Nei buvusio Savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino sprendimu dėl naujojo miesto bendrojo plano koncepcijos pasipiktinusių bendruomenių prašymas merui, nei architekto Edmundo Benečio skundai teismams nepadėjo panaikinti šio įsakymo.
E. Benetis iš pradžių kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus ir prašė minėtąjį S. Budino įsakymą pripažinti neteisėtu nuo jo pasirašymo dienos. Anot architekto, šis įsakymas neatitinka ir prieštarauja Klaipėdos miesto tarybos 2017 m. liepos 14 d. sprendimui, kuriuo buvo pritarta bendrojo plano keitimo koncepcijos variantui, kuriame nauja uosto plėtra numatoma tik pietinėje dalyje, įsisavinant dalį Kiaulės Nugaros salos ir dalį Smeltės pusiasalio.
E. Benetis taip pat tvirtino, kad S. Budinas, pasirašydamas tokį įsakymą pažeidė Vietos savivaldos įstatymą bei Teritorijų planavimo įstatymą.
Visgi Klaipėdos rūmai gegužės pradžioje atsisakė priimti tokį skundą, nes šis įsakymas esą yra tik tarpinis dokumentas, o tokie negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.
E. Benetis dėl tokio sprendimo pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT), kuriame dėstė, jog Klaipėdos teismo pozicija prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymui. Tačiau ir LVAT kolegija sutiko su uostamiesčio teismo argumentais, kad S. Budinas buvo pasirašęs „tarpinio pobūdžio sprendimą kompleksinio teritorijų planavimo proceso rengimo stadijoje”. O pagal LVAT dar pernai sausį suformuotą praktiką tokie sprendimai negali būti administracinės bylos objektu.
Advokatai kratosi administracinės teisenos bylų, kadangi dažnai teisės aktus pačios sau ar suinteresuotoms
struktūroms kuria valdiškos institucijos, teisės aktai yra chaotiški, nuolat kaitaliojasi, pilni tyčinių ar dėl nnekompetencijos spragų, o tokias bylas nagrinėjantys teisėjai bukėja, neretai teisiškai santykinai degraduoja ir muša formalumų aukštumas. Pastaroji aplinkybė ypač akivaizdžiai pasimato, kuomet panašius (būnant mišriems klausimams) atvejus nagrinėja bendros kompetencijos teismai. Atsiprašau, jei kam nepatiko mano komentaras. Tai, ką aprašiau nėra taisyklė, tačiau labai dažnai pasitaikanti 🙂
Geras teatras. Vieni blogiečių rolėje, kiti geriečių…. O pasekmėje buldozeris važiuoja nestabdomas. Ar tai nerodo, kaip viskas jau iš anksto specialiai suplanuota buvo?!…
Sako, kad į Klaipėdos teismus visi bandžiai bylas persikelia kad laimėti….
tik dėl teiginio”…gerbiu ir net kai kuriuos jų teisėjus…” galiu iš dalies sutikti. Tik, ar buvo nors vienas teisėjas, kuris suvokė esmę ir supranta padarinius miestui, pajūrio krantams, marioms? Ar nors vienas pasipriešino? Nes kaip LVAT kolegija gali vadovautis teismų praktika, jei tokios praktikos dar aplamai nebuvo – dar nei vienam mieste Lietuvoje nebuvo rengiami du bendrieji planai. Tad praktikos tokios nėra ir čia esmė ir apie tai reikėtų kolegijai kalbėti (jei norėtų) – ginti viešą interesą ir klausimą nagrinėti iš esmės, o ne procedūrinę detalę – koncepcijos tvirtinimo faktą. O motyvuoti tarpiniais dokumentais tai tik demonstruoti visišką nekompetenciją ir neišmanymą planavimo proceso. Kam tada planavimo įstatymas reikalauja procedūrinio TVIRTINIMO jei jau jis nesvarbus ir tarpinis 🙂 O ar gali kaltinti tuos teisėjus, na nenori jie kišti rankų prie to politinio š….., nes iš tiesu tai tik politikų korupcinės žabangos – ir planavimo įstatymo pataisos ir patys bendrieji planai. Teisė ir teisingumas, tai du skirtingi dalykai ir teismai juos atstovauja pasirinktinai. Kartais teisingumą, o kartais teisę , o dar kartais protingumą :). Gal tai vyksta pagal mėnulio fazes? Bet, gal jie ir teisūs, nes jei miestiečiams dzin, tai ko jiems kišti savo galvas? Bet, E.Benetis nors pabandė, o Meras, miesto Taryba, Klaipėdos Seimūnai tyli vandens į burną prisipylę ir užsispyrę nenori (gal bijo?) kažką keisti. O kaip čia pasielgs klaipėdietis Prezidentas? Ar dykai čia Grubliauskas pas jį lakstė apsauginiu pasidarbuoti? Ar visai dėl kitko? Bet, manau kol 10-20 tūkstančių miestelėnų neišeis į gatvę, nieko čia nebus ir niekas „negirdės”. Pridirbo čia Budinas savo parašiukais, ilgai visiems smirdės ir kuo toliau, tuo labiau – min. dar 10 metų.
Būtų juokinga, jei nebūtų graudu dėl tos mistinės „suformuotos teismų praktikos”, kuri šiuo konkrečiu atveju pasireiškė tuo (pacituosim tik vieną vienintelį sakinį iš tos „praktikos” taikymo), jog: „sprendimas dėl bendrojo plano koncepcijos yra tik rekomendacinio pobūdžio teritorinio planavimo dokumentas”.
Gerbiu teismus, jų sprendimus, nutartis ir net kai kuriuos jų teisėjus, bet šis sakinys yra visiškas kliedesys, nes viename sakinyje yra net trys (3) klaidos (!), kurios iš esmės prieštarauja LR teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punkto ir 2 straipsnio 27 dalies reikalavimams. Pabandykit,kam įdomu, tas klaidas atrasti. Du lietuviškieji teismai jų nerado, nes neieškojo – t. y. atsisakė priimti skundą… Taip praktikoje Lietuvoje atrodo įžymiosios Orhuso konvencijos taikymas.