Visai šalia mūsų namų Vilniuje statybininkai aktyviai atnaujina daugiabučius namus. Vienus greičiau, prie kitų užtrunka ilgiau. Tačiau pastebėjome vieną taisyklę: tada, kai po renovacijos imamasi tvarkyti aplinką, neišvengiamai randasi krūvos alkoholinių gėrimų taros.

Kažkada daugiausiai buvo „bambalių” nuo alaus, plastikinių pakuočių iš po „jogurtų suaugusiems” (100 g degtinės), dabar vis daugiau įrodymų, kad vartojami įvairūs alkoholio savo sudėtyje turintys marmalai: dantų skalavimo skystis, pigus odekolonas…

maxpixel.net nuotr.

Kol niekas nenukrito nuo pastolių (aplink namai beveik visi devynaukščiai), tara ramiai surenkama ir nukeliauja į šiukšlių konteinerius. Ačiū Dievui tik tara, o ne lavonai. Klausimas – kaip ilgai.

Vyriausybė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiai bei šiai partijai atstovaujantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tuo pat metu džiaugiasi, kad po 2018 m. pradžioje patvirtintų griežtų alkoholio ribojimo priemonių šalyje mažėja alkoholio suvartojimas, mąžta apsinuodijimo alkoholiu atvejų ir traukiasi atitinkamų ligų statistika. Operuojama absoliučiais skaičiais. Tačiau, kaip turėjome progos įsitikinti anksčiau, p. Veryga su statistika mėgsta elgtis selektyviai, t.y.pasirinkdamas tik tuos duomenis, kurie esą turėtų liudyti jo teisingus darbus.

Visgi yra ir kitokių duomenų, kurie nutylimi ar net nenagrinėjami. Svarbūs ne tik tie, kurie liudija apie padidėjusius alkoholio pirkėjų iš Lietuvos srautus Lenkijoje ir Latvijoje, kurie, šioje šalyje sumažinus akcizus gėrimams, reikia manyti, padidės dar labiau.

Andai interneto portale 15 min.lt žurnalistas Lukrecijus Tubys rašo: „Naujos kartos alkotesterio, kasdien Lietuvoje patikrinančio 30 tūkst. darbuotojų, duomenys rodo, kad (…) sugriežtintos alkoholio kontrolės priemonės vartojančių skaičiaus ne tik nesumažino, bet kai kuriais atvejais netgi padidino. Maždaug iš 5 mln. [atlikų testų] duomenų daroma išvada, kad sutrumpinus prekybos alkoholiu laiką sekmadieniais, daugeliui darbuotojų pirmadieniai vis tiek yra pati girčiausia diena.”

Šalyje yra maždaug 300 įmonių, kuriose darbuotojai, prieš patekdami į savo darbo vietą ir po darbo, atlieka alkoholio testą. Šie duomenys rodo, kad pirmadienis tebėra labiausiai pagiringa, girta lietuvių diena.

Testus atliekančios įmonės „Inovatyvūs procesų sprendimai” vadovas Darius Didžgalvis tvirtina, kad š. m. balandį apie šešias dešimtąsias procento arba 9 tūkst. darbuotojų į darbą atėjo apsvaigę nuo alkoholio.

„Panašu, kad ta dalis darbuotojų, kurie nesaikingai vartojo alkoholį iki ribojimų, nemetė gerti ir po valstybės ribojimo priemonių įvedimo. Tikėtina, arba jie pradėjo vartoti pigesnį žemesnės kokybės alkoholį, arba pradėjo pirkti jį „alternatyviai būdais”, – p. Didžgalvį cituoja 15 min. lt.

Daugiausiai apsvaigusiųjų darban eina žemės ūkio sektoriuje, mažiausiai – transporto.

Kitaip tariant, „vyrai gėrė, vyrai gers, kol žemelė apsivers; kai žemelė apsivers, ant griuvėsių vyrai gers”, kaip kadaise buvo dainuojama užstalėje.

„Geriančiųjų prisitaikymo procesas truko 2-3 mėnesius, – sako p. Didžgalvis. Vėliau viskas stojo į įprastas vėžes.

Na, ne viskas iš tiesų aišku. Kas piktnaudžiavo, tas piktnaudžiauja. O kas nepiktnaudžiavo, moka didesnius mokesčius ir ieško būdų, kaip alkoholio užsipirkti pigiau ir su atsarga. O atsargos sandėliuke ar garaže reiškia, kad alkoholio prie kūno yra daugiau ir prieiga prie jo tapo paprastesnė, nors ir brangesnė.

Nesumažėjo tik alkoholinių marmalų prekyboje ir pašalpos piktnaudžiaujantiems.

Ai, tiesa, dar pagerėjo p. Verygos garbinama patogi statistika.