Šeštadienį Palangos kurhauze vyko dvi iškilmingos ceremonijos: trečiajai kadencijai išrinktam mшesto merui Šarūnui Vaitkui buvo įteiktas Mero ženklas, o už veiklą ir ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikai ir kurortui Palangos miesto garbės piliečio regalijos įteiktos šventojiškiui istorikui, archeologui, kraštotyrininkui, Trijų žvaigždžių ordino kavalieriui Mikui Kostui Balčiui ir ilgamečiam Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūros Žvaigždės parapijos klebonui Vidmantui Griciui.

Naujieji Palangos miesto garbės piliečiai Vidmantas Gricius (kairėje), Mikas Kostas Balčius (dešinėje) ir kurorto meras Šarūnas Vaitkus. Livijos Grajauskienės nuotr.

Palangos miesto mero regalijas Š. Vaitkui įteikė miesto Tarybos narys akademikas Vladas Žulkus.

Nuskambėjus iškilmingą ceremoniją muzika papuošusių styginių kvarteto „Musica in vivo“, vadovaujamo Kristinos Kupšienės, bei Edmundo Jucevičiaus vadovaujamo Palangos kamerinio choro atliktiems kūriniams, buvo pristatyti naujieji Palangos miesto garbės piliečiai, kuriems meras įteikė regalijas.

Vienuoliktuoju Palangos miesto garbės piliečiu tapo Mikelis (oficialiai Mikas Kostas) Balčius. Vaikštančia Šventosios enciklopedija pelnytai vadinamo M. Balčiaus kandidatūrą už ypatingus nuopelnus Šventajai ir Palangai bei reikšmingą indėlį į šio krašto istorijos bei archeologijos tyrinėjimus teikė Šventosios seniūnijos bendruomenė.

„Bijokite danajų, dovanas teikiančių“, – visiems žinoma Antikos istoriją primenančia fraze pradėjęs savo padėkos kalbą M. Balčius ragino visus nepamiršti savo šalies, savojo krašto, savo giminės istorijos. Ir pakvietė visus atsistoti bei šitaip padėkoti tiems, kuriems gyviems esant padėkot nesuspėta.

Dvyliktuoju Palangos miesto garbės piliečiu inauguruotas ilgametis Šventosios bei Laukžemės parapijų klebonas Vidmantas Gricius, per dvidešimt vienerius metus Šventojoje nuo pamatų pastatęs Švč. Mergelės Marijos Jūros Žvaigždės bažnyčią.

Veiviržėnų Šv. Apaštalo evangelisto Mato parapijoje tarnystę tęsiantis klebonas V. Gricius dėkojo už taip dosniai įvertintą jo tarnystę Šventojoje ir sakė esąs ypač dėkingas visiems tiems, kurie dvi dešimtis metų gyveno kartu, palaikė jį, ir be kurių pagalbos bažnyčia nebūtų iškilusi.