Svarbu, Temos

Bendrasis planas: „kapojamasi“ ne tik dėl miško

Martynas Vainorius
2018-11-08


Po sprendimo atidėti svarstymą vėl pas politikus sugrįžusi rengiamo miesto bendro plano koncepcija kelia aistras. Nesutariama ne tik dėl siūlomų sprendinių – kibirkštis jau kelia ir procedūros. O ketvirtadienį svarstant ši klausimą trijuose komitetuose išryškėjo gana paradoksali situacija, kad koncepciją palaiko opozicijoje dirbantys konservatoriai, bet jai priešinasi abu vicemerai – Artūras Šulcas ir Judita Simonavičiūtė.

Miesto Tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas, liberalas Audrius Vaišvila tikina, kad komitetas buvo priverstas šį klausimą svarstyti nepasiruošęs, nes jį esą savavališkai į darbotvarkę įtraukė mero ir Tarybos sekretorius, buvęs Liberalų sąjūdžio narys Modestas Vitkus. Pastarasis tvirtina, kad tokie A. Vaišvilos kaltinimai prasilenkia su realybe.

Galiausiai politikai priėmė sprendimą, kaip planuota, lapkričio 13 dieną nešaukti specialaus miesto Tarybos posėdžio šiai koncepcijai svarstyti. Dabar teigiama, kad tai bus padaryta mėnesio gale.

Miškui niekas negresia?

A. Vaišvila, nepritariantis Savivaldybės administracijos siūlymui tarp Melnragės ir Girulių numatyti galimybę statybas paliekant tankiai apželdintus sklypus, į komiteto, kuriam vadovauja, posėdį antradienį pasikvietė Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio urėdijos vyr. miškininką Sigitą Kupšį.

Pastarasis akcentavo, kad gali išsakyti tik savo asmeninę, o ne institucijos nuomonę.

„Iš dalies jau būtų naikinami miško plotai Melnragėje statant išorinį uostą. Nematyčiau, kad tai vienintelė vieta Klaipėdoje, kur ji gali plėstis. Tai pirmas gamtos apsauginis elementas, kuris apsaugo Klaipėdą nuo vėjo, šiek tiek užstoja Dragūnų kvartalą nuo naftos kvapo. Reikia stengtis saugoti žaliąjį rūbą, kuris ir taip nyksta. Aišku, miškas neturi būti šventas ir neliečiamas visais atvejais, bet jo paėmimas turi būti labai apsvarstytas, ar neatsigręš prieš miestiečius ilgalaikėje perspektyvoje. Pinigais sunku pamatuoti kai ką, daugiau neapčiuopiamos yra naudos. Sanitariniu požiūriu miškas ten yra sveikas ir gražus. Toje teritorijoje, kur mišką planuojama urbanizuoti, iš tiesų yra vadinamųjų pelkių, juodalksnynų. Tačiau tas vietas būtų galima tiesiog nusausinti, apie tai jau buvo kalbėta ir su Savivaldybe“, – sakė miškininkas.

Jis pabrėžė, kad „išmiškinimas“ Savivaldybei kainuotų didelius pinigus, nes čia yra II kategorijos miškas, tad kompensacijos būtų maždaug tris kartus didesnės nei žemiausios kategorijos miško atveju.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Kartu S. Kupšys pripažino, kad šiuo metu yra ir apleista, apie 30 ha miško teritorija, kuri priklauso Nacionalinei žemės tarnybai ir yra lyg bešeimininkė, tinkamai neprižiūrima.

Visgi posėdyje dalyvavę Savivaldybės administracijos urbanistai pabrėžė, kad koncepcijos nereikėtų vertinti tiesmukiškai kaip miško iškirtimą.

„Kopagūbris ir pliažas ir toliau būtų saugomi, ten neatsirastų jokie viešbučiai ar gyvenamieji namai. Tikrai nėra planuojamas ištisinis miško užstatymas ir ištisinis kirtimas. Vertingiausio miško atkarpos tikrai išliks. Tiesiog schematiškai parodoma idėja, kaip galėtų būti. O kai bus sprendinių stadija, net neabejoju, kad į viską bus labai jautriai pažiūrėta. Matome, kad galėtų būti nauja kokybė. Jei norime padaryti kurortinę teritoriją, turime padaryti objektus, kad visus metus būtų galima ilsėtis. Ne tik uostas galėtų vystyti krovą”, – kalbėjo vyriausiasis miesto architektas Almantas Mureika, pabrėžęs, kad planuojama teritorija nėra saugoma, jis esą likusi vienintelė pakrantėje, „neapdėta kokiais nors apribojimais“.

„Dar vis tiek bus rengiamas kompleksinio planavimo dokumentas visai planuojamai. Ten ir bus išsamiau išnagrinėta, tačiau jau ir dabar numatoma, kad sklypuose turi būti palikti ne mažiau kaip 50 procentų, o gal ir daugiau želdinių. Galvojama ne apie apleistą gamtą, o apie parką, takelius, suoliukus, aikšteles. Visi tie dalykai gali atsirasti, jei mes turėsime patvirtintą koncepciją ir galėsime toliau nagrinėti, ką nusausinti, kur pralaidą, o kur aikštelę padaryti. O jei koncepcija nebus patvirtinta, mes ir toliau negalėsime nieko toje vietoje nagrinėti”, – antrino Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė.

Kartu ji pabrėžė, kad tokiems sprendiniams, kaip subalansuotiems, jau pritarė ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, ir Aplinkos apsaugos agentūra.

Tuo metu A. Vaišvila ir toliau tikino, kad nereikia eiti kokios Belgijos keliu, o „išlaikyti natūralią gamtą, kuri visus atvažiavusius stebina“.

„Naikinsime gamtos sukurtas priemones, kurios natūraliai valo orą. Gausime dar didesnę taršą. Jei nori, gali paeiti iki jūros ir 50, ir 100 metrų“, – dėstė konservatorius Tomas Meškinis.

„Kaip inžinierius noriu pasakyti, kad galimas tik kompromisas tarp pramonės ir ekologijos. Taip ir yra siūlomoje koncepcijoje“, – teigė Rusų aljanso atstovas Vladimiras Vlasovas.

Beje, siūlomoje koncepcijoje pagal politikų pageidavimus jau yra įrašyta sąlyga, kad sprendiniai, susiję su išorinio uosto statyba, įsigaliotų tik tada, kai „Vyriausybės nutarimu sudarytos komisijos posėdyje bus pritarta miesto pateiktų vadinamųjų dalykinių sąlygų sąvado (DSS) priemonių įgyvendinimo programai.

Už tokią būsimo bendrojo plano koncepciją balsavo keturi komiteto nariai – Vidmantas Plečkaitis, Lilija Petraitienė, V. Vlasovas ir  Mindaugas Gylys, o A. Vaišvila ir T. Meškinis susilaikė.

Vėliau „Atvirai Klaipėdai“ vienas urbanistikos specialistas, komentuodamas situaciją, sakė, kad A. Vaišvila prieštarauja pats sau.

Būdamas miesto Tarybos Kolegijos nariu jis pritarė DSS, kurio viena iš sąlygų yra Pajūrio juostos įstatymo keitimas, kad būtų galimos statybos tarp Melnragės ir Girulių, o dabar teikia tam prieštaraujantį pasiūlymą.

Privertė svarstyti?

Jau po komiteto posėdžio A. Vaišvila „Atviros Klaipėdos“ žurnalistui sakė, kad šio klausimo svarstymui nebuvo pasiruošta, nes miesto Tarybos ir mero sekretorius M. Vitkus iš pradžių neleido praėjusią savaitę surengti komiteto posėdžio, o dabar į jo darbotvarkę esą savavališkai įtraukė ši klausimą.

„Motyvuojant praleistu reglamente numatytu terminu praėjusią savaitę neleido sušaukti komiteto posėdžio, į kurį turėjo mano kvietimu atvykti urėdas. Kažkoks savivaliavimas – juk komitetai, kai priimami ne formalūs sprendimai, o tik išklausoma informacija. gali rinktis kada jų nariai nori. O iki pat šio posėdžio buvo numatyta, kad jame bus tik du informacinio pobūdžio klausimai, tačiau prieš pat jį sužinojau, kad Vitkaus iniciatyva yra įtrauktas ir trečiasis – bendrojo plano koncepcija. Rašysiu merui skundą dėl tokio elgesio“, – sakė A. Vaišvila.

Tuo metu M. Vitkus aiškino, kad komiteto pirmininko pretenzijos neturi jokio pagrindo.

Buvę partijos kolegos Modestas Vitkus (kairėje) ir Audrius Vaišvila gerokai susikibo. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Yra Tarybos darbo reglamentas ir visiems jo privalu laikytis – praėjusią savaitę buvo norima surengti komiteto posėdį pranešus apie tai tik prieš dvi dienas. Tačiau buvo pranešta tik prieš dvi, o juk reikia apie posėdį informuoti ir bendruomenę, visuomenę, seniūnaičius, ir specialistus. Tikrai principingai laikiausi šiuo atveju, nes sekretoriatas negali laužyti reglamento. Kai man skambino Audrius Vaišvila ir pakeltu tonu reikalavo, aš prašiau jo nedaryti man spaudimo pažeidinėti reglamentą, galiojančias tvarkas. Jei Tarybos narys mano, kad turi būti kitaip, jis gali inicijuoti reglamento pakeitimą“, – sakė M. Vitkus.

Kalbėdamas apie antradienio posėdį jis akcentavo, kad merą pavadavusi Judita Simonavičiūtė spalio 30 dieną visų komitetų raštu paprašė dar kartą apsvarstyti bendrojo plano koncepciją su pateiktomis pastabomis ir siūlymais.

„Šio komiteto sekretorė, kuri dabar atostogauja, patikino, kad klausimas jau tada buvo įtrauktas į darbotvarkę viską suderinus su pirmininku, jam sutikus. Procedūriškai pirmininkas siūlo darbotvarkę, o ją tvirtina komitetas. Ką jis ir padarė. Man ši istorija mažų mažiausiai keista. Vieną dieną reikalauja svarstyti, o kitą jau nebenori. Mažų mažiausiai juokinga ir keista situacija“, – sakė M. Vitkus.

Tarybos posėdžio nebus

Spalio 25 d. posėdžiavusi Klaipėdos miesto taryba nusprendė atidėti bendrojo plano svarstymą. Buvo teigiama, kad tam bus surengtas specialus posėdis lapkričio 13 d.

Visgi antradienį, kai meras Vytautas Grubliauskas buvo išvykęs į komandiruotę į Kopenhagoje (ES Regionų komiteto narių darbinis vizitas Pasaulio sveikatos organizacijos būstinėje), o jį pavadavo Artūras Šulcas, buvo priimtas sprendimas tokio posėdžio nerengti.

„Administracija nespėjo tinkamai įvertinti visų gautų pasiūlymų ir pastabų. Be to, iki vakar vakaro klausimą buvo spėjęs apsvarstyti tik vienas komitetas. Akivaizdu, kad visgi buvo nusimatytas per trumpas laiko tarpas, nes svarstymų metu komitetai dar gali pateikti ir kitus pasiūlymus, kuriuos irgi reikėtų spėti įvertinti iki Tarybos posėdžio. Įvertinus visa tai, buvo pasitarta ir su Savivaldybės administracijos direktoriumi bei nuspręsta tokio posėdžio nešaukti, o klausimą svarstyti mėnesio gale. Visada posėdis šaukiamas dviem dienoms, tai vieną iš jų bus galima skirti būtent šio labai svarbaus klausimo svarstymui“, – trečiadienio rytą „Atvirai Klaipėdai“ aiškino A. Šulcas, pats jau anksčiau pateikęs siūlymą likti prie dabartinio bendrojo plano varianto.

Tuo metu Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas „Atvirai Klaipėdai“ sakė, jog buvo tiesiog informuotas, kad posėdžio nebus.

post banner

„Man argumentai atrodo per silpni, nes administracija įvertino visas pastabas ir pasiūlymus. Tačiau posėdžio šaukimo iniciatyva priklauso ne jai“, – sakė S. Budinas.

Miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika taip pat apgailestavo, kad politikai nusprendė nerengti posėdžio lapkričio 13 dieną, nes tada dar visa miesto Taryba būtų galėjusi išreikšti poziciją dėl rengiamo uosto bendrojo plano, kurio pakartotinis svarstymas vyks lapkričio 19 d. Šis planas, anot A. Mureikos, yra nekokybiškas ir dėl to kenčia analogiškas miesto rengimas dokumentas.

Kvies susisiekimo ministrą

Nepaisant sprendimo nerengti Tarybos posėdžio lapkričio 13 dieną, ketvirtadienį buvo surengtas intensyvus šio klausimo svarstymas – dėl jo diskutuota ir balsuota net trijuose komitetuose.

Finansų ir ekonomikos komitetas nusprendė teikti pastabą, kad su uostu susiję sprendiniai turi įsigalioti tik tada, kai jų įgyvendinimo programą patvirtins ne minėtoji speciali komisija, o pati Vyriausybė posėdžio metu.

Taip pat buvo nutarta prašyti, kad į miesto Tarybos posėdį atvyktų susisiekimo ministras ir papasakotų, kokia reali pažanga padaryta derantis dėl DSS, nors A. Šulcas pageidavo, kad būtų kviečiamas pats premjeras. Vėliau jis dar išreiškė nuomonę, kad reikėtų klausimą apsvarstyti ir miesto Tarybos Kolegijoje.

Už koncepciją su Savivaldybės administracijos pasiūlytomis korekcijomis balsavo Rimantas Taraškevičius, Andrejus Kugmerovas ir Arūnas Barbšys, prieš – A. Šulcas, posėdžio metu tvirtinęs, kad miestas neprivalo vadovautis uosto koncepcija.

Be uosto kontūro būtų ramesni?

Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdžio metu pasisakiusi „Eglės“ seniūnaitė Virginija Jurgilevičienė tikino, kad Savivaldybės administracijos siūloma koncepcija sukels daug neigiamų pasekmių.

„Reikia atmesti ir siekti,  kad būtų vienas planas, nes du sudaro chaosą ir betvarkę“, – sakė ji.

Šio komiteto posėdžio metu vicemerė Judita Simonavičiūtė tikino, kad yra nepasinaudota „konstitucine savivaldos teise“.

„Tik miestas gali sutikti, kuriom jo dalim galima rengti bendruosius planus. Mes neprivalome vadovautis aukštesnio lygmens planavimo dokumentais, tad negaliu pritarti siūlomam variantui“, – teigė J. Simonavičiūtė.

Tačiau Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė tokius vicemerės teiginius atmetė, teikdama pavyzdžius, jog Smiltynėje viršesnis yra Kuršių nerijos nacionalinis planas, Melnragėje ir Giruliuose galioja Aplinkos ministerijos parengti planai, kultūros vertybėms esą irgi taikomi viršesni planai.

S. Budinas teigė, kad galutinius taškus dėl šio aspekto iki miesto Tarybos posėdžio turėtų sudėlioti Aplinkos ministerija, kurios išaiškinimo paprašė Savivaldybės administracija.

Tuo metu šio komiteto pirmininkas Algirdas Grublys siūlė grafinius sprendinius išskirti į du brėžinius, kurių viename būtų išorinio uosto kontūrai, o kitame – ne.

„Parodykite vieną lapą be uosto ir mes būsime ramesni“, – teigė jis.

Tačiau Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas teigė, kad toks siūlymas procedūras pailgintų dar metais, kai jau ir dabar vėluojama apie metus.

„Yra procedūros, kurių privaloma laikytis. Uostas kartoja viešą svarstymą ne šiaip sau, o dėl to, kad procedūriškai kažką praleido“, – sakė Kastytis Macijauskas

Jam antrino ir plano rengėjų – UAB „Urbanistika“ – atstovas Saulius Motieka.

„Jei keičiame grafinėje dalyje, turime grįžti į viešinimą, bus pasenusios sąlygos, grįžtame metus atgal. Tekstiniai saugikliai viską išsprendžia labai paprastai“, – teigė jis.

„Mes tą patį padarome ne keisdami brėžinį, kas yra sudėtinga, o įrašydami sąlygą, kad tie sprendiniai negalioja tol, kol nėra įvykdytos atitinkamos sąlygos“, –  tvirtino ir Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas.

Tačiau komiteto narė Aldona Staponkienė teigė, kad nereikėtų rodyti menamų sprendinių ir dar gąsdinti, jog jų nepatvirtinus „bus pasaulio pabaiga ir Klaipėdos vystymasis sustos“.

„Unikalu, kai aršiausia opozicija yra liberalai, o ne mes, konservatoriai. Mūsų pozicija yra tokia, kad palaikome administracijos teikiamą planą, nes viskas išsprendžiama kitame etape, kai bus konkretūs sprendiniai, išsispręs tada ir giliavandenio klausimai. Miestas turi gyventi“, – teigė Laisvūnas Kavaliauskas.

Balsuojant prieš Savivaldybės administracijos siūlomą koncepciją pasisakė tik J. Simonavičiūtė. A. Grublys, Jurgita Choromanskytė ir L. Kavaliauskas ją palaikė, o A. Staponkienė susilaikė.

Dėl pastarosios pasisakymų ir balsavimo „Atvira Klaipėda“ sulaukė komentaro, jog taip politikė gali painioti interesus, nes dirba jūrų krovinių kompanijoje „Bega“, kuri gali būti suinteresuota, jog neatsirastų išorinis uostas su naujais konkurentais.  Tačiau A. Staponkienė „Atvirai Klaipėdai“ sakė, kad tokie įtarinėjimai yra mažų mažiausiai juokingi.

„Begai“ kaip tik išorinis uostas gali būti netgi naudingas – kodėl ji ar kitos dabartinės uosto kompanijos ten negalėtų išsinuomoti teritorijų? Apie įvairias galimas dalyvavimo formas tokiam projekte diskutuojama ir krovos kompanijų asociacijoje. Kitas aspektas – ten planuojama konteinerių krova, kuria „Bega“ dabar neužsiima, taigi, tai ne jokia konkurencija. Tad gal „Begos“ vadovai galbūt kaip tik gali būti nepatenkinti tokia mano pozicija. Tačiau aš visada kalbu sąžiningai, kaip miestiečių atstovė ir manęs tikrai neįtakoja nei „Bega“, nei dar kas nors“, – teigė A. Staponkienė.

Norėtų iškeldinti „Akropolį“

Kultūros, švietimo ir sporto komiteto posėdžio metu jo narė Nina Puteikienė pirmiausiai siūlė, kad DSS pagaliau būtų patvirtintos visos miesto Tarybos, o ne tik jos Kolegijos. Tačiau komitetas tokiam siūlymui nepritarė. Taip pat ji norėjo, kad tarp šių sąlygų neliktų pageidavimo išbraukti Smiltynę iš Kuršių nerijos nacionalinio parko – esą Jūrų muziejaus projektai rodo, kad čia galima darni plėtra ir esant dabartiniam teisiniam reguliavimui.

Vėliau N. Puteikienė pateikė įvairių 5 puslapius užimančių pastabų ir pasiūlymų, tarp kurių buvo ir „Akropolio“ konversija bei iškėlimas į rytinę miesto dalį, naujo stadiono statybos ne rytinėje, o šiaurinėje miesto dalyje, geležinkelio naikinimas mieste, maksimaliai nuo kranto nutolęs išorinis uostas ir kt. Su visais jos pasiūlymais galima susipažinti čia.

Komiteto pirmininkas Arvydas Cesiulis teigė, jog dėl tokio apimties pasiūlymo nėra galimybės balsuoti ir pasiūlė jį registruoti Tarybos posėdžiui. Tuo metu K. Macijauskas konstatavo, kad šie pasiūlymai bent jau yra apie patį bendrąjį planą.

„Nedėkingas laikas, administracija pakliuvo į nedėkingą laikotarpį, prieš tris metus būtume daug ramiau diskutavę. Visgi manau, kad šis dokumentas yra reikalingas šiame periode. Jei bus kita politinė dauguma, visada galės pataisyti, tai nuolatinis procesas. Reikia miestui to bendrojo plano. Tik mačiau daug gražių šūkių, lozungų, kurie nėra teisingi. Aš už tai, kad judėtume į priekį, tad palaikysiu“, – sakė konservatorius Rimantas Didžiokas, patvirtindamas kitame komitete jo kolegos L. Kavaliausko išsakytų žodžių apie šios opozicinės frakcijos poziciją teisingumą.

Šiame komitete Savivaldybės administracijos siūlomą koncepciją palaikė A. Cesiulis, Tatjana Fedotova, Lina Skrupskelienė ir R. Didžiokas. Prieš balsavo tik N. Puteikienė.


2018-11-08

3 komentarai apie “Bendrasis planas: „kapojamasi“ ne tik dėl miško”

  1. Na pagaliau – miesto politikai gal jau atsibudo! Tikrai būtų džiugu 🙂 Nubudus žinoma sunku iškart suvokti į kurią čia pusę lėkti 🙂 Tik va nežinia ar ilgam ir tikėtina, kad tik iki pavasario, o vėliau bus iki lemputės. Na bet ..kam tada aplamai viskas, jei nebeturėti vilties. Žiūrėk, pabudę gal dar ir atsikelsite – būtų fantastika, o padaryti tai jau paprasčiau – negi vėl dribsi į atvėsusius patalus :). Sėkmės.

  2. Dabar darosi aišku ir dėl Pamariog. rekonstrukcijos- iškirtus 9ha miško, įrengus tokias dideles stovėjimo aikšteles, kurios bus užpildytos gal tik vieną mėnesį metuose. Tai starto aikštelė nekilnojamo turto ir pramogų verslo atėjimui- tai, kaip raudonas kilimas, kaip kyšis- tik ateikit, darykit ką norit atėję, kai tuo tarpu daug svarbesnės Klaipėdai gatvės lieka be dėmesio ir be pinigų.

  3. Pirmoji Klaipėdos miesto taryba sugebėjo pasipriešinti verslo invazijai į Girulių mišką, dabartinė gi pasidavė goduliui. Dabar, kai miško gviešiasi ir nekilnojamojo turto vystytojai, ir uostas, ir net medžiotojai, nustumdami gyventojus į šalį, siūlau variantą- užtverti mišką ir neduoti jo dabartinei kartai suniokoti.
    Pelkynus reikia saugoti- tai labiausiai pažeidžiama vieta, o kiek juose gyvybės- juk miško nė vienas nepaklausė, ko nori jis. Dabar dėl 50 procentų paliktos gamtos sklypuose- tai iliuzija, nes sukultūrinus dirvą, ėmus genėti, grėbti spyglius, lapus, sodinti kultūrinius augalus, šienauti žolę, jokia gamta ilgai neatsilaikys- ji tiesiog sunyks, tai bus tik laiko klausimas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda“ priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai“. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt