Nors Bastionų tilto projektą bent jau kol kas yra sustabdžiusi poveikio aplinkai vertinimo procedūra, dalis visuomenės ir toliau kelia klausimus dėl tokio objekto reikalingumo.
Nemažai jų skambėjo ir Klaipėdos bendruomenių asociacijos (KBA) bei Dangės bendruomenės asociacijos prašymu Klaipėdos regioninei architektūros tarybai (RAT) svarstant šio tilto statybų projektą.
Klaipėdos RAT vadovauja Edmundas Andrijauskas, kuris pats ir projektuoja šį tiltą. Tad nuo svarstymo jis nusišalino – tik pristatė tai, kas esą jau buvo išdėstyta jau prieš keletą metų.
Anot jo, tokio tilto istorija labai sena, siekianti dar tarpukarį, kai buvo pradėta galvoti apie žiedinį apvažiavimą aplink senamiestį. 1972-1973 m. rengiant senamiesčio regeneracijos planą irgi buvo numatytas toks tiltas bei apvažiavimas.
„Vėliau visuose bendruosiuose planuose buvo rodomas tiltas ir apvažiavimas, kad nuimtų nuo senamiesčio tranzitinį transportą, važiuojantį bruku ir keliantį vibraciją, griaunantį namus. Tikslas buvo pasirinkti trimatį tiltą pagal istorines analogijas, jis nėra olandiškas, nors taip vadinamas, tokie naudojami visoje Europoje. Savivaldybė teigė, kad čia eis labai rimta laivyba, bus 500 laivų per metus – todėl ir buvo projektuojamas toks pakeliamas tiltas. Aš gavau tokias sąlygas. O kas dabar vyksta, nežinau”, – dėstė E. Andrijauskas.
KBA vadovas Renaldas Kulikauskas savo ruožtu klausė, ar iš tiesų reikalingas keturių eismo juostų tiltas, nes gatvių pralaidumo abiejose pusėse esą nepadidinsi, o Naujamiestyje tiltas iš viso atsirems į nedėkingą T raidės formos sankryžą.
„Ne tiek svarbu, kaip tas tiltas atrodys, o juostų klausimas stipriai įtakoja visus kitus dalykus. Techniškai turi užtekti dviejų juostų, kad pravažiuotų tiek transporto, kiek dabar pravažiuoja per Tiltų gatvę ir Biržos tiltą”, – teigė R. Kulikauskas.
Asociacijos „Klaipėdos žalieji” pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė teigė iš viso „nematanti tokio tilto reikalingumo”, o Luizės seniūnaitė Aida Dumbrauskaitė klausė, kas pastačius tokį tiltą benorės būti planuojamame rekonstruoti Dangės skvere, kuris taps lyg pramoninis.
Posėdyje dalyvavęs Savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika taip pat akcentavo, kad tokio tilto „vieta ir poreikis buvo nustatyti dar prieš 30 metų”, jis buvo numatytas ir dabar tebegaliojančiame miesto bendrajame plane, ir rengiamame naujame.
„Transportininkų įrodyta, kad jis yra reikalingas. Dėl jo poreikio abejonių neturiu. Jei yra idėja, kad jo nereikia, tada reikia keisti visą transporto schemą. Mes neišgirdome nė vieno argumento per bendrojo plano svarstymą, kad jo nereikia. Jis susijęs su senamiesčio išsaugojimu, nė vienam pasaulio mieste nėra, kad senamiestį per patį jo centrą kirstų tranzitinis transportas. Geresnio varianto neturime. Kokios išvaizdos, kokių parametrų – kitas klausimas. Galutinis brėžinys dar nėra padarytas, nes vyksta poveikio aplinkai vertinimas. Nėra pritarta projektiniam pasiūlymui, tad dar nėra teikiama ir viešinti. Yra ieškojimų kelias. Išaiškėjus daugiau dalykų apie gruntus, techninius dalykus gali tekti keisti ir išvaizdą, ir parametrus. Dar rengiama ir elektrinio transporto studija. Esu giliai įsitikinęs, kad to tilto reikia. Transportininkai duoda skaičiavimus, kad reikia keturių juostų. Galima du tiltus statyti skaidant srautus – pėsčiųjų ir dviračių, transporto, bet reikia skaičiuoti. Šis tiltas lokalaus eismo problemas sprendžia, jis nėra tranzitinis”, – sakė A. Mureika, pabrėžęs, kad buvo atsisakyta minties griauti tris pastatus vidury kvartalo ir pasirinkta geriau išskirstyti transportą Danės gatvėje į kairę ir dešinę (numatomas jos tęsinys ties Artojų gatve įrengiant dviejų lygių sankryžą).
Kalbėdamas apie galimus tilto pokyčius, jis pademonstravo ir savivaldybėje diskusijų tarp urbanistų metu gimusią schemą, nubraižytą ant viename iš Nyderlandų miestelyje esančio pakeliamo tilto nuotraukos. Taip esą galima gerokai atpiginti tilto statybas, nes būtų keliama ne didžioji jo konstrukcijos dalis, kaip planuojama dabar (raudona spalva), o tik pats viduriukas, kurio užtektų realiai laivybai (mėlyna spalva).
S. Daukanto g. seniūnaitis Eimantas Koševoj teigė, kad visgi nėra labai normalu vardan naujos gatvės griauti „XIX a. pastatą, kuris yra Bangų gatvės išklotinės dalis” (turimas omenyje pastatas Bangų g. 11, Registrų centro duomenimis, jis yra 1928 m. statybos).
Reaguodamas į tai A. Mureika teigė, jog paveldo ekspertai ir specialistai sutiko su šio pastato griovimu ir neįvertino jo kaip saugotino. Tačiau jei būtų persigalvota, jog užtenka dviejų eismo juostų, esą gal ir nereikėtų to namo griauti.
E. Koševoj vėliau atkreipė dėmesį ir į tai, kad iš pradžių Bastionų gatvę planuota tiesti jau nuo Kūlių vartų gatvės (tai vis dar matyti maps.lt žemėlapiuose). Tokiu atveju ji būtų ėjusi pro naująjį daugiabutį, kurį, beje, irgi projektavo E. Andrijauskas (statytojas – antrinė Šiaulių banko įmonė SBTF) . Tačiau dabar Bastionų gatvė yra perkelta beveik ties sankryža su Baltikalnio gatve.
maps.lt vaizdas
Klaipėdos RAT posėdyje dalyvavo ir vienintelis politikas – miesto Tarybos opozicijoje esantis Arvydas Vaitkus. Jis pirmiausia atkreipė dėmesį, kad A. Mureika yra neteisus sakydamas apie eismą senamiesčiuose – esą Berne per patį senamiesčio centrą eina „eilė maršrutų”.
„Nežinau, kodėl tokio aukščio pakeliamas tiltas projektuojamas, apie kokią laivybą gali eiti šneka? Jei jos norima, reikia gylio, perstatyti krantines. Kodėl keturių juostų? Klausimų daugiau nei yra atsakymų. Kam iš viso reikia iškelti transportą iš Tiltų gatvės? Juk ten dabar važiuoja arba specialusis transportas, arba visuomeninis. Tiltas bilda? Reikia inžineriškai sutvarkyti. Jau yra autobusai su didelėmis amortizacijos sistemomis ir jie tiesiog plaukia, nėra poveikio nei į namus, nei į gyvenamąją aplinką, gali būti ir elektra varomi autobusai. Kuriamas naujas darinys labai jautrioje aplinkoje. Ar jam numatoma vieta ne senamiestis? Šimtmečiais atgal pastatyti rajonai, Jono kalnelis, Bangų gatvė. Neturėdami išeitinių duomenų darome tokį projektą, kuris sugriauna ir labai menkas žaliąsias zonos. Nereikia pasiduoti tokiai įtakai, kad pradėjome prieš 30 metų ir reikia užbaigti”, – dėstė A. Vaitkus.
Pagal savo veiklos reglamentą RAT išvadas formuluoja uždaroje posėdžio dalyje. Jos vėliau paskelbiamos kartu su protokolu. Su šiuo dokumentu galima susipažinti čia.
INFORMACIJA
Buvusius Grūdų produktų kombinato pastatus Gluosnių gatvėje įsigijusi Norvegijos investicinės ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Verdispar“ ketino čia statyti apie 50 000 kv. m gyvenamosios paskirties ir apie 10 000 kv. m komercinės paskirties pastatų ir pagal patvirtintą detalųjį teritorijos planą ne tik turėjo sutvarkyti prie jų sklypo esančias Dangės krantines, bet ir parengti naujos keturių eismo juostų Bastionų gatvės projektą bei naujojo Bastionų tilto techninį projektą.
Tačiau galiausiai tą daryti ėmėsi pati savivaldybė. 2015-ųjų spalį buvo pranešta, kad Savivaldybės skelbtą Bastionų gatvės ir tilto projektavimo konkursą laimėjo bendrovė „Kelprojektas” kartu su partneriais – Nyderlandų projektavimo ir konsultavimo bendrove „Royal HaskoningDHV” ir architektų biuru „Andrijauskas ir partneriai”. Jie darbus įsipareigojo atlikti už 859,4 tūkst. Eur.
Vėliau dar 2017-ųjų birželį Klaipėdos savivaldybė su „Kelprojektu” pasirašė 16.286,6 Eur vertės sutartį dėl Bangų g. įskaitant žiedinę sankryžą rekonstravimo projektinių pasiūlymų parengimo.
Dar 2015 m. gruodį šūsniai centrinės ir vietinės valdžios institucijų 107 Liepų, Danės gatvių ir Laivų skersgatvio gyventojų nusiuntė raštą, kuriame išreiškė protestą prieš Bastionų tilto statybą numatytoje vietoje.
Planuojama Bastionų gatvė būtų 522 m ilgio, keturių eismo juostų, su 1,5 m pločio pėsčiųjų takais abiejose pusėse ir 3 m pločio dviračių taku vienoje pusėje. Planuojamo tilto ilgis – 55,5 m, plotis – 19,8 m. Jo važiuojamosios dalies aukštis b98t7 4,91 m virš jūros lygio.
Dėl Bastionų gatvės tiesimo Dangės skvero plotas sumažės apie 8 proc.
Tiltas šioje vietoje tikrai nereikalingas, o statyti vien dėl to,kad statyti neverta. Naudos miestui jis tikrai neduos, o nuostoliu bus. Stebina miesto galvu tokie nelogiški sprendimai.
Ten ne galvos! O betonai! ☝️??
Nenustebčiau, jei Mureika pasiūlytų statyti autostradą viduryje miesto. Projektuotoju turbūt ir vėl taptų Andrijauskas.
Jam kad tik darbo vieta!
Kai remontavo Biržos tiltą, o vėliau Pilies tiltą, kiek likėjimų ir keismažodžių buvo išsakyta miesto vadovams, kad nesugeba dar vieno tilto pastatyti. Kai jau pradėjo projektuoti – nauji personažai lenda iš patiltės ir rėkia: nestatykit 🙂
su ilga atmintimi. Personažai iš patiltės – čia tai taip, būtent toks tikras valdininko požiūris į miestiečius taikliai apibudinantis ir savivaldos administracijos požiūrį. Kas turi kitą nuomonę, tas iš patiltės. Ketvirti metai, tačiau vis dar teigiama -„…kai jau pradėjo projektuoti…” :). Jei čia dar tik pradžia, tai kada užbaigs? Nes, anot A.Mureikos, projektinis pasiūlymas dar nėra suderintas. Ir šiaip, žmonės tik sako, kad tai nėra miesto transporto problemų sprendimas ir čia nereikia 4-eismo juostų, o ne „nestatykit”nes apvažiuoti apie senamiestį (žiedas) galima ir dviem juostom – saugiau, ramiau, triukšmo mažiau ir pigiau.
eilinį kartą tyčiojasi iš žmonių teigdamas , kad miesto bendrajame plane neišgirdo pastabų dėl Bastionų gatvės. O ar buvo viešinami šie brėžiniai? Ar kas juos matė? Ar kas juos išsamiai paaiškino – kokios ir kur bus planuojamos naujos gatvės , magistralės? Net už koncepcija miesto tarybos nariai balsuoja už vieną, patvirtinama visai kita 🙂 o toliau dirbama trečia versija – visų mix
Mureikai visai neįdomi miestiečių nuomonė. Normali savivaldybė seniai būtų išvijusi ši narcizą savimylą.
Buvusio ir rengiamo BP VGTU profesoriaus Valeikos transporto studijose S.Neries gatvė buvo numatyta 4-ių eismo juostų iki pat stoties. Jungtis nuo Taikos pr. turgaus žiedo iki stoties akademiniu transporto požiūriu logiška mintis, tačiau realybėje manau vandališka ( akademinis kliedesys) ir tos minties, ačių dievui, buvo atsisakyta. Bastionų gatvė yra šios įdėjos elementas ir jei atsisakyta visos įdėjos ( 4-ių eismo juostų) kodėl ji lieka galioti fragmentui? Šiandien kišame milžiniškus pinigus ( 859 400+16 286 viso 875 686 eur. ) projektavimui Bastionų gatvės ir tik tada pradedame filosofuoti ko norime ir ar tikrai reikia, ar to reikia? Tuo tarpu šiandien žymiai svabesnis klausimas – Pilies gatvė ir senamiesčio apjungimas su piliavietės teritorija. O tai išties rimtas iššūkis reikalaujantis ir sprendimų ir finansų. Jau prieš 10metų Danės gatvės sujungimas su Artojų gatve buvo prioritetinis uždavinys – pirmas darbas miesto transporto ūkyje , tačiau tam lėšų neradome, o Bastionų gatvei keičiame detalius, griauname stovinčius namus ir pasiruošę mokėti kompensacijas. Su reikalavimais pastatyti tokį tiltą išvijome ne vieną investitorių iš miesto, o dabar jau ir patys taškomės pinigais ir laiku, tik ką darome ir kada padarysime – niekas nieko nežino ir tai nieko bendro neturi su darniu judumu nes tai tik transportas. O dėl visuomeninio transporto ( ar krovininio) ar kt. pagal rūšį ir pėsčiųjų srautų ir jų paskirstymo, tas pats Valeika aiškino, kad miestas neturi ir neužsako tokių skaičiamų todėl visi gali burti tik iš debesų kaip kas nori. Burkim toliau nes laiko prireiks kol kas išsrėbs visą Budino ir Zulco užvirtą košę.
Atsakymas – Andrijauskas, Mureikai ir panašaus plauko kompanija.
Vaitkus teisus, kodėl senamiestį izoliuoti nuo visuomeninio transporto? Jei nenorima visiškai nuraminti ar numarinti. Tranzitas blogai, o kas kaltas, kad miestas tapo linijiniu? Tą problemą galėtų spręsti miesto bendrasis planas. Ateities kartos spręs.
Pritariu. Tik viešasis transportas turėtų būti toks kaip Šveicarijoje.
Tarp Turgaus stoteles ir Atgimimo yra 500 metru, apie koki dar senamiescio izoliavima jus snekate? Tokiu atveju puse Klaipedos yra izoliuota nuo viesojo transporto. Pvz. man iki artimiausios stoteles kaip tik 450 metru eiti. Senaimiescio gyventojams panaikinus Tiltu sustojima nereiketu ne tiek eiti.
Dabartinės normos liepia taip projektuoti visuomeninį transportą, kad iki autobusų stotelių būtų nedaugiau kaip 500 metrų, bet galima pakeisti normą ir pavyzdžiui įrašyti skaičiuką 600 metrų, o geriau 800 metrų ir jokių stotelių miesto centre. Nereikia žmonių laikyti avimis. Senamiesčio vartotojai ne tik jo gyventojai, bet ir visi kiti. Senamiestyje yra ir perkėla į Smiltynę , teatras, muziejus, piliavietė, kažkokių kavinių, parduotuvių kurias žmonės norėtų aplankyti. Todėl visuomeninis transportas turėtų išlikti.
Ežį, tramdyk emocijas, įsijunk logiką ir sveiką protą. Tiltų g. uždrausti autobusų eismo nesiruošiama, tai yra tiesiausias kelias miesto ašimi pietūs-šiaurė. Ar nepagalvojot, kodėl savaitgaliais buvo atsisakyta varinėti autobusus Pilies gatve? 🙂 Taip pat nereikia sekti pasakų apie kamščius jei tiltas bus 2 eismo juostų – praktika rodo, kad visas transporto srautas puikiai pasiskirsto išplatinant važiuojamąją dalį prieš sankryžą. Apie kamščius Pilies ir Mokyklos g. geriau pasakokit turgaus bobutėms. Bent matėte skaičius, kad tokias erezijas skleidžiat? Atlikote eismo modeliavimą?
O jums butinas modeliavimas? Gal paprasciau 12 val. ir 17 val. pavaziuokit Mokyklos g. link Silutes pl. ir jei ten ne kamstis tai tada is estakadu Baltijos pr. nereikia, nes ten irgi ne kamstis 😉 Tiltu g. ir dabar tik autobusai vaziuoja, tai koki tada transporta „nuims” nuo tiltu g. naujas tiltas? Is kur jus istraukete, kad ja ir toliau autobusams leis vaziuoti, gal prisisapnavo? 😉
Del juostu per daug nesigincysiu nezinau, gal jus modeliavima atlikote, nors speju, kad ne 😉 Bet VISI tiltai per upe Klaipedoje yra keturiu juostu, manau, kad ne siaip sau… tad nezinau, kokia ten jus praktika remiates 😉
…………………pastebėjimas , kad butu pakeliama tik dalis tilto , o ne visas , akivaizdus teiginys mąstantiems… Ir manau net vaikui aišku , kam kelti tiltą per visą Danės plotį , jei prieš tai esantis Biržos tiltas atsiveria tik 7 – 8 metrus viršuje , o mes 22 metrus kelti ruošiamės , kad vienas kitas kateriukas praplauktu .
P.S. Pats žodis Tiltas yra Pozityvas . Ir Tiltus stato Geri Žmonės .
Su Pagarba ,
Linkintis Politinės Potencijos
Jeigu plaukios jachtos ir t.t. reikės kėlinėti tris tiltus, bet upė gylis, krantinės tam netinka. Viskam keisti jau ne 9 milijonų o šimtus milijonų reikia… Apie tai nepagalvota… Tai vis dėlto galima būtų investuoti į ekologišką viešąjį transportą ir viskas.
Papildau: eismas Tiltų gatve nebevyks.
Bet Tiltų gatvės eismas tikrai ne už kalnų, neabejokime ir nediskutuokime. Ką siūlote šioje vietoje?
>>>Jolanta. Eismas ne i Laivu sk. nueis, o Danes g. kuri bus pratesta ir islys prie buvusius, ar nauju Senuku. Negi to nezinojote ar tycia nesamones rasot? Del kamsciu Pilies g. ir Mokyklos g. tai ar jus Klaipedoje gyvenate? Nes tuose gatvese per pika yra didziausi kamsciai Klaipedoje, ne mazesni nei prie Baltijos pr. Silutes pl. ziedo. Ir cia dabar, kai VISI praktiskai autobusai vaziuoja Tiltu g., kaip jus isivaizduojate eisma dviem tiltais jei Tiltu g. padaroma pestiesiems (kam ir statomas naujas tiltas)?????? Kaip jus isivaizduojate eisma Klaipedoje kai viena is tu tiltu reikes remontuoti????? tikiuosi tada jums ar kam kitam nereikes su greitaja i ligonine…. Tiltas uz baldu sakote? OK uzdarom eisma Tiltu g. ir VISI autobusai paleidziami per Bangu g. uz baldu pervaziuoja nauja tilta ir tada grizta Danes g. iki Manto g. ar jums kartais neperkaito galva? 🙂
Tai Danės gatvėje kamščiai bus? Kaip ten žmonės išgyvens šalia automagistralės…. Turbūt krovinių pervežimas numatomas iš uosto, tam ir tas tiltas, nes jokių problemų daugiau nesprendžia.
Danes gatveje viena juosta nueina i desine, kita i kaire, tad visiskai nesuprantu kodel keliamos problemos del to, kad tiltas keturiu juostu (dvi pirmyn, dvi atgal)? Jei tilta daryti dvieju juostu, tai kamstis garantuotas – autobusai suks i kaire, o audomobiliai daugiausia i desine ir vieni kitiems maisys – pralaidumas bus dvigubai mazesnis.
Vaitkaus komentarai, kad reikia leisti autobusus per Tiltu g. bet nedaryti zalos „senamiesciui” – dykvietei uz Jono kalnelio, tai jau visiskas nesusipratimas. Is vienos puses sakoma, kad transportas tai katastrofa ir sugriaus zalius plotus (kokius, gal sunu vedziojimo aikstele prie Telekomo?) is kitos puses sakoma, kad reikia tiesiog pakeisti visus autobusus Klaipedoje i elektrinius ir „plaukiancius” ir lai Tiltu g. nesiskundzia 😀 tai jei pakeisim, gal tada ir Danes g. nebeliks ko skustis? Beje kiek tai kainuos ir kada nutiks? As nieko pries pakeiskite 😉 bet tilto vis tiek reikes, jei norim, kad Tiltu g. butu pestiesiems ir dviraciams.
Ten dar kazkas sake, kad tilta pastacius skveras virs pramoniniu, tai juk ne gamykla juk stato, ponia brangi 🙂 Tai dabar jis yra praoninis, nes salia Klaipedos energija, kuria zadama iskelti 😉 Poilsio parkas yra tarp Manto g. ir gelezinkelio ir zmoniu ten netruksta, o Karlskronos a. prie pat Pilies tilto ir niekam tai netrukdo.
Geras pastebejimas, kad butu pakeliama tik dalis tilto, o ne visa, net vizualizacijoje keistai atrodo, kai toks griozdas pakeliamas tam, kad viena jachta praplauktu. Tad noretusi daugiau tokiu konstruktyviu pasiulymu, kurie sprestu problemas, o ne pagaliu i ratus kaisiojimo.
Visisškai pritariu A.Vaitkui . Kam tokioj jautrioj vietoj dar tiltas?
Juokina su savo tiltais, kurioj vietoj atsiranda sankryža? Laivu skersgatvis tokio plocio kad , vos 2 mašinos prasilenkia, o namai stovi visai šalia vaziuojamosios dalies. Tai ten atvaziuos srautas iš 4 juostų ir amziams uzkimš įsukimą i Liepu gatve. Gal paieskokit vietos tiltui uz Baldu ar dar toliau, nes senamiesčiui ir Danes gatvei nereikia tokios apkrovos , juolab kamščiu ties Joniškes tiltu ir Pilies tiltu nebųna dideliu, reiskia srautai yra valdomi
Pritariu
Kol mes ginčysimės reikia to tilto ar ne, vistiek jį statysim, tik jis mums kainuos gal dvigubai brangiau. Prieš kelis metus Budinas su Andrijausku kalbėjo, kad 8 mln. užteks, dabar- be 9,5 nė iš vietos. Padiskutuokim padiskutuokim, žvalgykimės į maps.lt, apklauskim šalia turguje bobutes sėdinčias, laiko ir pinigų mes juk turime, o papliurpt… Daugiau galime nieko ir neveikt.
https://www.youtube.com/watch?v=mwAJ17dJBz0
Jeigu nebus stabdoma katastrofa, tai milžiniški pinigai. Nes krantinės ant senų polių statytos baigia supūti, o naujų nestato… Tiltai mat į niekur rūpi…