Noras žinoti, kas tavęs laukia yra, ko gero, amžinas. Senovės romėnai bandė nuspėti būsimus įvykius pagal paukščio skrydį ar avino vidurius, viduramžiais randasi visokie mistikai, po švietimo epochos sutinkame Žiulį Verną. Tai pirmasis kiek moksliškas futurologas. Deja, kiek fantastiškas.

maxpixel.net nuotr.

1968 metais randasi Romos klubas (angl. Club of Rome) kaip pasaulinė Idėjų kalvė, sudaryta iš iškilių intelektualų bei sprendimus priimančių asmenų, tokių kaip Fernando Henrique Cardoso, Rafael Hernandez Colon. Šie ir kiti nariai reguliariai susitikdavo aptarti tai, ką jie vadina „pasaulio problematika“. Nenusileido jiems ir filosofai. Žinomiausias iš jų – Oswald Spengler (Osvaldas Špengleris; 1880 m. gegužės 29 d. Blankenburgas – 1936 m. gegužės 9 d. Miunchenas) –vokiečių istorikas ir filosofas. Labiausiai žinomas dėl savo klasikiniu tapusio darbo Vakarų saulėlydis (1918 m.), kuriame jis išplėtojo ciklinės civilizacijų raidos teoriją bei kalbėjo apie krikščioniškosios Vakarų civilizacijos nuosmukį.

Francis Fukujama (gimęs 1952 m.) nustebino pasaulį savo knyga „Istorijos pabaiga ir paskutinis žmogus“ (1992 m.), kurioje teigiama, kad visame pasaulyje paplito liberaliosios demokratijos ir Vakarų laisvosios rinkos kapitalizmas ir jos gyvenimo būdas gali parodyti žmonijos sociokultūrinės evoliucijos pabaigos tašką ir tapti galutine žmogaus valdžios forma.

Šiuo metu Lietuvos knygynuose galima rasti Yuval Noah Harari Izraelio istoriko ir Jeruzalės hebrajų universiteto istorijos katedros profesoriaus populiarius mokslo bestselerius „Trumpa žmonijos istorija”, „Homo Deus: Trumpa ryto istorija; 21 pamoka 21-ajame amžiuje”.

Ką tik Lietuvos spaudoje pasirodė lietuviškos futurologės, prisipažinimai: „Šiais laikais tendencijas galima studijuoti universitete, tačiau iš patirties galiu pasakyti, kad patys taikliausi futurologai tiesiog turi tą gebėjimą savyje, jie moka vertinti aplinką, nebijo eiti prieš srovę ir išsakyti nuomonės, kuri dažnai nėra visiems priimtina. Dirbdama bendrauju su inovatoriais, ekonomistais, tačiau noriu žinoti ir ką galvoja vaikai, praeiviai gatvėje arba kur nors salose gyvenantys atsiskyrėliai, nepaklūstantys visuomenės normoms, – pasakoja p. Dryža. – Mano brolis, lazerių spektroskopijos mokslų daktaras, mėgsta klausti: kaip gali ką nors sužinoti nesiaiškindamas? Kad vyktų atradimai, mokslininkai užsidaro laboratorijose, o aš dirbu šiek tiek kitaip: turiu pajausti erdvę, aplinkos visumą. Išties tą darome visi, nė nesusimąstydami: užeinate į restoraną, pagalvojate, kad jums nepatinka atmosfera, ir išeinate; susitinkate su potencialiu partneriu, bet tada vidinis balsas jums pakužda, kad geriau su tuo žmogumi neturėti reikalų.“

Taigi, ar reikalinga futurologija? Protingi, t.y. svarstantys apie ateitį žmonės mano, kad be jos neįmanoma planuoti. Ateities planavimas – būtina sąlyga protingam sprendimų priėmimui, ne tik trumpalaikių (3-5 metai), bet ir ilgalaikių (5 -50 metų). Darant pertvarkas arba reformas, negalima remti tik praeities patyrimu. Ateinantis pasaulis bus kitoks, todėl tai privalu matyti.