Lietuvos architektų rūmai paskelbė dar birželio 12 d. Vilniuje vykusios šios institucijos Tarybos posėdžio „refleksijas”.

Anot paskelbtos informacijos, posėdžio metu buvo svarstomas ir Urbanistinės plėtros darbo grupės pasiūlymas dėl Klaipėdos uosto bendrojo plano (BP). Taryba, išklausiusi šį pasiūlymą nutarė kreiptis į Regioninę architektūros tarybą dėl ekspertinės išvados, o „taip pat į Prezidentūrą, sprendžiančias institucijas ir žiniasklaidą, siekiant atkreipti dėmesį į šią valstybinės reikšmės riziką”.

„Darbo grupės narys architektas E. Benetis Tarybai pristatė Klaipėdos miesto bendrojo plano BP ir Klaipėdos valstybinio jūsų uosto bendrojo plano strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos išvadas ir jose pateikiamas priemones neigiamoms pasekmėms išvengti, sumažinti ar kompensuoti. Remiantis SPAV išvada E. Benetis akcentavo, kad KVJU BP sprendinių pasekmės Lietuvos Baltijos Jūros pakrantei bus tiesioginės, ilgalaikės, reikšmingos ir neigiamos. Pasak jo, tokio teritorijų planavimo proceso tęsimas yra tiesiog nusikaltimas ir veda prie trečio pagal dydį Lietuvos miesto – Klaipėdos – aplinkos ir gyvenimo kokybės jame suprastėjimo bei pačios tikriausios Lietuvos pajūrio ekologinės katastrofos”, – rašoma informacijoje apie posėdį.

„Atvirą Klaipėdą” pasiekė ir Tarybos liepos 1-ąją prezidentei, Seimui bei Aplinkos, Teisingumo, Ekonomikos ir inovacijų bei Vidaus reikalų ministerijoms išsiųstas kreipimasis, kuriuo norima atkreipti dėmesį į uosto bendrojo plano projekto  sprendinius.

„Nagrinėjant šiuos sprendinius kyla abejonių dėl jų suderinamumo su Vyriausybės požiūriu į aplinkos ir žmogaus santykį, kuris remiasi esmine darnaus vystymosi nuostata – tenkinti šių dienų visuomenės poreikius taip, kad jie nebūtų tenkinami ateities kartų sąskaita, kad siekiant darnaus vystymosi, ekonomikos, socialiniai ir aplinkos aspektai bus derinami tarpusavyje, dėmesį sutelkiant į žmogaus gyvenimo kokybę.  <…> Taryba kelia klausimą ar Klaipėdos uosto projekto sprendiniai neveda prie Klaipėdos miesto aplinkos ir gyventojų gyvenimo kokybės suprastėjimo, taip pat ar nepažeidžiami visos šalies gyventojų interesai ir teisėti lūkesčiai. Taryba nori atkreipti dėmesį į strateginių pasekmių aplinkai vertinimo (toliau – SPAV) ataskaitos apibendrinančią išvadą, kurioje teigiama, kad visų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros alternatyvų atvejais pasekmės būtų tiesioginės (daugiau ar mažiau uosto molų blokuojama nuosėdų pernaša išilgai jūros kranto, dėl planuojamų sprendinių gali būti įtakojami krantai), ilgalaikės, neigiamos (tikėtina krantų erozijos rizika) ir reikšmingos (prarandama dalis rekreacinių teritorijų (paplūdimio zonos), reikalauja papildomų krantotvarkos priemonių)”, – rašoma šiame kreipimesi.

Taryba, reikšdama susirūpinimą, prašo „pagal kompetenciją užtikrinti, kad Klaipėdos uosto projektas atitiktų visuomenės, valstybės ir privačių interesų balansą, t. y. užtikrinti Klaipėdos miesto aplinkos ir gyventojų gyvenimo kokybę (žmogaus sveikatai ir gerovei palankią aplinką), taip pat visos Lietuvos visuomenės interesus ir teisėtus lūkesčius”.