Svarbu, Švietimas

Pedagogai Klaipėdos universitete: ministras gaivina viltį (3)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-05-11


Nors Seimas dar 2017 m. birželio nutarimu numatė, kad Klaipėdos universitete (KU) nebeturi būti rengiami pedagogai, o šių metų kovą uostamiestyje besilankęs premjeras Saulius Skvernelis teigė, jog tokios krypties bus laikomasi, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius tvirtina, kad „strategija gali būti peržiūrėta, nes turi tarnauti krašto žmonių labui”.

Tokias mintimis ministras dėstė per penktadienį KU vykusį susitikimą su Vakarų Lietuvos merais, pasirašiusiais rezoliuciją dėl pedagogų rengimo KU.

Vakarų Lietuvos merai nori šviesesnių Klaipėdos universiteto socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto perspektyvų. Martyno Vainoriaus nuotr.
Išsaugojo universitetą, bet be pedagogų

2017 m. Seimo nutarime „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo” numatyta, kad „pedagogų rengimas turi vykti stipriausiuose šalies universitetuose, pedagogų rengimo centrai ateityje turėtų būti vystomi abiejuose svarbiausiuose universitetiniuose miestuose Kaune ir Vilniuje, o specialiosios pedagogikos – dar ir stiprias tos krypties pedagogų rengimo tradicijas turinčiuose Šiauliuose”.

Iš tuomet balsavusių Vakarų Lietuvą atstovaujančių parlamentarų už tokį sprendimą pasisakė Dainius Kepenis, Algimantas Kirkutis, Irena Šiaulienė, Antanas Vinkus, Petras Gražulis ir dabartinis Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, susilaikė Eugenijus Gentvilas, o  prieš balsavo Gintaras Vaičekauskas.

Kovo pradžioje į KU atvykusio premjero S. Skvernelio  Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas Rimantas Balsys, priminęs dar tarpukario tradicijas, teigė, kad ši švietimo įstaiga nepretenduotų į visų pedagogų rengimą, o tik į pradinio ir ikimokyklinio ugdymo, kurių esą labiausiai trūksta uostamiestyje.

„Negi vėl darysime konkurenciją dėl mažėjančio studentų skaičiaus ir nesurinksime minimalaus kiekio į grupes? Nepavyks – grįšime prie kitokių klausimų sprendimo. Siūlysime konkurencingą stipendiją būsimiems pedagogams, ne šimtą eurą, dotaciją, kad ji būtų patraukli įsikurti ar grįžti atgal. Galbūt tai leis ir poreikį tenkinti. Jei pagaliau mokytojo profesija taps prestižine, gal reikės ir ketvirto centro”, – tada reagavo premjeras.

Argumentus išgirdo?

Penktadieninio merų susitikimo su ministru A. Monkevičiumi metu KU rektorius Artūras Razbadauskas teigė, kad dėl pedagogų rengimo ir toliau kalbama su centrine valdžia.


„Trūksta mokytojų regione, taip pat ir ugdymo įstaigų vadovų, Jei jų neturėsime, regionas stipriai nukraujuos”, – sakė rektorius.

R. Balsys savo ruožtu vardino įvarius skaičius ir pasiekimus, kurie esą įrodo KU potencialą kokybiškai rengti pedagogus ir patenkinti regiono poreikį.

„Kai gauname įvairius prašymus graudu žiūrėti į čia beisimokančius vaikus ir jų gyvenimą. Kaip taisyklė vienas iš tėvų bedarbis arba neįgalusis. Ketiname tokius išsiųsti į Vilnių? Jie neturės ten galimybių gyventi ir mokytis. Jie gali tai daryti tik netoli namų ypač ištęstinėse studijose, kurių metu dar gali ir dirbti. O jei geriausiu atveju ir išvažiuotų iš kokio Rietavo į  Vilnių, tai iš jo tikrai negrįš. Yra siekis ir viltis susigrąžinti mums ir istoriškai ir pagal poreikį priklausančią teisę. Seimo nutarimas neįpareigoja iškart nutraukti tokių studijų, bet labai norėtųsi, jog kiekvienais metais nereikėtų eiti su ištiesta ranka, kad nutrupintų nuo pyrago, skirto trims miestams”, – dėstė dekanas.

Jo argumentus pasisakę Vakarų Lietuvos merai sutvirtino savais skaičiais. Kretingos rajono meras Antanas Kalnius teigė, kad 34 proc. rajono pedagogų yra priešpensijinio amžiaus ir artimiausiu metu čia reikės apie 250 pedagogų.

„Ar tikrai atvažiuos iš Šiaulių ar kitur? Šitam regionui reikia, kad Klaipėdos universitetas ruožtų tuos specialistus”, – nedaugžodžiavo A. Kalnius.

Rietavo meras Antanas Černeckis tvirtino, kad krizę šioje srityje ši savivaldybė patirs apie 2020-2023 m.

„Jei manome, kad sunyks regionas, tada nereikia mokytojų. Tačiau grįžta žmonės ir iš užsienio, vaikų daugėja, darželiuose nebesutalpiname vaikų, atsigauname. Jei ne Klaipėdos universitetas, sunkiai įsivaizduoju, kaip užpildytume tas vietas. Net kalbos negali būti apie mažinimą”, – teigė Antanas Černeckis.

Už tokį Seimo nutarimą tada balsavęs dabartinis Klaipėdos rajono meras B. Markauskas pripažino, kad „iš Vilniaus turbūt ne visada gerai matosi, ar teisingai daroma”.

„Mūsų rajonas yra augantis, mums reikia naujos mokyklos, kurioje mokytųsi apie 1000 mokinių, tad reikės ir pedagogų kolektyvą formuoti. Šiuo metu kasmet apie 300 tūkstančių eurų skiriame pedagogų transporto išlaidų finansavimui. Turėtų Seimas ir ministerija išgirsti kalbas ir įvertinti. Jei yra jaunimo, studentų, regionas yra gyvas”, – sakė B. Markauskas.

Skuodo rajono meras Petras Pušinskas sakė, kad ši savivaldybė pedagogų trūkumą gali pajusti apie 2025 metus.

„Juos reikia pradėti ruošti jau šiandien. Išvažiavęs į Vilnių ar Kauną retas kuris benori grįžti”, – teigė meras.

Kad situacija panaši yra Pagėgiuose minėjo šio rajono savivaldybės atstovės.

„Iš Vilniaus retai kada gerai matosi, ypač tokia jautri situacija. Švelniai tariant buvo apsiskaičiuota. Šiandieninis status quo nebeatliepia ir šiandieninės valstybinės švietimo politikos lūkesčių. Laikmetis pasikeitęs, tikriausiai visko negrąžins. Reikia ir mums prisidėti. Tikėtis, kad vien ministerija išspręs – naivu. Pradėkime diskusiją. Ieškokime formų. Šiais studijų metais vargu, ar gali būti kas grąžinta, bet diskusijos pradžia tai gali būti”, – teigė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas, einantis ir KU Tarybos pirmininko pareigas.

Klaipėdos įstaigose 2017-2018 mokslo metais trūko 25 ikimokyklinio, 10 pradinio ugdymo pedagogų ir 19 įvairių dalykų mokytojų.

„Strategija turi tarnauti šito krašto klestėjimui, turi padėti visai Lietuvai, sukurti sąlygas, kad žmonės turės realizuoti savo potencialą. Neturime bijoti keisti. Ką merai sako – labai taiklu. Ankstyvasis ugdymas yra esmių esmė. Man labai patinka rezoliucija, kur yra įsipareigojimai dėl universiteto. Svarbu padėti pedagogams įsitvirtinant regionuose, čia turi būti bendras darbas su merais. Ir edukologijoje turi būti svarbus Klaipėdos universiteto vaidmuo. Tikrai nebus taip, kad kalbasi aklas ir kurčias, esame bendraminčiai, kurie mato šio krašto klestėjimą. Pradėkime svarstyti, kokią diskusiją galima plėtoti. Tai – vertingos iniciatyvos. Neperžiūrėsime vien dėl to, kad universitetas to nori, o dėl to, kad kraštui reikia”, – po merų pasisakymo savo poziciją dėstė ministras A. Monkevičius.

VAKARŲ LIETUVOS MERŲ REZOLIUCIJA

Klaipėdos universiteto (toliau – Universiteto) vadovai ir Vakarų Lietuvos regiono savivaldybių merai, išklausę Universiteto rektoriaus prof. dr. Artūro Razbadausko ir Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekano prof. dr. Rimanto Balsio pasisakymų ir susipažinę su pateikta informacija apie pedagogų rengimo situaciją Vakarų Lietuvos regione, atkreipia dėmesį į Universiteto ilgametę patirtį rengiant įvairaus profilio aukščiausios kvalifikacijos specialistus, tarp jų – pedagogus, Vakarų Lietuvos regionui, vykdant mokslinius tyrimus ir plėtojant taikomąją mokslinę veiklą, didžiulį pedagogų trūkumą Vakarų Lietuvos regiono mokyklose ir Vyriausybės siekį užtikrinti tolygią regionų raidą bei kokybišką mokytojų rengimą, įsteigiant Universitete vieną iš trijų nacionalinių STEAM metodinių centrų;

vertina Universiteto veiklos viziją ir yra suinteresuoti jo veiklos sėkme, Universitetui ne tik turint ilgametę pedagogų rengimo patirtį, bet ir užtikrinant jų studijų kokybę, pagrįstą dėstytojų kompetencija ir moksliniais tyrimais, remia Universiteto bendruomenės pastangas vykdyti ypač svarbias Vakarų Lietuvos regionui Vaikystės pedagogikos studijas, kuriose rengiami specialistai, reikalingi ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigose, yra įsitikinę, kad kartu su kitais partneriais Universitetas gali vykdyti ir meno pedagogikos studijas;

pritaria siekiui orientuoti mokslinius tyrimus, taikomąją mokslinę veiklą ir studijas, tarp jų -pedagogikos, į sveikos gyvensenos pagrindų propagavimą ir darnaus vystymosi prioritetą, sudarant prielaidas Vakarų Lietuvos regionui tapti visos šalies pavyzdžiu skleidžiant visuomenės darnaus vystymosi ir sveikos gyvensenos idėjas;

prašo Lietuvos Respublikos Seimą inicijuoti Lietuvos Respublikos Seimo 2017-06-29 nutarimo Nr. XIII-533 Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo pakeitimą, pakeičiant 17 punktą ir paliekant Klaipėdos universitetui teisę vykdyti ugdymo mokslų krypties studijas: rengti ir perkvalifikuoti pedagogus.

INFORMACIJA

Šiemet Klaipėdos universitetas skelbia priėmimą į:

• dvi pirmosios pakopos (bakalauro) studijų programas: Vaikystės pedagogiką (specializacijos: ikimokyklinio ugdymo mokytojo ir pradinio ugdymo mokytojo; ikimokyklinio ugdymo mokytojo ir socialinio pedagogo) ir Kūno kultūros ir sporto pedagogiką (specializacija – judesio terapija). Šiuo metu minėtose pirmosios pakopos programose studijuoja 325 studentai;

• penkias antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programas: Andragogiką, Fizinio aktyvumo ir sporto pedagogiką, Ikimokyklinį ir pradinį ugdymą, Socialinę pedagogiką (specializacija- šeimos ir vaiko teisių apsauga), Švietimo vadybą. Šiuo metu minėtose antrosios pakopos programose studijuoja 125 studentai;

• trečios pakopos edukologijos doktorantūros studijas, vykdomas nuo 1992 m. (nuo 2017 m.-nacionaliniame konsorciume su VDU, VU, MRU). Per 25 metus apgintos 52 edukologijos mokslo krypties daktaro disertacijos.


2019-05-11

3 komentarai apie “Pedagogai Klaipėdos universitete: ministras gaivina viltį”

  1. Ir padėtį gerokai pakeisti gali Nausėda- tikras klaipėdietis, nesvarbu, kad kelis dešimtmečius Vilniuje gyvenantis, bet mintyse kasdien su mūsų miestu.

  2. Seimo nariai Klaipėda mato, kaip provinciją, kuri tik generuoja pinigus į LR biudžetą, o pagarbos jokios šiam miestui ir jo žmonėms visiškai jokios. Negana to, kad jau dabar nemažai žmonių važiuoja mokytis į Kauną ir Vilnių, tai nori, kad apskritai visi iš šio miesto iš emigruotų. Net nekalbant, kad šį miestą nori paversti pramone, atimti pajūrio ruožą ir t.t. Tad rinkimuose pasirinkimas labai aiškus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt