[vc_row][vc_column][vc_column_text]Antradienį Klaipėdos apygardos teisme pradėta nagrinėti precedento neturinti byla, kurioje net 11 asmenų kaltinami korupcinio pobūdžio nusikaltimais – vieni už kyšius nustatinėjo žmonių neįgalumo ar slaugos lygius, kiti patys tuos kyšius medikams ir valdininkams bruko.

Kaltinamieji vengė žurnalistų objektyvo. Palmiros Mart nuotr.

Iš prokuroro pagarsinto kaltinamojo akto aiškėja, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) Klaipėdos teritoriniame padalinyje kyšių davimo ir ėmimo schema veikė kaip laikrodis.

Žmonės, atvykę į tarnybą neįgalumo lygio nustatymui ar termino pratęsimui, pirmiausia užsukdavo į Dokumentų registravimo skyrių. Jo vedėja 66 metų Regina Intienė be skrupulų iš lankytojų paimtas įvairaus dydžio pinigines pakišas dalindavosi su dviejų skyrių vedėjais – 59 metų Olga Kulik ir 61 metų Mindaugu Gyliu.

R. Intienei inkriminuoti net 22 nusikalstamos veikos epizodai, apimantys 2017 m. gegužės – birželio laikotarpį. Per tą laiką, preliminariais duomenimis, vedėja iš suinteresuotų asmenų gavo apie 7000 eurų kyšio. Jų sumos svyruoja nuo 50 iki 500 eurų.

Didžiąją dalį gautų kyšių, kaip aiškėja, vedėja visgi pasilikdavo sau. Štai, pavyzdžiui, itin „pelninga” diena valdininkei buvo gegužės 25-oji. Tądien, pasak kaltinimo, R. Intienė per keturis kartus iš interesantų gavo 1250 eurų, iš kurių O. Kulik skyrė apie 200 eurų, o M. Gyliui – 150 eurų. O štai gegužės 16 d. iš gautų 400 eurų M. Gyliui atseikėjo irgi tokią pačią 150 sumą, o birželio 12 d. iš 500 eurų pakišos O. Kulik skyrė irgi 150 eurų.

Prieš teismo posėdį nė vienas iš kaltinamųjų su žurnalistais bendrauti nepanoro, visais būdais stengdamiesi nepatekti į jų objektyvą.

Vienintelis šiuo metu NDNT tebedirbantis 64 metų Algimantas Gabrialavičius teigė su kaltinimu nesutinkąs. Esą jam kaltinimai buvo pateikti tik po 8 mėnesių, t.y. po to, kai jis atsisakė bendradarbiauti su STT tyrėjais. Jis esą 100 eurų kaip skolą grąžino M. Gyliui, iš kurio prieš kelias dienas tuos pinigus buvo pasiskolinęs sumokėti už užsakytas picas. Esą jis tuo metu turėjęs tik bankinę kortelę, o „su kortele už atvežtas picas juk neatsiskaitysi”.

Teisiamoji O. Kulik šiuo metu dirba Visuomenės sveikatos centre, M. Gylys –  Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Buvusi Dokumentų skyriaus vedėja įsidarbino dukros įmonėje „Vinetu kaimas”.

Be minėtų asmenų į teisiamųjų suolą dar sėdo 64 metų Genė Trumpiškienė, 62 metų Janina Vitkienė, Brigita Paberžienė, 54 metų Vilma Zelbienė, 52 metų Kęstutis Stasytis, 40-metis Vitalijus Valinaitis ir 63 metrų Aleksas Rokanskis. Pastarasis yra Klaipėdos apygardos prokurorės vyras. Tiesa, jis teigė esąs išsiskyręs, nors savo gyvenamąją vietą nurodė tą pačią, kurioje gyvena ir buvusi sutuoktinė.

Beje, dar 42 asmenys, kaltinti papirkimu, pripažinę savo kaltę, nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleisti pagal laidavimą, sumokant nuo 190 iki 760 eurų dydžio įmokas į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Dar du asmenys, taip pat pripažinę savo kaltę, teismo jau nubausti baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jiems 3800 ir 5320 eurų baudas.

NDNT po pareikštų įtarimų kai kuriuos darbingumo lygio nustatymo sprendimus panaikino kaip nepagrįstus.

Antradienį didelės apimties sisteminės korupcijos bylos nagrinėjimas tik pradėtas. Jos nagrinėjimas Klaipėdos apygardos teisme, pirmininkaujant teisėjai Aurelija Sadauskaitei, bus tęsiamas toliau.

KOMENTARAS

Aivaras Velutis, Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras  

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos padalinyje tam tikrais atvejais nesant pagrindo siekta, kad būtų nustatytas nedarbingumo lygis tam tikram laikotarpiui arba kad tam tikrais atvejais tai būtų padaryta iš esmės pagrindui esant, tačiau, kaip dažnai būna – greičiau, išvengiant biurokratinių kliūčių, pateikiant mažiau klausimų, dokumentų ir panašiai. Už tai buvo duodami įvairaus dydžio kyšiai. Tos sumos svyravo nuo 50 iki beveik 1000 eurų.  Nuo ko tai priklausydavo? Na, tokia vidinė kaltinamų tarnautojų nuostata, už kokią pagalbą kokia suma turėtų būti duodama, tačiau kokiais kriterijais vadovautasi  – sunku pasakyti. Nustatyta atvejų, kada žmonės duodavo sumas, kurios jiems atrodydavo pakankamos gauti, ko jie tikisi, tačiau jiems būdavo paaiškinama, jog tiek lyg ir būtų mažoka. Tada vėliau jie atnešdavo dar. Tam tikrais atvejais užtekdavo tiek, kiek jie patys savo vidiniu įsitikinimu nuspręsdavo duoti.   

Ikiteisminio tyrimo metu dalis įtariamųjų dėl dalies jiems inkriminuotų epizodų kaltę pripažino. Kita dalis kaltės nepripažino, o dalis įtariamųjų nesutiko dėl teisinio kvalifikavimo tam tikrais atvejais dėl neteisėto veikimo, t.y. pripažino, kad kyšius priėmė, bet nieko neteisėto nedarė, t.y. atliko savo pareigas jų kompetencijos ribose ir nustatė tokį nedarbingumo lygį arba tokiam laikotarpiui, kaip ir numato įstatymas. Nustatyta, kad tam tikrais atvejais kyšiai buvo perduodami per tarnyboje dirbusius tarpininkaujančius asmenis, tada kyšio suma būdavo perduodama toliau gydytojams. O tam tikrais atvejais kyšiai būdavo duodami tiesiogiai. Inkriminuojami prekybos poveikiu, kyšininkavimo bei papirkimo straipsniai.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”87775,87762,87776,87777,87778,87779,87780,87781″ img_size=”gallery”][/vc_column][/vc_row]