigus”. Jei miestas dalyvaus šiame projekte – tada visai kitas reikalas.

Tačiau ir tada aš atvirai pasakiau, jog netikiu, kad bus tokia gamykla. Kad atsirastų nacionalinis gamintojas, turi būti nuolatiniai užsakymai, bet vežėjai jų nedarys, jei tokia gamykla neturės partnerių. Pavyzdžiui, juk „Soliaris” Lenkijoje iš pradžių atsirado su „Neoplan”, tik vėliau jie išsiskyrė. Pirkėjas iš pradžių gali būti tik valstybė arba savivaldybės.

Koks tikslas? Miestui reikalingi elektrobusai? Tai lai skelbia konkursą ir perka – gamintojų dabar pilna. Visi rimti gamintojai jau gamina, tik niekas dar negali duoti ilgalaikių garantijų, nes dar nėra patirties, ypač dėl baterijos, kuri sudaro apie pusę autobusų kainos. Jau ir hibridas, kurį privertė pagal europinę paramą įsigyti, labai silpnai dirbo ne tik pas mus, bet ir kitus vežėjus.

Kad gamykla atsiras netikiu ir dabar. O gal tikslas yra tiesiog padengti išlaidas visų tų mokslinių išradimų, kuriuos turėjo per tiek metų? Aš nematau tikslo, vardan kurio reikėtų išleisti tokius pinigus. 

„Tai nėra kažko protegavimas”

Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos meras

Gerbiamos Jelizavetos direktoriavimo metais autobusų parkas buvo gerai vertinama bendrovė, išskyrus tą epizodą, kur buvo išryškėję tam tikri interesų konfliktai. Tačiau ir tai netrukdo man pozityviai vertini buvusią vadovę. Negaliu atsakyti už moterišką vertinimą, ką ji jautė, bet tie projektai, kurie daro tam tikrą revoliuciją srityje, kur ją tikrai reikia daryti, kalbant apie ekologiją, subalansuotą transporto sistemą, naujausius techninius sprendimus, tai aš visada buvau už juos. Ir niekada nebūsiu patenkintas, jei kažkas vakar dieną ar šiandieną vertina kaip nejudinamą vertybę. Tai tikrai nėra kažko protegavimas, bet žvelgimas į ateitį, į priekį, matymas ją tokią, kokios norime visi – švarią, ekologišką. 

„Seniai laukiame”

Gintaras Neniškis, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” direktorius

Perspektyva kol kas visgi yra būtent elektra, nes vandenilio saugos aspektas dėl sprogimų vis dar nėra išspręstas. O miesto darnaus judumo plane yra numatyta, kad 2030 metais centre neturi likti iškastinį kurą naudojančio transporto. Tad mes elektrobusų jau seniai laukiame ir norime juos išbandyti realiomis sąlygomis. Pakalba apie elektrobusus daug kas, tačiau, mano žiniomis, kol kas realius žingsnius padarė tik Vilnius. 

Jau prieš porą metų buvo sugalvotas reprezentacinis maršrutas Centrinis Klaipėdos terminalas – Autobusų stotis, kuris driektųsi per centrą. Visgi labiau norėtųsi tokius autobusus išbandyti su realiais srautais. Nuo stoties prasidedančiame 8 maršrute tik porą reisų atlieka trumpas autobusas, tad realiausia, kad elektrobusai galėtų kursuoti 1-ajame maršrute.

Miestas turi kartu apsispręsti, kaip finansuotų, kompensuotų skirtumą tarp įprastinio ir ekologiško kuro ridos, nes elektrobusų važiavimo kaina yra didesnė ir negu dujinių autobusų. Dabar galiojančiose sutartyse su vežėjais yra numatyta galimybė kelti ekologinę kartelę atitinkamai didinat ir jiems sumokamą tarifą.

„Projektas, darantis Klaipėdą išskirtine”

Eimantas Kiudulas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės generalinis direktorius

„Vėjo projektai” artimiausiu metu turėtų pasirašyti, o gal jau ir pasirašė sutartį dėl fabriko statybos. Dabar jie yra išsinuomoję patalpas ir jose surinkinėja autobusus. Pats mačiau juos. Man džiugu, kad toks daiktas sukurtas Klaipėdoje. Jei būtų šakėmis ant vandens, tada tikrai turėtų kilti daug klaustukų. Turėjau jų, kol šis daiktas nepradėjo važinėti. Tačiau tyrimai patvirtino, kad deklaruoti parametrai atitinka realybę. Savivaldybė ne tai, kad daro kokią nors malonę, bet perka gerą daiktą.

Ekonominė nauda miestui laisvai atpirks tuos pinigus, kurie bus investuoti į pirmus autobusus. Čia ne šiaip projektas, o tam tikras „know-how”, kuris Klaipėdą daro išskirtinę. Lietuvoje nėra arba yra labai mažai OEM – autobusų, automobilių surinkimo. O aplink tokias surinkimo gamyklas ateina tiekėjai. Jei jie bus sėkmingi ir pradės gaminti tais kiekiais, kaip deklaruoja, natūraliai atsiras galimybė prisitraukti kitus elektrinių daiktų gamintojus ir galbūt ne vieną ir ne du tiekėjus. Man šis projektas iš visų pusių patrauklus.  

INFORMACIJA

UAB „Vėjo projektai“ 2015 m. skelbė, kad pirmuosius naujo modelio elektrinius autobusus, skirtus miesto keleiviniam transportui, planuoja pagaminti ir parduoti 2016 m. Pirmaisiais gamybos metais planuota pagaminti 20 „Dancer“ autobusų, skirtų Lietuvos rinkai. Vėliau, Klaipėdos LEZ veiksiančiai autobusų gamyklai pasiekus projektinį pajėgumą, planuota gaminama 100 autobusų per metus ir palaipsniui didinti pajėgumus iki 1000. 

Bendrovė buvo gavusi 543 194 Eur ES paramos projektui „Padidinto mobilumo troleibuso su prototipine pavara sukūrimas”. 

Paskutiniais Registrų centrui pateiktais duomenimis UAB „Vėjo projektai” turėjo 51 akcininką. Didžiausią akcijų paketą valdė Alvydas Naujėkas (iki paskutinio įstatinio kapitalo didinimo – apie 33 proc. akcijų). Kiti jos akcininkai: SIA „ACG Capital”, AB Vilkijos ūkis ir fiziniai asmenys, tarp kurių Rimantas Didžiokas.