Miestas, Svarbu

Bendrasis planas įdomus tik saujelei? (10)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-06-18


Klaipėdos miesto savivaldybė pradėjo viešinti preliminarius daug aistrų kėlusio ir net Savivaldybės administracijos direktoriaus galvos pareikalavusio bendrojo plano (BP) sprendinius. Tačiau į pirmąjį gyventojams skirtą viešinimo renginį pirmadienio vakarą atėjo ir užsiregistravo vos dešimt klaipėdiečių.

Tokie trys pristatymai dar vyks antradienio, trečiadienio ir ketvirtadienio vakarais, o liepos 3 dieną bus surengta speciali konferencija.

Martyno Vainoriaus nuotr.
„Kad būtų ne uosto tipo gyvenvietė”

Bendrojo plano rengėjų – UAB „Urbanistika” – atstovas Saulius Motieka susirinkusiems akcentavo, kad išorinis uostas yra suplanuotas ne miesto, tai numatoma aukštesnio lygio dokumente – uosto BP, tad reaguojant į tai numatoma želdynų buferinė zona.

„Stengiamės plyšius uosto tvoroje padaryti platesnius. Kad Klaipėda būtų ne uosto tipo gyvenvietė, o miestas, turintis uostą, su visais iš to išplaukiančiais pranašumais. Transportui yra suformuoti centrinis, pietinis iš šiaurinis koridoriai į uostą, kurie visais įmanomais būdais turi sumažinti tranzitinio transporto srautą kitose miesto vietose”, – sakė S. Motieka.

Jis taip pat akcentavo, kad BP negali nustatyti visų teritorijos naudojimo, kiekvieno sklypo paskirties, jame yra numatomi tik funkciniai prioritetai.

Marių rajonų grupei, kuriai ir buvo skirtas pirmasis preliminarių BP sprendinių renginys, buvo priskirti Lypkių, Žardės ir Smiltelės rajonai.

Anot S. Motiekos, šioje rajonų grupėje yra numatomas didelis rekreacinis potencialas Žardės piliakalnio, Vilhelmo kanalo teritorijose.

„Tačiau pirmu numeriu čia groja LEZ, kuri šiuo metu yra labai monofukcinė, nesimpatiška. Dabar ji gali būti tik pramoninė teritorija. Bandome tą monifunkciškumą kiek įmanoma atskiesti, kad būtų ne tik pramonė, bet ir komercija, paslaugos. Spektras prasiplėstų vos ne šešis kartus, ši teritorija būtų sumiestinama”, – teigė „Urbanistikos” atstovas.

Pasiūlymai ir klausimai

Pasak planuotojų, iš viso iki šiol dėl BP koncepcijos buvo gauti 239 visuomenės pasiūlymai. Daugiausia jų buvo dėl konkrečių sklypų. Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė susirinkusiesiems pristatė esminius, susijusius su Marių rajonų grupe.

Vienas iš siūlymų buvo išvystyti už Sąjūdžio parko teritoriją, tai ir numatoma padaryti. Siūlyta numatyti konversiją prie Statybininkų prospekto tęsinio, nes buvusioje „Klaipėdos kranų” teritorijoje norima statyti paslaugų ir laisvalaikio centrą. Į tai BP irgi bus atsižvelgta.

Pasak Mantės Černiūtės-Amšiejienės, parlamentaras Simonas Gentvilas siūlė LEZ teritorijoje numatyti atvirą geoterminį baseiną. BP tam esą neprieštaraus, labiau priklausys nuo pačios LEZ – ar ji numatys galimybę tokiam objektui.

Siūlyta ir labiau išnaudoti Žardės piliakalnį. Į tai atsižvelgiama.

Šilutės plento skiriamąją juostą siūlyta labiau apželdinti. Anot urbanistės, medžiais nebus siūloma jos apsodinti, bet palei pačią gatvę BP numatys apželdinimą visuose neužstatytuose sklypuose.

„Dėl pietinio aplinkkelio yra prieštaraujančių pasiūlymų – vieni siūlo jo nebenumatyti, kiti nori, kad šis projektas būtų kuo greičiau realizuotas. Bendrajame plane aplinkkelio tikrai nenumatoma naikinti, bet jis labiau turi atsispindėti rajono bendrajame plane. Kamuolys dabar yra Susisiekimo ministerijos rankose, kuri turi rengti specialųjį planą dėl sklypų paėmimo visuomenės poreikiams”, – sakė M. Černiūtė-Amšiejienė.

Anot jos, „Lietuvos geležinkeliai” teikė siūlymus, ko jiems reikia, kad kroviniai iškeltų iš centrinės stoties – pietinėje dalyje pageidauta trijų didelių teritorijų, tačiau, pasak urbanistės, yra tik nedidelė galimybė plėsti „Draugystės” stotį, nes tai riboja Žardės piliakalniai ir prie jų numatoma rekreacinė, želdynų teritorija. Esą galbūt tam pavyktų rasti žemės rajone.

Vieną iš pasiūlymų pateikusi įmonė akcentavo, kad atsiradus Centriniam Klaipėdos terminalui pasikeitė logistikos keliai, tad esą reikia numatyti ir transporto koridorių iki jo iš pietinės miesto dalies. Pasak M. Černiūtės-Amšiejienės, BP numatoma tokia trasa Minijos gatve iki Kalnupės gatvės.

Specialistė taip pat informavo, kad BP nenumatomas III vandenvietės iškėlimas, nes jis būtų komplikuotas ir brangus, o miestas ir taip turi rezervinių teritorijų.

Tačiau BP turėtų atsirasti tekstinis prierašas, kad tokia konversija įmanoma, jei atsiranda poreikis, bet pirmiausia turi būti užtikrintas alternatyvus vandens tiekimas.

Uosto direkcija prašė prie Minijos gatvės neplanuoti gyvenamųjų namų plėtros ir į tai atsižvelgiama.

Į pristatymą atėjęs visuomenininkas Virginijus Partaukas teiravosi, kodėl buvusio Savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino pasirašytu įsakymu patvirtinta BP koncepcija, o ne ta, kuriai pritarė praėjusios kadencijos miesto Taryba.

M. Černiūtė-Amšiejienė aiškino, kad buvo privaloma atsižvelgti į aukštesniu dokumentu esančio uosto BP koncepciją.

„Ji buvo uždėta ant antrosios koncepcijos, kuriai pritarė miesto Taryba, įtrauktas 17 dalykinių sąlygų sąvadas ir parengta bendra koncepcija. Be to, koncepciją administracijos direktorius patvirtino su išlyga, kad sprendiniai dėl išorinio uosto ir jo aptarnavimui reikalingo infrastruktūros koridoriaus įsigalioja tik tuo atveju, jei išorinis uostas bus numatytas Lietuvos  bendrajame plane ir bus pritarta dalykinių sąlygų sąvadui. Konkrečiuose bendrojo plano sprendiniuose išorinio uosto nebus”, – teigė urbanistė.

Susirinkimo metu taip pat buvo teirautasi, ar BP nenumatomas tiltas į Kuršių neriją. Pasak M. Černiūtės-Amšiejienės, yra numatoma tik galimybė naujoje pietinėje rekreacinėje zonoje įrengti dar vieną perkėlą su automobilių stovėjimo aikštele, kuri sudarytų sąlygas palikti automobilius ir keltis į neriją, pavyzdžiui, tik su dviračiais.

Arvydas Urbis teiravosi, ar BP numatomi sprendiniai dėl kelio Šilutė-Palanga, kuris yra realus aplinkkelis. Anot M. Černiūtės-Amšiejienės, čia yra numatomos dviejų lygių sankryžos, numatyta išsaugoti pakankamą greitį, bet viso to realizacija yra Automobilių kelių direkcijos rankose.

Reaguodama į Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojo Raimondo Bako pastebėjimus dėl vis neiškeliamų aukštos įtampos elektros tinklų, Urbanistikos skyriaus vedėja teigė, jog tai bus numatoma ir naujame BP (ne tik LEZ, bet ir Klaipėdos universiteto miestelyje, prie numatytos vietos regioniniam stadionui), bet tai esą irgi yra ne savivaldybės, o energetikų projektai.

R. Bakas taip pat dėstė, kad LEZ yra didelis poreikis vaikų darželiui, net ir gyvenamajai teritorijai.

„LEZ bus numatyta ir visuomenės paskirtis, jei norite tikslios vietos darželiui, pateikite pasiūlymą, nurodysime specializuoto komplekso teritoriją, bet ir šiaip visur bus galima statyti, kur nuspręsite. LEZ yra išskirtinė teritorija, kažin, ar atitiktų nurodyti ten gyvenamąją paskirtį, bet jei pareikšite norą – svarstysime”, – teigė M. Černiūtė-Amšiejienė.

INFORMACIJA

Susitikimai su gyventojais dėl BP dar vyks tris kartus Klaipėdos miesto savivaldybės posėdžių salėje:

Baltijos rajonų grupė 2019 06 18, 17.30 – 19.30 val.

Danės rajonų grupė 2019 06 19, 17.30 – 19.30 val.

Pajūrio rajonų grupė 2019 06 20, 17.30 – 19.30 val.

Speciali konferencija vyks ten pat  liepos 3 d. 10-13 val. Konferencijos pranešėjai kvies plačiau pažvelgti į bendrojo plano esmę, jo rengimo procesus, sąlyčio taškus su kitais lygiagrečiai rengiamais dokumentais. Taip pat numatoma apibendrinti Klaipėdos miesto bendrojo plano preliminarius sprendinius, apžvelgti bendrojo plano keitimo pasiūlymus bei pristatyti susitikimų su bendruomenėmis išvadas.


2019-06-18

10 komentarai apie “Bendrasis planas įdomus tik saujelei?”

  1. Seni neturintys ką veikti atseit architektai lieja savo tulžį… Jums turėtų būti gėda už tai ko pristatė priplanavot.

  2. Džiugu, Gintarai, kad ir toli būdamas, stebi mūsų miestelio spektaklius. Žiūrovų nedaug bet, kad ir spektalis vis tas pats. Filosofinių komentarų apie bokštus ir perlus taip pat negausiai, bet matyt Martynas čia kaltas, nes pavadinimas straipsnio kažkoks “..bendrasis planas…” 🙂 Žurnalistai visada kalti. Bet aš ne apie tai. Suprantu, Tavo nevilties šauksmą ir įtūžį, bet štai situacija….vakare Klaipėdos restoranėlyje ramiai sėdi miestelėnai ( kaip Tu sakai burgeriai) tyliai šnekučiuojasi, užkandžiauja, gurkšnoja. Groja gyva muzika JJaziuką. Įpuolą į salę įkaušęs mariakas ir tėškia ant scenos pluoštą eurų banknotų – grokit man čiastušką, aš moku, apsiputojęs reikalauja. Salė nuščiūva, nejaukiai nudelbia akis į pastales – kapų tyla. Tuo tarpu muzikantai susižvalgo akimis, įvertina kupiūrų pundelį ir pradeda groti tai ko paprašė klientas -čiastušką. Mariakas šoka sau laimingas, pats sau vienas. Na ir kas. Visi kiti, sėdintys prie staliukų jau ir šypsosi, atseit kvailelis tas girtas mariakas, bet nieko čia tokio. Pasakyk, prašau, kas čia ne taip ir kas šioje situacijoje blogiausias?
    Tik pabaigai
    – muzikantai, tai tie Tavo koneveikiami architektai su Mante ir Motieka priešaky, į kurių sąžines Tu apeliuoji,
    – girtas mariakas – mūsų miesto išrinkta politinė dauguma su Meru priešaky,
    – na, o salėje sėdintys biurgeriai, tai miesto rinkėjai.
    Tai ką manai?
    O gal kaltųjų mados keičiasi?
    Ar man dar reiktų paaiškinti iš kur mariakas gavo pinigų?- galiu – šiek tiek anksčiau susirinko (gražiai paprašė) gatvėje iš tų pačių sėdinčių salėje.
    Atsiprašau Martyno auditorijos, mariakas tai jūreivis, bet ten buvo mariakas (slavizmas).

    • Gerai, tiesiog super – vieno profesionalo balsą jau girdim. Romai, o kur tavo Petras, Darius ir Marytė, visi kaip vienas planavimo reikalų išmanytojai? Kas dar profesinės sąžinės turit? O kaip dėl Nemuno ir Minijos gatvių miestui, kas dėl Žiemos uosto, bet be alegorijų ir metaforų apie muzikantus, lošėjus, mariakus? Romai – tai teritorijų planavimo dalykai, čia jūsų daržo akmenys, tai gal ateikit į tuos “viešinimus” ir jūsų bus daugiau, nei tie dešimt biurgerių, kuriuos visokios “ytės” suvaro belekokiais pačiauškėjimnais “a’la mandrais”.

  3. Avatar Nudžiugino Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojasRaimondas Bakas, parašė:

    Pageidavęs, kad LEZ’e, kažkur tarp PET’o ir FORTUM’o būtų pastatytas… vaikų lopšelis-darželis! Ir dar daug gyvenamųjų namų… O jūs vis bambat – LEZ’as , LEZ’as. teršia, teršia. Nieko tas LEZ”as neteršia.Oazių oazė! Juo arčiau FORTUM’o, tuo geriau. Šilčiau. Ir prie PET’o bus taip pat gerai. Štai jums ir Klaipėdos BP nauja vizija, urbanistai!

  4. Saujelei, vos varganai 10 žmonių grupelei, atėjusiems į bendrojo plano pristatymą, miesto ateitis įdomu, o likusiai Klaipėdai visai neįdomu. Faktas. Besitraukiančiam 140 tūkstančių gyventojų Klaipėdos ateitis neįdomu. Kodėl? NES NEĮDOMU !! Žmonės abejingi savo dabarties klausimams, savo ateities perspektyvoms, savo miestui ir savo gyvenimams jame. Klaipėdiečiai tik tada piktinsis, kai bėda jau ant galvos užlipus bus ir jau bus per vėlu, kad kaip nors savo ateitį, savo gyvenimus su savo miestu susieti ir visa tai valdyti patiems. Nes mus dešimtmečiais dresavo – kam išsišokti, kam reikštis, kam savo nuomonę skelbti, nes nukentėsi, nes nuo mūsų niekas nepriklauso, vis tiek bus taip kaip “reikia”, aš esu niekas, nuo manęs visai visai niekas nepriklauso, neisu balsuoti nes niekas nesikeis, visi vageij, todėl aš nedalyvausiu, nesidomėsiu, nuomonės neturėsiu. Renkuosi būti apgailėtinas vargšas. Tačiau tai yra tik baimė veikti, bet bijoti patogiau – juk taip mus mokino. Nes pelningi užsakymai gali užtrūkti, be to profesinė etika neleidžia atvirai kalbėti ir prieš kolegos darbą pasisakyti, nes jis kada nors koją tau pakiš, projektas buksuos, konkurse balo negausiu ir t.t.
    Na, ir kaip išlupti jau apakusį iš jo aklumo, jeigu jam tamsoje geriau?
    Alio, architektų cechas… Jei kam įdomu – šie žodžiai buvo skirti miesto architektams ir urbanistams, kurie visiškai nusišalino nuo šiuo metu vykdomos aferos, sau pasiėmė tik viešinimo sutarties monetas. Mums jūsų nuomonės reikia. Labai reikia, todėl nustokit bijoti. Nusišalindami tampate vykdomos aferos dalimi ir bendrininkais. Čia jūsų daržas, jūsų klausimai ir jūsų atsakymai, nes jūs esate jų šeimininkai. Jeigu viskas tenkina taip, kaip darbar su miesto BP vyksta – jau laikas išgirsti jūsų kolektyvinę ir profesionalią nuomonę. Pasakykit mums, paprastiems biurgeriams – taip, viskas su BP teisėta ir gerai, pasirašo Zigmas, Petras ir Marytė. Ar jūs esat tik kiekvienas atskirai genijus neklystantis, nes taip patogiau. Jei tylit – tikriausiai viskas labai gerai su tuo miesto (o ne uosto) BP. Jeigu rodo jums kažkokius sąlyginius išorinius uostus ir su tuo susietus sąlyginius miesto sprendinius, kodėl jums tikrų ir realių sprendinių iš dalykinių sąlygų sąvado ant popieros neužpaišo? Tai gal jau Nemuno gatvę su visam prašikot, kur turėjo išlikti miesto ir uosto eismas, dabar Minijos atidavinėjat, nes ten, matai, nebegalima gyvenamos statybos vystyt, t.y. uosto krovinių gatvė bus. Jūs, architektai, už tas gatves esat atsakingi. Per kvartalą dar toliau nuo vandens Klaipėdą pastūmėt. Buvo dalykinių sąlygų sąvade planuotos konversinės zonos, įskaitant Žiemos uostą – neliko. Tačiau visokio šūdo krova į ten pasislinko – taigi miesto centras, gal ne? Ten (sąvade) įrašyta, kad Žalgirio stadionas turi būti uostui atiduotas – tegul ir tai “organizatoriai” užpaišo, nes toks šiai dienai yra miesto sprendimas – o ten paskui jau aiškinsimės gerai ar blogai. Žodžiu, linkiu logikos ir vientisumo bent kokio jūsų mąstyme ir profesinėj sąžinėj.
    Pagarbiai…

  5. M. Černiūtė-Amšiejienė dar aiškino, “kad buvo privaloma atsižvelgti į aukštesniu dokumentu esančio uosto BP koncepciją.

    „Ji buvo uždėta ant antrosios koncepcijos, kuriai pritarė miesto Taryba, įtrauktas 17 dalykinių sąlygų sąvadas ir parengta bendra koncepcija. Be to, koncepciją administracijos direktorius patvirtino su išlyga, kad sprendiniai dėl išorinio uosto ir jo aptarnavimui reikalingo infrastruktūros koridoriaus įsigalioja tik tuo atveju, jei išorinis uostas bus numatytas Lietuvos bendrajame plane ir bus pritarta dalykinių sąlygų sąvadui. Konkrečiuose bendrojo plano sprendiniuose išorinio uosto nebus”, – teigė urbanistė”.
    Kas nors ką nors supratote? Be S. Budino ir M. Č.- Amšiejinės?.. O taryba ar suprato, kad ją išdūrė? Su jos žinia? Ir toliau duria. Bus ta maksimali uosto plėtra! Bus! Pamatysit. Su Motiekos plyšiais uosto tvoroje. Bus.

    • normali kapitalistinė praktika šalia fabriko tvoros auginti darbuotojų pamainą nuo lopšelio. Taip sakant jau su motinos pienu skiepijama LEZ įdeologija. Pabandyk vėliau bambėti – prarasi ir darbą ir butuką ir darželį. Bandyk bambėti.

  6. Bet “urbanistui” S. Motiekai toli toli iki jo kolegės iš Klaipėdos Mantės Černiūtės – Amšiejienės. Moteriškė driokstelėjo net keletą kartų. Pradedant nuo, kad į klausimą, kodėl nesivadovaujama miesto tarybo sprendimu pritartai uosto pietinės plėtros koncepcija, MČA išsamiai paaiškino paklausėjui, “kad buvo privaloma atsižvelgti į aukštesniu dokumentu esančio uosto BP koncepciją”. Nebuvo privaloma, nebuvo, miela Mante. Ir tvarkos tokios Teritorijų planavimo įstatyme nebuvo ir nėra, kad “reikėtų atsižvelgti”į nepatvirtinto dokumento tarpinę stadiją – koncepciją. Pasiskaitykit įstatymą, prieš viešai kalbėdama. Ir tas visas Jūsų tekstas šveeelniai tariant vadinasi “netiesa”.

  7. Pradžiai pražiugino “urbanistas” BP regėjas Saulius Motieka su genialia Klaipėdos miesto plėtros perspektyva: Stengiamės plyšius uosto tvoroje padaryti platesnius”. Mieli klaipėdiečiai, ar mums to reikia? Gyvenimo palei uosto tvorą su plyšiais?.. Atsibuskit, žmonės! Juk tai jums ir jūsų anūkams teks gyventi palei tą tvorą. Bekraunant baltarusiškas trąšas viduryje miesto ir su Motiekos “plyšiais”.

    • Dzin jam kaip ir šalia ko Tu gyvensi. Jam liepė, jis padarė, o jei ir mums visiems dzin, tai kodėl Motiekai turi skaudėti?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt