Klaipėdos miesto savivaldybės surengtas preliminarių miesto bendrojo plano (BP) sprendinių viešinimas ketvirtadienį finišavo su nuogąstavimais dėl uosto plėtros planų.

Paskutinis renginys buvo skirtas Pajūrio rajonų grupei, apminančiai senamiestį, naujamiestį, Smiltynę ir visą šiaurinę miesto dalį.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Plano rengėjų – UAB „Urbanistika” – atstovas Saulius Motieka šįkart akcentavo, kad nuogąstavimai dėl sprendinio, pagal kurį tarp Melnragės ir Girulių numatoma galimybė vykdyti statybas paliekant tankiai apželdintus sklypus, neturi pagrindo. Ant jo, kaip statybų metu galima palikti sklype želdinių, užimančių daugiau nei 50 proc. jo ploto, buvo jau ir sovietmečiu, o nauji regėti pavyzdžiai yra Estijoje.

Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė, kalbėdama apie šioje teritorijoje numatomus sprendinius, teigė, kad daug nepasitenkinimo sulaukta dėl planuojamo Švyturio gatvės tęsinio – vieni visuomenės atstovai jo iš viso nenori, o kiti pageidauja bent mažinti gatvės kategoriją.

„Šis klausimas ne kartą smarkiai nagrinėtas, bet sprendinys išlieka. Sunkvežimiai į šią gatvę įvažiuotų tik už gyvenamojo kvartalo ribų. Be to, šios atkarpos reikės, jei bus tiesiama tramvajaus trasa”, – sakė specialistė.

Pasisakymams skirto laiko metu UAB „Kaminera” direktorė Laima Kasmauskaitė pristatė įmonių grupei priklausančios UAB „Skautas” planus, susijusius su valdomu žemės sklypu Giruliuose, Šlaito g. 18A , kuriame yra viešbučio „Pajūris” pastatai. Bendrovė čia jau kelerius metus planuoja įrengti sveikatingumo kompleksą su geoterminėmis paslaugomis. Jis esą neturėtų analogų 500-600 km spinduliu. Geoterminis vanduo būtų išgaunamas vietoje, iš 1-1,5 km gylio gręžinių ir leistų vystyti sveikatingumo turizmo paslaugas ištisus metus, atgaivinti Girulių istorines tradicijas.

„Tačiau mums yra neramumų dėl pakeitimų bendrajame plane – neaišku, kokius funkcinius režimus atitiks daugiafunkcis žymėjimas, kiek jis bus lankstus. Jei leistų statyti gyvenamuosius namus, sugriautų visą verslo koncepciją”, – sakė L. Kasmauskaitė.

Reaguodama į tai M. Černiūtė-Amšiejienė teigė, kad beveik visos pajūrio teritorijos yra orientuotos į visuomeninę veiklą, SPA centrų, o ne gyvenamųjų teritorijų plėtrą.

„Apskritai monofunkcinių teritorijų nėra tikslinga daryti, mišrumo turi būti. Jau ir dabar Giriuliuose yra nemažai gyvenamųjų teritorijų, reikia labiau komercinių”, – sakė ji.

Tuo metu architektas Edmundas Benetis dėstė nuogąstavimus dėl planuojamos maksimalios uosto plėtros. Jo nuomone, „uostas nėra tik krova” ir kaip savo alternatyvą siūlė, kad konversinės teritorijos būtų nurodomos vos ne visame dabartiniame uoste ir dalyje pramoninių miesto teritorijų (nuotraukoje – geltonai užbrūkšniuotos vietos).

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Dabar ieškome plyšių dešimties kilometrų uosto tvoroje. Ateityje norima, kad ji jau būtų ir 15 kilometrų. Aš su tokia miesto perspektyva nesutinku. Problema  Nr. 1. yra miesto ir uosto santykiai. Kalbėti apie maksimalią krovos plėtrą yra nusikaltimas prieš klaipėdiečius. Nematau jokio proveržio”, – dėstė E. Benetis.

Susirinkusieji domėjosi, ar BP numatomas Žiemos uosto užpylimas (ten galios uosto BP plano sprendiniai);  ar tramvajaus linija eitų per Bastionų tiltą (numatoma, kad tramvajus liktų vienintelis transportas Tiltų gatvėje); ar buvo svarstomas variantas šiaurinį išvažiavimą iš uosto pratęsti palei geležinkelį iki Kalotės viaduko (to, anot rengėjų, nedaryta, nes reikėtų kirsti mišką ir siūlymas skirti gatvę vien krovininiam transportui esą yra nepagrįstas).

Speciali konferencija, skirta preliminariems BP sprendiniams, vyks savivaldybės posėdžių salėje  liepos 3 d. 10-13 val. Jos metu numatoma apibendrinti preliminarius sprendinius, apžvelgti BP keitimo pasiūlymus bei pristatyti susitikimų su bendruomenėmis išvadas. Konkrečius BP sprendinius tikimasi viešinti rugsėjį.