Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2019-06-19 |
[vc_row][vc_column][vc_column_text]Trečiadienį prie Tiltų g. 16 namo atvykę darbininkai ėmėsi tvirtinti atminimo lentą, skirtą Tilžės akto signatarui, Lietuvos šaulių organizacijos nariui Jurgiui Lėbartui.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Tokiam šio veikėjo įamžinimui dar vasarį pritarė Klaipėdos miesto tarybos Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija. Įamžinimo iniciatyvą parodė Klaipėdos 3-iosios rinktinės šauliai, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius.
Šioje vietoje stovėjusiame name J. Lėbartas darbavosi dvejus metus kaip XX-osios Klaipėdos šaulių rinktinės valdybos pirmininkas.
Krastogidas.lt skelbia, kad J. Lėbartas buvo aktyvus Mažosios Lietuvos visuomenininkas. 1911 m. įsteigė ir su kitais vadovavo spaudos kooperatyvui, vėliau bendrovei „Lituania“, buvo šios draugijos leidinio „Apžvalga“ dalininkas, leido lietuviškus kalendorius. 1912–1919 m. leido „Lietuvių kalendras“ Klaipėdoje. 1915 m. J. Lėbartas išleido 16 puslapių elementorių „Lietuviškų kūdikių knygelė“.
Po Pirmojo pasaulinio karo J. Lėbartas įsitraukė į Mažosios Lietuvos lietuvininkų kovą už šio krašto susijungimą su Didžiąja Lietuva. Jis yra 1918 m. Tilžės akto signataras.
1922 m. pabaigoje, įsteigus Mažosios Lietuvos Gelbėjimo komitetą, pasirašė atsišaukimą, kuriame pasisakoma prieš „Freištatą“ ir raginama jungtis su Lietuva. Jis pasirašė ir Šilutėje išleistą 1923 m. sausio mėn. 9 d. Klaipėdos krašto sukilėlių manifestą bei 1923 m. sausio 19 d. Šilutės deklaraciją, kurioje skelbiama, kad Klaipėdos kraštas autonomijos teisėmis susijungia su Lietuva.
1925 m. buvo paskirtas Šilutės apskrities viršininku. 1926 m., išrinkus pirmą Klaipėdos krašto Seimelį, buvo paskirtas Direktorijos pirmininku. 1934 m. ėjo Klaipėdos vyr. burmistro pareigas. 1935 m. įsteigė Šilutės šaulių kuopą. Suorganizavo šaulių – Santaros – mišrų chorą. Turėjo privatų verslą Šilutėje. Hitlerininkams užgrobus Klaipėdos kraštą pasitraukė į Palangą.
Už nuopelnus Klaipėdos kraštui ir Lietuvos Respublikai apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu (1928), Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Šaulių žvaigžde „Už nuopelnus“.
Mirė 1944 metais, 2002-aisiais perlaidotas Joniškės kapinėse.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”88981,88982,88983,88984,88985,88986″ img_size=”gallery”][/vc_column][/vc_row]
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Zdes byl Vasia)))
Žmonės prigalvoja keisčiausių faktų – niekada Jurgis Lėbartas nėjo Klaipėdos vyr. burmistro pareigų.
Šilutėje yra atminimo lenta, kurioje parašyta, kad 1923-1939 m. Lėbartas gyveno Klaipėdoje. Tai kada jis gyveno Klaipėdoje?
Šilutėje yra atminimo lenta, kurioje parašyta, kad 1923-1939 m. Lėbartas gyveno Šilutėje. Tai kada jis gyveno Klaipėdoje?