[vc_row][vc_column][vc_column_text]Klaipėdos universiteto (KU) verslo inkubatoriuje sukurtoje specialioje bazėje užaugintas krevetes išbandė ir burlaivyje „Meridianas” įsikūrusio restorano virtuvė.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Pirmą kartą pernai lapkritį dar lervomis buvusių blyškiųjų baltakojų krevečių (Litopenaeus vannamei) skonis buvo išbandytas balandžio pabaigoje KU Botanikos sode. Tada jos ant grilio buvo kepamos be jokių prieskonių ar druskos.

O šį penktadienį pirmąjį griliaus sezoną „Meridiano” denyje restorano šeimininkai sugalvoję pradėti irgi su šiomis klaipėdietiškomis krevetėmis. Tačiau čia restorano šefas Mindaugas Beniušis su savo komanda prieš penkias valandas dar plaukiojusias krevetes jau paruošė pagal tris skirtingus receptus ir kepino „Big Green Egg“ kepsninėje. Krevetės buvo derinamos su „Moutard” šampanu.

Į Klaipėdą iš Mančesterio 10 tūkst. blyškiųjų baltakojų krevečių lervų (~1-1,5 cm) buvo atskraidintos praėjusių metų lapkritį. Dauguma krevečių jau užaugo iki rinkai reikiamo dydžio (apie 30 g) ir 16-18 cm ilgio.

Kol krevetės buvo dar labai mažos, porą savaičių jos maitintos kitais dar mažesniais vėžiagyviais (Artemia salina), kurie buvo inkubuojami iš džiovintų kiaušinėlių. Palaipsniui krevetės buvo pratinamos prie dirbtinio granuliuoto pašaro.

Kol kas tokių krevečių savikainos mokslininkai sako dar negalintys įvardinti, nes buvo nemažai eksperimentuota.

Galimybę uostamiestyje įkurti unikalią bazę atvėrė projektas „InnoAquaTech”, kuriame Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas dalyvauja drauge su partneriais iš užsienio. Infrastruktūra kainavo apie 100 tūkst. eurų, dalis reikiamų lėšų gauta iš ES fondų.

Kadangi krevečių auginimui reikalingi dideli energijos kiekiai vandeniui šildyti, mąstoma apie galimybes pasitelkti geoterminius resursus, kuriais turtingas Vakarų Lietuvos regionas.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”83734,83735,83736,83737,83738,83739,83740,83741,83742,83743″ img_size=”gallery”][/vc_column][/vc_row]