Antradienį antrasis gyventojams skirtas Klaipėdos miesto bendrojo plano (BP) viešinimo renginys sulaukė daugiau gyventojų susidomėjimo, nei pirmasis. Atėjo beveik dvi dešimtys klaipėdiečių, kurie buvo pasiruošę išsakyti savo pozicijas, gauti atsakymus į jiems rūpimus klausimus bei pareikšti nepasitenkinimą dėl menko renginių viešinimo viešojoje erdvėje.
Kaip ir pirmadienį, renginyje buvo aptartas BP naudingumas, kodėl kyla poreikis jį keisti. Architektas, UAB „Urbanistika” atstovas Saulius Motieka susirinkusiems teigė, jog šis BP planas nuo dabartinio skirsis tuo, kad bus bandoma multifunkcinį miesto modelį keisti polifunkciniu, transportui įvažiuoti į uostą bus suformuoti trys koridoriai, kurie padės sumažinti tranzitinio transporto srautą kitose miesto vietose.
Vaidilos aikštės sutvarkymo pavyzdys
Ką suplanavo?
Renginys buvo skirtas Baltijos grupei, kuri apima Gedminų – Rumpiškių rajonus. Šioje teritorijoje matomas didelis potencialas ir teritorinis rezervas plėtotis verslui.
„Tačiau tai, ką BP sprendiniai gali nuveikti, tai tik tiek, ką mes ir padarėme: numatyti tam tikras teritorinės plėtros ir gerėjimo galimybės, o visa kita jau yra deleguojama kitų teritorijos planavimo dokumentų, kito lygmens rinkimų“, – konstatavo S. Motieka.
Baltijos gyvenamajame kvartale, šalia Žvejų rūmų, planuojamas Sakurų parkas (iki 2021 m.), taip pat viešųjų erdvių prie Vaidilos kino teatro, buvusio Neringos prekybos centro bei Ąžuolų giraitės sutvarkymas.
Rajonas yra šalia didelių transporto mazgų, planuojami du stambūs projektai: Statybininkų prospekto tęsinys nuo Šilutės plento per LEZ iki 141-ojo valstybinio kelio ir Baltijos pr. – Šilutės plento žiedinės sankryžos rekonstrukcija.
Šiuo metu savivaldybė baigia įgyvendinti vadinamųjų nakvynės namų steigimą Dubysos g. 29. Jau įrengti būstai, kuriuose bus apgyvendinti nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys asmenys.
Bene stambiausias projektas šiame rajone – futbolo mokyklos pastatų konversija, čia jau vyksta rangos darbai. Nepamirštos ir spaudoje anksčiau nušviestos Sporto ir laisvalaikio komplekso statybos, jas planuojama įgyvendinti, sudarant sutartį su privačiu investuotoju, t.y. koncesijos būdu.
Jau šiais metais turėtų būti atidarytas renovuotas viešosios bibliotekos Atžalyno filialas. Siekiant sutvarkyti kultūros erdvę, iki 2023 m. savivaldybė planuoja parengti Žvejų rūmų modernizavimo koncepciją.
Be visa kito Baltijos rajonų grupėje numatomas ir kompleksinis daugiabučių kiemų tvarkymas: naujų parkavimo vietų įrengimas, želdinių sutvarkymas, apšvietimo įrengimas.
Planuojama sutvarkyti ir teritoriją prie buvusio Neringos prekybos centro. Palmiros Mart nuotr.
Savivaldybės suplanuoti projektai Baltijos gyvenamajame rajone yra įtraukti į strateginius planus, jiems numatytas finansavimas iš savivaldybės biudžeto, Europos Sąjungos lėšų ir kitų šaltinių. Šie projektai yra paskelbti savivaldybės interneto tinklalapyje – tai yra trejų metų strateginės veiklos plano dalis.
Diskusijos dalyvių pasiūlymai ir klausimai
Dar neprasidėjus diskusijai buvo išreikštas nepasitenkinimas, kad visuomenė per menkai informuojama apie šiuos renginius – be „Atviros Klaipėdos“ esą jokioje kitoje žiniasklaidos priemonėje žmonės neradę informacijos apie šį vakarą vyksiantį renginį. Išreikštas prašymas savivaldybės tinklalapyje paskelbti renginio skaidres prieš – kad gyventojai, jas išsianalizavę, galėtų pasiruošti klausimus. Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja M. Černiūtė-Amšiejienė teigė, jog apmąstys jų paskelbimą po renginio, anot jos, galbūt skaidres su pateikta informacija bus galima rasti internete.
Daugiausia klausimų sukėlė įvažiavimai į uostą. Gyventojams rūpėjo, kaip nuo triukšmo ir taršos bus apsaugoti šalia esantys gyvenamieji namai.
„UAB SWECO rengia specialųjį planą, išsamiai nagrinėja. Šiuo metu yra parengtas strateginio pasekmių aplinkai vertinimas, kuriame turėtų būti numatytas poveikis, alternatyvos“, – sakė M. Černiūtė-Amšiejienė.
Tačiau miestiečiams pasiteiravus apie konkrečias priemones, naudojamas Baltijos pr., M. Černiūtė-Amšiejienė pridūrė esą „BP planas konkrečių priemonių nenumato“.
„Šiems logistikos koridoriams turi būti skiriamas ypatingas dėmesys ir visos priemonės triukšmui mažinti turi būti taikomos. BP plane grafiškai to negalime išreikšti, bet tekstinėje dalyje tam tikrai yra skiriamas dėmesys“, – akcentavo urbanistė.
Pateiktas pasiūlymas sumažinti geležinkelio apsaugines zonas miesto teritorijoje, susiaurinti žalius plotus. Urbanistikos skyriaus vedėjos teigimu, konstruojant BP sprendinius, yra atsižvelgiama į geležinkelio apsaugines zonas.
Klaipėdiečiams aktualus pasirodė ir medžių inventorizavimas.
„BP yra numatomi bendrieji migracijos koridoriai, miesto želdynai, bet kiekvieną medį inventorizuoti jau reikėtų rengiant techninį projektą arba rengiant detalų teritorijos projektą“, – sakė M. Černiūtės-Amšiejienė, pridūrusi, jog „BP taip detaliai neišspręs kiekvieno medžio problemos“ . Dėl to ji patarė kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių.
Siūlyta numatyti mažųjų laivų prieplauką Naujoje perkėloje.
„Iš principo BP sprendiniai tam neprieštarauja, čia reikėtų veiklos suderinamumo klausimą svarstyti: ar perkėlos ir uostelio veiklos tam neprieštarautų“, – apbendrintai atsakė urbanistė.
Renginys truko beveik tris valandas, visgi į dalį kilusių klausimų buvo atsakyta.
Gyventojai kviečiami vėl dalyvauti renginiuose Klaipėdos miesto savivaldybės posėdžių salėje šiandien ir ketvirtadienį 19.30 val., o liepos 3 d. bus surengta speciali konferencija.
Vakar, šiandien skaičiau ir nagrinėjau miestui (mums) rengiamo BP medžiagą – 5brėžiniai ir 86 psl. aiškinamojo rašto. Tikrai pasidžiaugiau – profų darbas. Net keista ir malonu, kad tokių kolegų dar Lietuvoje yra. Nesikabinėjant prie detalių (darbas dar nebaigtas) – išnagrinėta ir puikiai suvokta visa mūsų miestelio raida, problematika ir vos ne primygtinai buvo siūlomi, rekomenduojami sprendimo būdai, alternatyvos. Kolegos su malonumu, manau padarytų taip kaip reikėtų ir norėtų dauguma miestiečių, tačiau akivaizdu „rankos buvo išsukinėtos” ir susakyta ką ir kaip reikia daryti. Galiausiai, mums siūloma galutinė gyvenimo versija mieste iki 2030 liūdna ir be jokios abejonės aš tam nepritariu. Tik, tai jau ne urbanistų, architektų kompetencijų klausimas. Miesto valdžią išsirinkome patys, o miesto valdžia šio BP užsakovas. O gal mes? Ryt autoriai savo darbą pristatys ekspertams. Žiūrėsim koks bus kolegialus ekspertų vertinimas.