„Aš manau, kad reikia priartėti prie bendruomenių, tačiau reikia žiūrėti, ką mes norime priartinti – ar mes norime iškeldinti vieną langelį iš savivaldybės patalpos, ar norime priartinti viską arčiau rajonų, kur kiekviename rajone yra vis skirtinga problema – gatvės, kvapai, tarša. Manau, kad institucija, kuri vienaip ar kitaip vadintųsi – turi būti. Ji turėtų dirbti to rajono gyventojų labui“, – trečiadienį pasamdytiems specialistams pristačius Klaipėdos miesto seniūnijų poreikio analizę sakė vicemeras Arūnas Barbšys.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos darbo organizavimo vertinimo paslaugą uostamiesčio valdžia už 68 970 Eur dar pernai spalį įsigijo iš UAB „Civitta”. Jos atstovai Egidijus Skrodenis ir Ugnė Juzumaitė trečiadienį ir pristatė vieną iš šios analizės dalių – minėtąją seniūnijų poreikio analizę.
O tarp paskutiniame miesto Tarybos posėdyje patvirtintų savivaldybės 2019-2023 metų veikos prioritetų yra nuotolinių gyventojų aptarnavimo centrų steigimas – numatoma, kad 2023 m. turėtų veikti 2-4 tokie centrai. „Oro grupės” nuotr.
„Seniūnijos yra itin aktualios kaimo vietovėse, ypač rajonuose, o miestuose jos paprasčiausiai buvo mažiau reikalingos“, – dėstė E. Skrodenis.
Pasak jo, pagal gyventojų skaičių Klaipėdai reikėtų penkių seniūnijų, o vienos komandos išlaikymas per metus siektų apie šimtą tūkstančių eurų.
„Jeigu Klaipėdoje būtų penkios seniūnijos, kurioms reikėtų patalpų, visko kaina būtų apie penki šimtai keturiasdešimt tūkstančių eurų“, – samprotavo E. Skrodenis.
Pavyzdžių buvo ieškoma užsienio valstybėse, kurios turi modernius paslaugų centrus.
„Klaipėdos pavyzdžiais galėtų būtį Gruzija ir Azerbaidžanas, kur yra nauji bei modernūs centrai. Juose yra suteikiama apie 400 skirtingų paslaugų. Per dieną šiuose centruose apsilanko apie 18 000 gyventojų, kuriems eilėse tenka laukti vos 5 minutes, o žmonių, kuriems atliktos buvo paslaugos, pasitenkinimas yra net 92 procentai“, – minėjo pranešėjas.
Atlikę analizę „Civitta“ atstovai Klaipėdai siūlo kelias alternatyvas.
„Siūlome dalį paslaugų iškelti į klientų aptarnavimo centrus, kurie nebūtų pačioje savivaldybėje, o ten, kur yra daug gyventojų, pats centrų darbo laikas irgi turėtų būti kur kas patogesnis gyventojams. Taip pat būtų užtikrinamas paslaugų greitis, o planuojamas paslaugų sąrašas būtų plečiamas ateityje. Pradžiai siūlome pradėti nuo bandomojo projekto – dvi-trys bendros vietos. Be to, viskas turi būti iškomunikuojama visuomenei, o po vienerių, dviejų metų reikėtų atlikti apklausą. Jei apklausos rezultatai teigiami, tai galima būtų plėstis toliau, po kitus rajonus. Svarbu steigiant tokius centrus atidžiai stebėti, jog nebūtų pasikartojančių funkcijų tiek savivaldybėje, tiek juose“ , – aiškino E. Skrodenis.
Beje, vienas iš rinkimų komiteto „Vytautas Grubliauskas ir komanda“ pažadų savivaldos srityje buvo „modernus gyventojų ir klientų aptarnavimo paslaugų centras”. O tarp paskutiniame miesto Tarybos posėdyje patvirtintų savivaldybės 2019-2023 metų veikos prioritetų irgi yra nuotolinių gyventojų aptarnavimo centrų steigimas – numatoma, kad 2023 m. turėtų veikti 2-4 tokie centrai.
Jūs tik suvokite kas sakoma -„Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos darbo organizavimo vertinimo paslaugą uostamiesčio valdžia už 68 970 Eur dar pernai spalį įsigijo iš UAB „Civitta”. Ir ką tai reiškia paprasta žmonių kalba – pats sudaro užduotį, pats užsako, pats sumoka ir pats toliau „vadovaujasi” 🙂 vertinimu :). Ar buvo kada taip, kad koks nors konkursą laimėjęs uabėlis, norintis pasiimti tuos 69 000Eur dėl ko nors prieštarautų užsakytojui? Surašė taip kaip Užsakovas norėjo, kelis kartus taisė ir redagavo, kad tik įtiktų Užsakovui ir gautų pinigėlius už pundą skaičių, diagramų ir lentelių. Nuostabiausias klausimas ar aplamai tas Užsakovas žinojo ko nori ir ką užsako? O vicemerui, Arūnui Barbšiui galiu tik užjausdamas paaiškinti, kad bendruomenės tai toli gražu ne tam, kad dėl gatvių, taršos ar kvapų kovotų. Tai miesto bestuburių politikų aplaidumo, korupcijos, nepotizmo pasekmė. Tai miesto gyventojų nevilties šauksmas. Ir, kad to nebūtų, Jūsų, miesto tarybos narių tiesioginė pareiga užtikrinti ar nors pareikalauti iš administracijos. Pone vicemere. Apgailėtinas bendruomeniškumo suvokimas ir tuo pat , tai kas buvo perkama. Tokias studijas užsakinėti tai bendruomenės reikalas, o administracijos prievolė užsakymą administruoti ir apmokėti. Suprantama, kad tokius kliedesius anksčiau užsakė Budinas, bet ar privalu tai toleruoti ir net aptarinėti? Patarimas – bent pusę tos sumos skirkite realiai veikiančioms bendruomenėms METAMS ir kasmet, kad galėtų nors vienas žmogus už darbą bendruomenei gauti algą, įsigyti kanceliarines, IT, ryšio priemones, pasidengti nors steigimo išlaidas, paskirkite nors vieną dieną per mėnesį savivaldybės salę bendruomenių susirinkimams ir tai bus jūsų „…priartėjimas prie bendruomenių…”. Jūs, miesto politikai dedate milžiniškas pastangas, kad miestiečiai nieko nežinotų ir nieko negalėtų spręsti ir vien tik tam, biudžete prakišamos įvairiausios išlaidos – studijom ir analizėm. Prieš tarybos posėdį jūs leidžiate tik keliems miestiečiams pasisakyti ir tik po 5min. Kodėl? Posėdžiaukite 2-3 dienas ir dykai viską sužinosite -priartėsite. Be jokių studijų ir analizių. Kur man savivaldybės puslapyje pamatyti – kokią žvyrgatvę kitą mėnesį mieste asfaltuos ir kiek tai kainuos, kas konkrečiai ir kiek gavo pinigų??? Kiek konkrečiai ir kam išmokėta einamuoju momentu už visus mieste vykdomus projektus ir ypač garsius projektus??? pvz. nebeprioritetine tapusiai Bastionų gatvei? Kas konkrečiai atsakingas? Kas? Kur tie 900 000 Eur projektavimui? Kiek ir kam išmokėta? Tai elementariausia exel lentelė savivaldybės puslapyje matomiausioje vietoje – tai vadinasi vykdomų projektų mieste monitoringas. Tai gal nors kažką padarykite realaus. Nors vieną punktą iš pasiūlytų! Tai bus reali pagalba ir kainuos ženkliai mažiau nei niekam nereikalinga/os studija/os. Jei jau nebegerbiate savęs, tai negalvokite, kad mieste liko tik idiotai. Tuo pačiu, linkėjimai miesto gerovę žadėjusiam ir Kaveckui. Kur jis???
Viską jie puikiai suvokia, studijų „mechanika” aiški, tikslai taip pat. Bendruomenių įtraukimas į savivaldą, seniūnijų grąžinimas su pačių vietos gyventojų renkamu, o ne sav.adm. skiriamu saviškiu-seniūnu, kuris kartu su bendruomene valdo tos vietovės reikalams ir gerbūviui tvarkyti skirtą biudžetą – viso to Klaipėdai nereikia. Reikia kaip Azerbaidžane ir Gruzijoje (studijoje nurodoma – sektini pavyzdžiai, ei, ar tikrai??) – kad visi miesto gyventojai liktų tik malonės prašytojais, o tų prašymo įteikimo su mažyte dovanėle budinčiam „tarnautojui” langelių valdžia mums pridėlios tiek, kiek norim, kad tik prašymų jums nepritrūktų. Kam tas vargas, gal vietoj to savo vieno langelio savivaldybės name pasidaykit tris „vienus langelius” ir ten vietoj lengviau dubliavimą sugaudysit, efektyvumą patikrinsit? Neee, baikit – kam tas internetas, juk gyvai, asmeniškai, ant popieriaus yra geriau!
Dėve-Dėve, na bet šitaip realybėje nesigaudyt???? Gal vietoj Azerbaidžano pamėgintumėt Skandinavijos vietos savivaldos modeliais pasidomėti, gal ten kokį nors sektiną pavyzdį pavyktų surasti? 🙂
Čia bando išsisukti nuo seniūnijų
Būtent! Sumanė mat!