Mums rašo

Bendras tėvų ir institucijų siekis – vaiko saugumo bei gerovės užtikrinimas

Atvira Klaipėda

Greta Bliutaitė, Viešųjų ryšių vyriausioji specialistė
2019-05-17


„Visų mūsų bendras siekis, kad kiek įmanoma daugiau vaikų augtų saugūs ir laimingi artimiausioje savo aplinkoje, pirmiausia – šeimoje. Kai šeima nebepajėgi užtikrinti vaiko saugumo, pareiga ginti ir apsaugoti vaikus atsiranda valstybei. Vaiko teisės – tai tam tikros sąlygos ir priemonės, kurias turi užtikrinti kiekviena valstybė, kad vaikai augtų laimingi ir sveiki“, –  uostamiestyje vykusiame tarptautiniame forume „Teisė būti sveikam ir laimingam“ kalbėjo Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vedėja Rasa Bekėžienė, pristačiusi temą „Vaiko teisė – gyventi ir sveikai vystytis“.

Anot pranešėjos, geriausia vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo prielaida yra gera vaiko sveikata ir geri jo santykiai su tėvais. Pastebima, kad vaikaikaip geriausių jų interesų įgyvendinimo prielaidą įvardija pilną šeimą.

Klaipėdoje vykusiame tarptautiniame forume „Teisė būti sveikam ir laimingam“ aptarti vaikų teisių klausimai. Organizatorių nuotr.

Anot vedėjos, stebima, jog vaiko teisės gyventi ir sveikai vystytis įgyvendinimas ribojamas vis dar pasitaikančiomis bausmėmis: barimu, fizinėmis bausmėmis, vaiko ignoravimu.

„Šeimoje vaikams svarbu yra emocinis komfortas. Vaikus reikia paguosti, įžeidus vaiko atsiprašyti, netoleruoti melo”, – pabrėžė vaiko teisių specialistė.

Sisteminiai vaiko teisių apsaugos pokyčiai

Forumo metu R. Bekėžienė pristatė sisteminius vaiko teisių apsaugos pokyčius. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba iš viso turi 12 teritorinių padalinių, kurių atstovai budi visą visą parą.

„Siekiant užtikrinti vaiko teises, teisėtus interesus bei vaiko saugumą, gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, reaguojama dviem būdais: greituoju, kai yra pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ir saugumui, t. y. tą pačią dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas (į policijos pranešimus – per vieną valandą), kai pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei pranešime neužfiksuota, nagrinėjimas pradedamas kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 dienas“, – informaciją pateikė R. Bekėžienė.

Visais atvejais nagrinėjant pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, Tarnybos specialistai turi teisę su vaiku bendrauti be apribojimų, nedalyvaujant jo įstatyminiams atstovams. Specialistai išklauso jo nuomonę, kad atlieptų geriausius vaiko interesus. Jeigu specialistui nepavyksta prakalbinti vaiko, su juo gali pakalbėti psichologas ir pateikti savo išvadas. Taip pat vaikas turi būti išklausytas psichologo tais atvejais, kai yra įtarimų, kad jis patyrė smurtą.

Prireikus paimti vaiką iš nesaugios aplinkos, visų pirma, yra ieškoma vaiko artimųjų. R. Bekėžienės žodžiais tariant, vaiko paėmimas iš nesaugios aplinkos – tai nėra vaiko paėmimas teismo leidimu, specialistai tik perduoda vaiką giminaičiams, su vaiku emociniais ryšiais susijusiems asmenims iki to momento, kada išnyks nesaugumo faktorius jam artimoje aplinkoje.

Siekiant anksčiau minėto tikslo, labai svarbus yra bendradarbiavimas tarp skirtingų institucijų.

Paminėtina tai, kad vaiko teisių apsaugos skyrius neteikia paslaugų, išskyrus tai, ką daro mobilioji komanda. Visų kitų paslaugų teikimo užtikrinimas yra patikėtas savivaldybei. Todėl vykdant prevencinę ir intervencinę veiklą, postvenciją, ieškant ir rengiant globėjus, paskiriant laikinus globėjus ar globos priežiūrą, būtina bendradarbiauti su savivaldybėmis ir jų struktūriniais padaliniais, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatore, savivaldybės įstaigomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis.

Paslaugos vaikams ir tėvams uostamiestyje

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Edita Kučinskienė išsamiai pristatė teikiamas paslaugas vaikams ir tėvams Klaipėdos mieste.

Mieste veikia 6 dienos centrai ir 6 vaikų atviros erdvės. Klaipėdos Karalienės Luizės jaunimo centre yra įkurtos atviros erdvės, dirba gatvės jaunimo darbuotojai. Yra teikiama atokvėpio paslauga. Vaikų globos namų vaikams teikiama palydimoji globa. Įsteigti mokytojų padėjėjų etatai – didelė pagalba mokytojams. Klaipėdoje jų yra daugiausiai iš visos Lietuvos. Klaipėdos Litorinos mokykloje įsteigtos klasės vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų. Mokyklų švietimo pagalbos specialistai organizuoja mokymus tėvams, pedagoginė-psichologinė tarnyba taip pat rengia kursus.

Kaip pasakojo koordinatorė, nuolat yra vykdomi susitikimai su įvairiomis institucijomis – vaikų globos namų darbuotojomis, socialiniais pedagogais, bendrojo ugdymo mokyklų vadovais, sveikatos įstaigų vadovais, kuriuose svarstomos pagalbos galimybės vaikams, gyvenantiems globos namuose, jų darbuotojams, ankstukams bei vaikams su negalia. Susitikimuose aptariama vaikų dienos centrų plėtra, galimybės šeimas įtraukti į bendras veiklas.

„Dvasinės pagalbos jaunimui centre yra veikianti programa „Vyresnysis draugas“, kuri skirta paaugliams, bandžiusiems žudytis, neturintiems draugų, paliktiems tėvų ir pan. Jei pagalbos reikia berniukui – tai vadinamasis draugas turi būti vaikinas, jei mergaitei – tai mergina. Vaikui tokia programa skiriama metams, o jei neužtenka, gali būti pratęsiama. Šiai programai yra gautas finansavimas dar trims metams“, – pridūrė E. Kučinskienė.

Daugiau nusižengimų daro vaikai, augantys „gerose šeimose“

Visuomenėje įprasta manyti, kad daugiausia nusižengimų daro vaikai, gyvenantys globos namuose. Tačiau statistika rodo, kad daugumą pažeidimų atlieka vaikai, kurie gyvena šeimose, ne globos namuose ar socialinės rizikos šeimose. Pasak E. Kučinskienės, taip yra todėl, kad tokiems vaikams trūksta tėvų dėmesio, jie jiems neturi laiko, skiria tik pinigų, o ne savo laiką ir kokybišką bendravimą.

Turintys daugiau laisvo laiko ir nusižengimus darantys vaikai dažniau yra linkę vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.

„Vaikų, vartojančių psichoaktyviąsias medžiagas, amžius jaunėja. Jau pasitaiko atvejų net nuo 11 metų. Yra atsiradę priklausomybių ligų konsultantai, tačiau programos nėra pritaikytos tokiam jaunam amžiui. Iš esmės sunkiai sekasi dirbti su paaugliais ir rasti bendrą kalbą“, – su nusivylimu sakė koordinatorė.

Forume patirtimi dalijosi ir Eglė Aronen (Suomija), Rūta Bosienė, Gintarė Tamošiūnienė (Jungtinė Karalystė), Neringa Strazdienė (KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Pedagogikos katedros dr., profesorė), Birutė Strukčinskienė (KU Sveikatos mokslų fakulteto Visuomenės sveikatos katedros dr., profesorė), Ingrida Nausėdienė (Norvegija), Jurgita Buivydienė (Belgija).

Susitikimo pabaigoje buvo paskelbti vaikų piešinių konkurso „Teisė būti sveikam ir laimingam“ nugalėtojai.


2019-05-17

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt