Nuomonės

Reikia skatinti naujus verslus, bet… (9)

Renaldas Kulikauskas, Klaipėdos bendruomenių asociacijos pirmininkas
2019-05-17


Estai turi naftos skalūną ir didžiąją dalį savo šalies energetinių poreikių jau šimtą metų patenkina jį degindami. Taip Estija sutaupo milžiniškus pinigus kasmet, nepervesdama jų į „Gazprom” sąskaitas, o palikdama juos suktis savo šalies vidiniame pinigų judėjimo sraute. Turbūt estus, turinčius naftos skalūną, bet jo nenaudojančius, o elektrai ir šilumai pagaminti perkančius dujas iš Rusijos, vadintume mulkiais. Klaipėdoje turime SGD terminalą, esame įsirašę su SGD susijusių verslų vystymą kaip prioritetinę sritį į strategiją „Klaipėda 2030″, tačiau šiuo metu vystome ne dujomis varomų transporto priemonių verslus, o elektroautobusų surinkimo.

Tokį verslą užkūrė Alvydas Naujėkas, UAB „Vėjo projektai“ įkūrėjas, vienas turtingiausių Lietuvos žmonių. Įmonės pagrindą sudaro Klaipėdos universitetą baigę jauni inžinieriai, dirbantys prie šiuo metu eksperimentinėje autobusų surinkimo bazėje, įsikūrusioje Klaipėdos LEZ, konstruojamų autobusų, kurių pirmoji pirkėja tapo Klaipėdos savivaldybės įmonė UAB „Klaipėdos autobusų parkas”.

Kiek vienos kelionės per Klaipėdą šokių sunkiasvoris „Dancer” pašoks nepadusdamas porai valandų žiemą? „Vėjo projektų“ nuotr.

Rūpestis savo mieste veikiančiomis įmonėmis savivaldai kaip ir tinka, o ir įmonės veikla perspektyvi, svarbu tik, kad tai neišsigimtų ir netaptų priežastimi pirkti žymiai brangesnius ir blogesnių specifikacijų nei rinkoje daiktus.

Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, jog sostinė už 1,5 mln. eurų perka pirmuosius 5 elektrinius autobusus, kuriuos miestui pagamins ir perduos Lietuvos įmonė „TM Service“ kartu su Turkijos autobusų gamintoja „Karsan Otomotiv Sanayii ve Ticaret“. Tauragės miesto savivaldybė už 0,8 mln. eurų perka 3 elektroautobusus. Tauragės skelbto konkurso laimėtojai – Ispanijos bendrovės CAF valdoma įmonė „Soliaris“, turinti gamyklą Lenkijoje, bei kompanijai „Iveco“ Lietuvoje atstovaujanti UAB „Transmitto“. Vieno vilniečių perkamo autobuso kaina 300, tauragiškių – 330 tūkst. EUR. Ir Taurgės, ir Vilniaus savivaldos ieškodamos tiekėjų skelbė tarptautinį konkursą.

Klaipėda pasielgė kitaip. UAB „Klaipėdos autobusų parkas” 2018 metų vasarį sudarė sutartį su jau minėta UAB „Vėjo projektai” dėl dviejų elektrinių autobusų, pavadinimu „Dancer”, įsigijimo. „Dancer” kaina – 350 tūkst. EUR, 17 proc. brangiau nei perka kolegos Vilniuje.

Na, bet geras daiktas kainuoja, o kas važinėjo elektrine transporto priemone, žino, kad svarbiausia savybė yra tai, kiek kilometrų gali nuvažiuoti vienu pakrovimu. Vilniaus savivaldybės teigimu, jos perkami elektriniai autobusai įkrauti galės nuvažiuoti 180 kilometrų. Klaipėdiečių „Dancer” vienu pakrovimu nuvažiuos… tik 50 km, t.y. beveik 4 kartus mažiau. Taip nurodyta paviešintos elektrinių autobusų pirkimo sutarties tarp UAB „Klaipėdos autobusų parkas” ir UAB „Vėjo projektai” priede.

Klaipėdos autobusų parko direktorius, gindamas kainos dydį, sakė, kad ji „gera”, nes kitų gamintojų autobusai gal ir pigesni, bet mažesni. Suprask, vienu metu galėsi daugiau keleivių pavežti.

Ar Klaipėdai reikalingas autobusas, vienu pakrovimu galintis pavingiuojant nuvažiuoti tik daugmaž vieną reisą iki kito miesto galo ir atgal? Šiuolaikiniai elektriniai paspirtukai nuvažiuoja vienu pakrovimu panašų atstumą. Tiesa, jie vėliau kraunasi mažiausiai porą valandų.

„Dancer” autobuso 50 kWh baterija krausis 5-6 valandas, jei bus įrengta speciali greito pakrovimo jungtis – 5-6 min. Esminiai nukrypimai nuo gamintojų skelbiamų maksimalių nuvažiuojamų vienu pakrovimu atstumų atsiranda tada, kada kieme fiksuojama minusinė temperatūra. Kiek vienos kelionės per Klaipėdą šokių sunkiasvoris „Dancer” pašoks nepadusdamas porai valandų žiemą?

Kitas klausimas – ar tokio 12 tonų svorio (pilnu pakrovimu) autobuso reikia miestui, kuris savo keleivių vežimo srautus yra nukreipęs per centrinę senamiesčio Tiltų gatvę, grįstą rieduliais? Prieš beveik 100 metų klaipėdiečiai, siekdami valdyti triukšmo ir vibracijos padarinius gyvenantiems senamiestyje, ribojo eismą akmenine Tiltų gatve transportui, sunkesniam nei 8 tonos. Kas pasikeitė per tuos šimtą metų? Grindinio akmenys tie patys, duobių ir nelygumų daugiau.

Svoris – esminis kintamasis, susijęs su vibracija Tiltų gatvėje. Vibracija, nuo kurios skamba taurės senamiesčio gyventojų sekcijų lentynose, nuo kurios skyla namų sienos, byra tinkas ir senieji namų papuošimai. Gal pastebėjote, kad vis daugiau namų senamiestyje aptveriami stop juostomis ir apkarstomi žaliu tinklu siekiant apsaugoti mūsų galvas nuo atplaišų, krentančių nuo drebinamų namų sienų? Tad gal mums reikia ne didesnių, o kaip tik mažesnių, lengvesnių keleivinio transporto priemonių, kad nekeltų tokios vibracijos įsirėžiant visomis savo tonomis į duobes ir nelygumus.

Pats Klaipėdos autobusų parkas, gindamas tokios investicijos poreikį, atliko investicijų naudingumo, galimos finansinės naudos vertinimą, kuriame palyginę dyzeliu, dujomis ir elektra varomų autobusų įsigijimo kainą ir prognozuojamas veiklos sąnaudų bei pajamų sumas gavo, kad dyzelinis autobusas atsipirktų po kokių 40 metų, elektrinis po 20, o dujomis varomas iš viso jokio veiklos pelno neatneštų, tik nuostolius.

Keista, įvertinus tai, kad 2018 metais įmonė su Susisiekimo ministerijos finansine parama įsigijo 12 naujų dujomis varomų autobusų. Pasak Susisiekimo ministro Roko Masiulio, 2014–2020 metų laikotarpiu penkių didžiųjų Lietuvos miestų viešojo transporto parkams atnaujinti iš viso numatoma skirti 28,69 mln. eurų ES Sanglaudos fondo investicijų. Panaudojant šias lėšas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje iš viso planuojama įsigyti ekologiškų transporto priemonių – troleibusų ir autobusų.

„Atvira Klaipėda” paviešino istoriją apie tai, kad UAB „Klaipėdos autobusų parkas” sutartį su UAB „Vėjo projektai” sudarė, bet pinigų tam pirkiniui savo biudžete nenumatė. Pinigų UAB „Klaipėdos autobusų parkas” atėjo prašyti į Klaipėdos miesto savivaldybę. Sako, mes jau senai kalbėjome apie tokio projekto rėmimą, Jūs, miesto savivaldos administracija (ta, kuri buvusi), jau prieš kelis metus parašėte projektą į ES fondus ir gavote pinigų, kuriais žadėjote pasidalinti.

Projektas vadinosi „Elektra varomo viešojo transporto naujų galimybių plėtra (DEPO), ELENA”. Jam ES skyrė 608 tūkst. EUR, savivalda iš miestiečių biudžeto pridėjo dar 67 tūkst. EUR. Atsakinga už projektą savivaldos Projektų valdymo poskyrio vyriausioji specialistė Daina Stankevičienė minėjo, kad atlikus šią gal ir nelabai praktiškai panaudojamą studiją, vėliau jos pagrindu bus galima gauti iš ES jau kelis milijonus EUR pačių elektrinių autobusų įsigijimui iš klaipėdietiškos bendrovės UAB „Vėjo projektai”.

Ir tikrai, 2018 metais tos savivaldos specialistės kuruojamas projektas pavadinimu „Klaipėdos miesto viešojo transporto atnaujinimas (autobusų įsigijimas)” numato iš ES gauti 4,3 mln. EUR, pačiai savivaldai prisidedant 750 tūkst. EUR.

Reikia tikėtis, kad Klaipėdos LEZ puškuojantis autobusų rinkimo fabrikas įsilinguos ir po pirmo prisvilusio blyno vėliau keps vis gardesnius ir pigesnius.

Reikia skatinti naujus verslus, galinčius kurti tai, ką rytoj pirks pasaulis, bet neturi visi į miesto biudžetą susimetę miestiečiai remti to, kas net dvejus metus gamino du autobusus (dar nebaigė), kurie kol kas nei pigesni, nei rinkoje gaminami, nei važiuoja ilgiau negu panašūs analogai.

Mūsų pinigai UAB „Vėjo projektai” padės išsivystyti į daiktą, kuris vėliau gamins pigiau ir geriau? Gerai, bet gal tada mes mainais į tokią miestiečių investiciją turime gauti 50 proc. UAB „Vėjo projektų” akcijų, kad vėliau dalintumėmės sėkmės dividendais?


2019-05-17

9 komentarai apie “Reikia skatinti naujus verslus, bet…”

  1. O kur tramvajaus planai dingo?!.. Šiuolaikiškas elektrinis tramvajus galėtų būti įgyvendintas projektas, kas dėl ekologijos, triukšmo vibracijos ir taršos mažinimo priemonių įgyvendinimo siekimo. Meras tik į Briuselį ir… “babkių” tikrai bus pakankamai per regioninio bendradarbiavimo klausimų sprendimus. Liks tik per vietos strateginius planus viską susakyti, pabraižyti ir padaryti, jokių problemų, tačiau užgeso milžiniškas entuziasmas, vadinasi tsakant jau kiti planai planeliai planiukai… 😊

  2. Nu rimtai čia p. Renaldai kaip tai pro šalį, Vilnius ir Tauragė perka 9 metù, kurie labiau panašūs į mikrikus ir kaip už tokius tikrai labai brangiai moka. Dėl baterijù tai čia irgi koncepcijù konkureancija – vieni gamina lengvesius su dažnesniu krovimu, kiti sunkesnius su ilgesniu krovimu, tad lyginti reikėtù tarp tù pačiù koncepcijù. Problema čia, kad Budinas būdamas sav adm vadovu ir AP valdybos pirmininku įpareigoja AP direktoriu pasirašyti sutartį ir kreiptis i sav administracija, o gaves tokį kreipimási bailiai deda i krūmus nei atinkamos programos patvirtindamas nei finansavimà numatydamas. Ir dar, ar svarstėte šį klausimà asociacijoje?… tada gal ir reikėtù pateikti kaip savo asmeninè nuomonè

  3. “sunkiasvoris „Dancer” pašoks nepadusdamas”
    Gerbiamas straipsnio autoriau, man atrodo Jūs rašot tam, kad tik rašyti. Vadinti Dancer autobusą sunkiasvoriu kai jis yra pasaulyje lengviausias 12 metrų žemagrindis M3 klasės autobusas yra mažų mažiausia neteiainga. Autobusas sveria vos 8.5T kur analogai gerokai virš 13T. Tad siūlyčiau Jums mažiau užsiimti dramaturgija ir rimčiau pasimokyti žurnalistikos. Aš jau nekalbu apie kitų faktų iškraipymą norint straipsnį paversti labiau šokiruojančiu. Gėda.

    • Gerbiamas Klaipėdieti, o tamstai tikriausiai reikėtų pasimokyti atidumo. Kodėl Klaipėdos bendruomenių asociacijos pirmininkas turėtų mokytis žurnalistikos? Jis juk reiškia savo nuomonę nuomonių skiltyje. Atidūs skaitytojai paprastai supranta skirtumą tarp straipsnio ir nuomonės, kuriems taikomi visai kiti kriterijai. Aišku, faktų negalima iškraipyti, tačiau bent jau aš skaitau, kad nuomonės autorius apie 12 tonų rašo pabrėždamas, kad šis skaičius pilnu pakrovimu – t.y. su maksimaliu skaičiumi keleivių. 92 vietos keleiviams. Jei keleivio vidutinis svoris 60 kg, tai dar papildomai 5,5 t. Taigi, ir visas 14 tonų gaunasi.

    • Nesvarbu kaip pavadinsi šį teksto turinį, nuomonė ar žurnalistika, esmės tai nekeičia. Vadinti lengviausią savo klasėje autobusą sunkiasvoriu tikrai stipriai persistengiama ir visame šiame turinyje labai jaučiamas negatyvumas Dancerio atžvilgiu. Išvis keistas tas mentalitetas kai pačio miesto gyventojai nepalaiko tokio unikalaus projekto ir jame tikrai atsidavusiai besidarbuojančių žmonių, kurie sukurė vieną geriausių savo klasėje produktų. Gerbiamam teksto autoriui pasiūlyčiau apsilankyti toje įmonėje ir susipažinti iš arčiau su tuo produktu ir projekto konceptu prieš viešai reiškiant savo nelabai objektyvią nuomonę.

  4. Turkai, Europa, Kinija, Baltarusija seniai gamina ir jau sukaupė patirtį, o Klaipėda išradinėja elektrobusus, kurie nuvažiuos kokius 30 km iki artimiausios pakrovimo rozetės…

    • Opportunity charging. Projektuoja ir gamina. Jeigu toks patirčių ir trendų ekspertas, tai ko dar nesat įdarbintas VP, nukreipti tinkama linkme?

  5. Rinkimu metu visi žadėjo ekologijos, gavote Klaipedoje sukurta ekologiska produktą. Kas negerai? Ai biudžete nebuvo eilutes, kuria pamirso kai kas. Chebra blyn, baikit žaisti popieriuku ir rastu zaidimus, duokit miestui tai ka žadejote. Mažesnis ar didesnis, storesnis ar ilgesnis -nevyriskos temos, nes autobusas yra autobusas ir tai pilotinis projektas, is esmes didelis žingsnis i prieki.

  6. Klaipėdos miesto savivaldybė yra autobusų parko savininkė. Tai ji (KAP valdyba, vadovaujama S.Budino) pernai pasakė parko vadovui: pirk šituos elektrobusus, pinigų duosime. Tai ir pasirašė ramiai KAP vadovas sutartį, kad pirks. O dabar politikai maivosi: gal čia kažkas ne taip, gal reikėjo kitaip. 100 metų parkui, kaip verslo įmonei, šitų elektrobusų nereikia. Pažiūrėkit, su kokiais laužais 3, 9 maršruto privatinikai žmones veža. Pofig jiems keleivių komfortas, miesto įvaizdis ir ekologija, svarbu – pelnas. Čia miestui ir jo žmonėms elektrobusų reikia, kad Klaipėdoje ekologiško transporto daugėtų, kad oras švaresnis ir sveikesnis būtų. Tai investicija į klaipėdiečių sveikatą. O nauji politikai ir kitokie “ekspertai” dabar sliekų ant asfalto ieško. Ne tie gamina, ne iš tų perka. Tikrai jau 🙂 Nuo kada turkiški autobusai yra kokybės ir patikimumo standartas? Kuo labiau reikia pasitikėti ir kam padėti: klaipėdietiškai įmonei, kuri savo pinigais ir garbe atsako už gaminį ir iš paskutiniųjų stengsis ištobulinti ir prižiūrėti savo techniką, ar Turkijoje esantis elektrobusų gamintojas, kuris Lietuvoje nei atstovo, nei serviso neturi?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt