[vc_row][vc_column][vc_video link=”https://www.youtube.com/watch?v=rL3sdQnIbH4″ align=”center”][vc_column_text]Ilgiausią metų dieną, birželio 24-ąją, Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje keturiuose koncertuose skambės ne tik muzika karilionui solo, bet ir kariliono, kitų atlikėjų bei orkestrų ansambliai – vyks Klaipėdos kariliono festivalis.

Klaipėdiečius ir miesto svečius pasitiks „Vidudienio varpų“, „Popietės varpų“, „Vakaro varpų“ bei „Nakties varpų“ koncertai. Šiemet, pirmą kartą festivalio istorijoje, visi koncertai bus nemokami.

Šiemet festivalis sukviečia dalyvius ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių – Belgijos, Lenkijos, Nyderlandų bei kitų.

12 valandą festivalio pradžią paskelbs „Vidudienio varpai“. Pirmąkart bus surengtas Varpų muzikos tiltas tarp Klaipėdos ir Kauno.

Koncertas bus transliuojamas Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje dideliame ekrane tiesiogiai iš Kauno. Kaune karilionu gros Julius Vilnonis, savo kūrybinėje veikloje derinantis karilionininko, dirigento, kompozitoriaus ir aranžuotojo amplua.

Uostamiesčio karilioną kalbins klaipėdiečiai Kęstutis Kačinskas ir Stanislovas Žilevičius. Koncerte skambės Tomaso Albinoni, Kamil Cieślik, Johann Sebastian Bach, GeorgFriedrich Händel, Willem Creman, Marc-Antoine Charpentier kūrinių aranžuotės, kurias jiems pritaikė karilionininkai K. Kačinskas, S. Žilevičius bei J. Vilnonis.

„Kūrinius koncertui pasirinkome neatsitiktinai. Prieš ketverius metus minėjome žymiojo Baroko epochos vargonininko ir kompozitoriaus Johano Sebastiano Bacho jubiliejinius metus. Per jo muziką puikiai atsiskleidžia kariliono skambesys. Stengiuosi ir jaunąją klaipėdiečių kartą supažindinti su kompozitoriais, kūrusiais klasikinę muziką“, – taip pirmąjį festivalio koncertą pristato K. Kačinskas.

15 valandą prabils „Popietės varpai“. Pirmą kartą Lietuvoje koncertuos festivalio svečias, pripažintas belgų kariliono atlikėjas, Lucas Romboutsas.

Jis šiuo metu yra Tyneno miesto, Leveno universiteto ir Parko abatijos Heverlėje Belgijoje karilionininkas. Surengė rečitalius įvairiose Europos šalyse ir JAV, koncertavo festivaliuose ir kongresuose. L. Romboutsas aktyviai užsiima ne tik kariliono muzikos praktika, bet daug dėmesio skiria ir kariliono istorijos tyrimams bei paveldo išsaugojimui.

„Vakaro varpai“ gaus 18 valandą. Kariliono partiją šiame koncerte atliks jau ne kartą Klaipėdos kariliono festivalyje girdėta Monika Kaźmerczak.

Jai talkins Klaipėdos kamerinis orkestras, vadovaujamas Mindaugo Bačkaus. Kolektyvas šįkart bus papildytas gausia mušamųjų instrumentų grupe, į kurią suburti su Klaipėda anksčiau ar iki dabar susiję atlikėjai. Tai Ingrida Spalinskaitė-Kurienė, Tomas Kulikauskas, Andrius Rekašius, Vilius Matijošaitis ir Lukas Budzinauskas. Jie visi yra baigę Klaipėdos S. Šimkaus konservatoriją ar E. Balsio menų gimnaziją.  Koncerte išgirsime visame pasaulyje dažnai skambančią Georges Bizet-Rodiono Ščedrino „Karmen siuitą“, atliekamą su kariliono interliudijomis. Diriguos Martynas Staškus.

Festivalį 21 valandą vainikuos „Nakties varpai“. Karilionu gros pirmą kartą festivalyje viešėsiantis jaunosios kartos atlikėjas Bobas van der Linde iš Nyderlandų.

Muzikas yra įgijęs menų bakalauro laipsnį su kariliono, vargonų ir bažnytinės muzikos specializacija, o šiuo metu tęsia šių specialybių magistro studijas Utrechto HKU menų universitete. B. van der Linde dirba vargonininku Hilversumo Šv. Vito Senojoje katalikų bažnyčioje ir Zvolės anglikonų bažnyčioje, o nuo 2018-ųjų sausio paskirtas Arnhemo miesto karilionininku. Atlikėjas yra surengęs rečitalių Nyderlanduose, Belgijoje, Vokietijoje ir du koncertinius turus JAV.

Koncerte karilionui pritars Klaipėdos brass kvintetas ir Palangos miesto pučiamųjų orkestras „Palangos orkestras“, vadovaujamas dirigento Vyganto Rekašiaus. Taip pat spalvingos kariliono ir pučiamųjų muzikos programai diriguos ir Egidijus Miknius.

Jau dabar klaipėdiečiai Šiauriniame rage, prie Senosios perkėlos, gali apžiūrėti eksponuojamą parodą, kuri supažindina su Klaipėdos kariliono istorija ir šių metų festivalio programa.

Taip pat yra rengiamos ekskursijos į Klaipėdos centrinio pašto bokštą, per kurias galima iš arčiau pamatyti šį retą instrumentą – karilioną.

INFORMACIJA

Visame pasaulyje yra apie 600 karilionų. Nuo seno žinoma, kad varpų muzika yra reikšminga medicinine prasme – ji didina ozono kiekį ore. Ankstyvaisiais viduramžiais, kai Europą niokojo maro epidemijos, pats varpo garsas naikino maro bakterijas. Ore sklandydavo atitinkamo dažnio vibracijos, kurioms bakterijos nebuvo atsparios.

Klaipėdos karilioną sudaro 48 lygaus profilio varpų komplektas, kurių diapazonas – keturios oktavos. Bendras varpų svoris – 5 tonos, o su visomis konstrukcijomis jis siekia 10 tonų. Didžiausio ir sunkiausio varpo masė – 900 kilogramų.

Rankomis ir kojomis valdomas instrumentas savo muzika klaipėdiečius džiugina nuo 1987 metų. Tos pačios instrumentų gamintojos „Royal Eijsbauts“ (Olandija) varpai neseniai įkelti ir į Paryžiaus katedros bokštus.

Be Klaipėdos Lietuvoje yra dar du, Vilniuje ir Kaune, didieji koncertiniai keturių oktavų karilionai. Kiti keturi yra smulkesni ar tiesiog dekoratyviniai – Telšiuose, Šakiuose, Gelgaudiškyje ir Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Jau trisdešimt metų karilioninkai Kęstutis Kačinskas ir Stanislovas Žilevičius ištikimai kiekvieną šeštadienį, sekmadienį bei per visas šventes kopia keliasdešimt metrų į Klaipėdos centrinio pašto bokštą ir iš ten valdo karilioną.

K. Kačinskas teigia, kad idėja įrengti karilioną Klaipėdoje kilo maždaug 1975 metais, 1980–aisiais patvirtintas susitarimas gaminti, o 1987 metais kariliono instrumentas buvo atvežtas į Klaipėdą.

„Vieno kariliono instrumento gamyba yra labai ilgas technologinis procesas. Jei paaiškėja, kad pagaminus varpų rinkinį bent vienas varpas yra defektuotas, yra lydoma visa partija iš naujo. Tai kainuoja nemažus pinigus. Atskirai po vieną varpą nekeičiama, nes gali pakisti bendra visų varpų skambėjimo visumos kokybė“, – sako K. Kačinskas.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][/vc_column][/vc_row]