[vc_row][vc_column][vc_column_text]Birželio 23 dieną, kai visa Lietuva šurmuliavo Joninių sūkuryje, šventojiškiai tvarkė kol kas neveikiantį ir smėliu užneštą uostą. Į Šventąją sugužėjo narai mėgėjai, Lietuvos Šaulių sąjungos Klaipėdos povandeninio plaukimo būrio atstovai, Klaipėdos universiteto archeologai ir kiti povandeninio sporto entuziastai.

Jie buvo pakviesti į kasmetinę Šventosios uosto dugno valymo akciją.

Danos Lukauskienės nuotr.

Noriai renkasi

Lietuvos povandeninio sporto federacijos prezidento Aurelijaus Kino iniciatyva Šventosios uosto dugnas valytas jau trečiuosius metus iš eilės. Jo pakviesti nardymo entuziastai noriai renkasi į šias akcijas. Vieni – jau patyrę nardytojai, kiti – pirmą kartą, semiasi neįkainojamos patirties iš savo kolegų. Juk išnerti, laikant rankose traktoriaus padangą, ar kokį kitą masyvų daiktą, kurį reikią ištraukti iš vandens ir įmesti į katerį tikrai nėra lengva.

Šiemet į Šventąją sugužėjo net keturiolika narų, tarp jų dvi merginos. Prieš prasidedant uosto dugno valymo darbams, visi narai turėjo išklausyti išsamų Valerijaus Kirsikaičio instruktažą. Patyręs nardymo instruktorius koordinavo narų ir juos prižiūrinčių katerių darbą. Į Šventosios uosto dugną vienu metu nerdavo trys narų komandos, kurios buvo prižiūrimos kateriuose esančių kolegų. Kateriai turėjo stebėti savo narus, sekti, kurioje vietoje vanduo burbuliuoja, o narui iškilus į viršų, paimti jų perduodamas atliekas.

Du kartus per metus

Akcijos dalyviai pasakojo, kad panėrus matomumas būdavo visai neblogas iki tol, kol pralekiantis vandens paviršiumi vandens motociklas nesudrumsdavo dugno, o jų Šventosios uoste tikrai nemažai, mat jie yra nuomojami poilsiautojams.

„Kol kas uosto prieigos užneštos smėliu, ir jachtos čia praplaukti negali, net kateriai turi variklius pakelti“, – sakė šios akcijos organizatorius Aurelijus Kinas, kuris su nekantrumu laukia Šventosios uosto atgimimo ir tikisi vieną dieną išvysti priekrantėse prisišvartavusias ir jachtas.

Pasak akcijos organizatorių, uosto dugno valymo darbai buvo planuoti ir ties jūros vartais, tačiau vengiant rizikos šio sumanymo buvo atsisakyta. Mat didžiuliu greičiu lekiantys vandens motociklininkai galėjo nepastebėti panėrusių ar į vandens paviršių kilstančių narų. Dėl to kateriuose dirbantys komandos nariai, privalėjo užtikrinti narų saugumą, įspėti atlekiančius vandens motociklininkus mažinti greitį, būti atsargesniems.

Narai darbavosi 3-4 metrų gylyje, valė uosto priekrantes. Senos padangos, nudaužtos taurės, seni buteliai, sutrūnijusios lentos, batai, ar net išlikę reklaminiai plakatai – tai, ką narams sekmadienį pavyko ištraukti iš Šventosios uosto dugno.

Anot A. Kino, jūra vienus dalykus pasiima, kitus – atiduoda. Jis prasitarė, kad bene įspūdingiausias šių akcijų metu narų rastas trofėjus – trijų degiklių žalvarinis laivo primusas.

„Manau, kad žmonės vis labiau tampa supratingi, šiukšlės, kaip matot, yra senos“, – teigė A.Kinas, pabrėždamas, kad taromatai Lietuvoje „atlaisvino“ upių dugnus nuo plastikinių butelių.

Pasak jo, šios Šventosios uosto dugno valymo akcijos rengiamos du kartus per metus: sezono pradžioje ir pabaigoje.

„Vieni sezono pradžias ir pabaigas aplaisto, o mes panardome“, – juokavo šios akcijos sumanytojas ir organizatorius A. Kinas.

Danos Lukauskienės nuotr.

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”89708,89714,89711,89712,89713,89715,89716,89709,89705,89710″ img_size=”gallery”][/vc_column][/vc_row]