Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2019-07-25 |
[vc_row][vc_column][vc_column_text]Uostamiesčio menininkė Aida Raimonda Pečeliūnienė nepaliauja stebinusi – dar prieš 2017-ųjų Kalėdas klaipėdiečius pradžiuginusią ir žiūrovų pamėgtą įstabiąją Jeruzalės istoriją jubiliejinės Jūros šventės proga pakeitė kitas, ne mažiau įdomus klaipėdietės darbas, pavadintas „Pražuvusi Klaipėda“.
Ketvirtadienio pavakarę autorė savo naująją miniatiūrų ekspoziciją pristatė visuomenei, kartu tapdama ir neoficialia Jūros šventės atidarymo ambasadore.
Miniatiūrose atkurtas tikrasis viduramžių Klaipėdos gyvenimas. Palmiros Mart nuotr.
Dar prieš renginio pradžią smalsūs klaipėdiečiai, įdėmiai apžiūrinėję po stikliniu gaubtu patalpiną miniatiūrinę viduramžių Klaipėdą, komentavo, kiek kruopštumo ir kantrybės prireikė autorei, sukūrusiai tokią daugybę mažyčių lėlyčių – miesto gyventojų, žvejų, prekijų, laivų statytojų bei kitų „veikėjų” – ožkų, kiaulių, arklių, karvių, namų pastatų, laivų, buities daiktų ir kt.
Pati gi menininkė, paklausta, kas ją paskatino imtis naujo darbo, atsakė labai trumpai – meilė Klaipėdai.
„Čia ne tikroji Klaipėdos miniatiūra, o mano sakmė Klaipėdai, mano pasakojimas apie tų laikų Klaipėdą, apie kurią tiek mažai žinome”, – sakė ji.
Autorė teigė negalinti išskirti vieno kurio nors svarbiausio viso pasakojimo fragmento, pažymėjusi, jog 16-17 amžiaus Klaipėda buvo labai maža, vos kelios senamiesčio gatvelės, tad ji ir sukūrusi visus tuometinius jos 90 gyventojų. Tarp jų, kaip žinia, buvo ir nemažai anglų, škotų, mėgdavusių paulioti smuklėse, kurių mieste irgi netrūko, todėl neatsitiktinai tarp kasdienio, įprasto klaipėdiečių gyvenimo fragmentų smalsus žiūrovas suras ir po linksmybių smuklėje kumščiais savo santykius besiaiškinančius vyrukus.
A. Pečeliūnienė ragino prie šios ekspozicijos rinktis miesto bendruomenę padiskutuoti, pasidalinti savo žiniomis apie senąją Klaipėdą. Kartu ji džiaugėsi sutinkanti vis daugiau klaipėdiečių, norinčių dalintis savo darbais, prisidėti prie miesto gražinimo.
„Šita Klaipėda, kurią mes matome makete, iš tikrųjų yra 2-3 metų gylyje, po mūsų kojomis”, – paprašytas iš istoriko pozicijų įvertinti menininkės darbą sakė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys, pasidžiaugęs, kad menininkai, skirtingai nei istorikai, gali sau leisti daugiau improvizuoti ir pažadėjęs, kad jokios kritikos autorė iš jo pusės nesulauks. Ne vieną vertingą radinį uostamiestyje aptikusį archeologą ypač savo tikroviškumu sužavėjo makete pavaizduoti kreivi miesto namai.
Skirtingai nei ankstesnius savo darbus, „Pražuvusią Klaipėdą” A. Pečeliūnienė kūrė jau su visu būriu pagalbininkų. Visas gyvulių figūrėles 3D spausdintuvu sukūrė projekto bendraautoriaus – „Klaipėdos švenčių” – darbuotojas Petras Jucius, pradingusių trijų bažnyčių ažūrines kopijas, patalpintas kompozicijos viršuje, padarė uostamiesčio modeliavimo klubo „Mikropasaulis“ nariai, bendrovės LEDOK atstovai pasirūpino, kad ekspozicija būtų įspūdingai apšviesta, todėl organizatoriai kvietė ateiti kompozicijos pasižiūrėti būtinai ir vakare. Prie projekto įgyvendinimo taip pat prisidėjo prekybos centras „Gulbė”, bendrovės „Akmens namas” ir „Grynas” atstovai.
Visiems, prisidėjusiems prie „Pražuvusios Klaipėdos” atsiradimo, „Klaipėdos švenčių” direktoriaus Romandas Žiubrys įteikė atminimo dovanas, kartu pasidžiaugęs, kad į pristatymą atėjo tiek daug klaipėdiečių.
INFORMACIJA
„Pražuvusi Klaipėda“ – projektas, kuriuo stengtasi rekonstruoti viduramžių Klaipėdos bendruomenės gyvenimą, aplinką, jų kasdienius darbus, vargus, rūpesčius ir linksmybes, remiantis 1535 m., 1624 m. ir 1650 m. išlikusiais piešiniais. Juose gana tiksliai pavaizduotas Klaipėdos planas leidžia įsivaizduoti to laiko miesto gyvenimą. A. Pečeliūnienė, prieš imdamasi darbo, ne tik kruopščiai išstudijavo minėtas graviūras, piešinius, bet ir perskaitė daug istorinės literatūros, konsultavosi su istorikais.
Tai jau antras (po Jeruzalės) bendras A. Pečeliūnienės ir VšĮ „Klaipėdos šventės“ įgyvendintas projektas, padovanotas miestui. Ekspozicija po Jūros šventės liks toje pačioje – buvusios Šv. Jono bažnyčios – vietoje, tad ją dar ne kartą galės apžiūrėti visi norintieji. [/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”94590,94591,94592,94593,94594,94600,94602,94603,94604,94605,94606,94607,94609,94610,94612,94614,94617,94637,94638,94639,94624,94622,94623,94625,94626,94627,94628,94629″ img_size=”gallery”][/vc_column][/vc_row]
Parašykite komentarą