Skaitant „Atvirą Klaipėdą” susidaro įspūdis, jog miesto valdžia jau apsisprendė tiesti tramvajų. Ginčai vyksta tik dėl to, kur jo trasa pasibaigs – Ligoninėse ar Labrenciškėse.
Tačiau miesto Tarybos nariams būtų prasminga prieš spaudžiant balsavimo mygtukus pasidomėti naujųjų tramvajų eksploatavimo patirtimi kaimynystėje.
Tramvajus yra nepatikimas. Skirtingai nuo autobuso, kur sugesti gali tik riedmuo arba nutikti avarija, čia gali būti problemos ir su riedmenimis,ir su maitinimu, ir su bėgiais.
Sulyginami miestai
Artimiausias naujas tramvajus nutiestas Olštyno mieste, Lenkijoje (yra ir vokiška Wikės versija, kas neskaito lenkiškai).
Mūsų miestai panašūs, tiktai Olštyno gyventojų skaičius 25 tūkstančiais didesnis. Panašus ir tramvajaus (mūsų atveju – planuojamo) linijų ilgis.
Neturėtų klaidinti 3 Olštyno tramvajų maršrutai: iš esmės tai yra viena ašinė linija (2 maršrutas) su dviem ataugėlėm į senamiestį ir universiteto miestelį, į kurias nuo pagrindinės trasos nusuka 1 ir 3 maršrutų tramvajai.
Verta pastebėti, jog ta ašinė 2 linija iki smulkmenų panaši į planuojamą mūsų tramvajaus liniją: prasideda pietiniuose miegamuosiuose rajonuose, pasirangiusi ten rinkdama keleivius išlenda į magistralinę Pietų-Šiaurės ašį ir tiesiasi iki Geležinkelio stoties (mūsų atvejų – Ligoninių).
Kilometražas taip pat labai panašus. Taigi, Olštyno patirtį apžvelgti prognozuojant būsimo mūsų tramvajaus darbą yra labai ir labai prasminga.
Nevažiuoja!
Olštyniečiai vėsiai vertina savo valdžios pastangas įdiegti modernų greitą ekologišką transportą. Įkišus į projektą 300 milijonų zlotų ES ir savo pinigų, tramvajumi naudojasi 14,4 procentų viešojo transporto keleivių, kiti – autobusais. Jeigu vertintume pagal totalią mobilumą dalį darydami gana optimistinę prielaidą, jog viešuoju transportu ten naudojasi 30 procentų gyventojų, matytume, jog tramvajus ten reikalingas maždaug 5 procentams miestiečių.
Ką daro valdžia, jeigu koks nors jos sprendimas neduoda rezultatų? Teisingai manote, valdžia kartoja tą veiksmą didesniu mastu. Šiuo atveju, ruošiasi Olštyne plėsti linijų tinklą.
Tačiau ekonomika to jau net Olštyne nebepaveža: ambicingi planai ką tik vėl buvo atidėti.
Paslaugos kokybė – šiaip sau
Panagrinėjus e-erdvėje lenkų keleivių atsiliepimus, galima suprasti, kodėl tramvajus Olštyne toks nepopuliarus. Jis važiuoja retai. 16 min intervalas yra daugoka. Dabar Klaipėdoje Taikos prospekte autobusų intervalas populiariausiais laikais yra apie vieną minutę. Laukti papildomas 15 minučių gali tik tikras bėgių fanatas, o tokių niekur nėra daug.
Tramvajus didina persėdimų skaičių. Dažniau tenka pavažiavus tramvajumi persėsti autobusą, kad pasiektum kelionės tikslą.
Tramvajus yra nepatikimas. Skirtingai nuo autobuso, kur sugesti gali tik riedmuo arba nutikti avarija, čia gali būti problemos ir su riedmenimis, ir su maitinimu, ir su bėgiais. Olštyne tokiais atvejais tramvajaus trasa paleidžiami autobusai tais pačiais numeriais, tačiau pažymėti Z („zastępczy”, „pakaitalas”) raide – Z1, Z2, Z3. Tie erzacai nepajėgūs laikytis tramvajaus grafikų (kitokios eismo taisyklės, didesnis įsibėgėjimo ir stabdymo laikas), taigi viešasis transportas pagrindinėje miesto ašyje tampa nepatikimas.
Kelionė Olštyne nėra brangi, 70 euro centų (Klaipėdoje – 58 ct), tačiau mokėti net ir menkus 3 zlotus už tokią paslaugą vietiniai nenori.
Ekologijos pokyčiai
Kur tramvajus, ten ir ekologija, visose teminėse diskusijose tai pabrėžiama. Kokia gi ekologijos dinamika pas tuos mūsų kaimynus, nutiesus tramvajų? Ne kažkas.
Per praėjusius metus lengvųjų automobilių skaičius Olštyne, apvalinant, išaugo 10 000 (policijos duomenys) arba 4 000 (savivaldybės statistika). 15 tramvajų ten pakeičia apie 40 autobusų. Taigi skaičiuokime ekologijos pokytį: nebeliko 40 autobusų emisijų, užtat atsirado papildomi – kukliausiais skaičiavimais – 4 000 lengvųjų automobilių išmetimai.
Tenka daryti išvadą: tramvajaus nutiesimas padidino Olštyno užterštumą išmetamosiomis vidaus degimo variklių dujomis.
Vokiečiai turi nepolitkorektišką tokio reikalų tvarkymo metodo apibūdinimą: „polnische Wirtschaft”.
Mūsų ekspertai
Grįžkime prie „Atviros Klaipėdos” publikacijos, nuo kurios pradėjau rašinį. Labai gerbiu cituotus prelegentus Edmundą Andrijauską ir Kastytį Macijauską. Įžvalgų gilumu jie paprastai nenusileidžia net pačiam Liudvikui Dūdai.
Tačiau šiuo atveju visi tie iškilūs direktoriai yra neteisūs. Beje, kada paskutinį kartą jie naudojosi viešuoju transportu, gal kas salone juos sutikote?
Diskusija Ok, tik noriu atkreipti dėmesį į du dalykus:
1. L. Poška kažkokia forma dirba KKT. Ši nuomonė gali būti angažuota ir būtų sąžininga skaitytojams tai nurodyti.
2. Dabar esanti alternatyva – autobusai – Klaipėdoje irgi nelabai pasižymi patikimumu. Ypač 9 maršrutas, kuris iš esmės važiuoja kada jam patinka. 2 maršrutas, nors rečiau, irgi mėgsta lakstyti anksčiau savo grafiko. Jei naujas viešojo transporto variantas bent kiek išspręstų esamus dabartinės sistemos trūkumus, tikslą laikyčiau pasiektą. Net sutikčiau mokėti daugiau, kad tik nereikėtų nuolat per anksti nuvažiuojančių autobusų.
Visada galvojau, kad reikia gyventi pagal savo finansines išgales. Tramvajus Klp kainuotu kokie 200 mln eurų arba daugiau. Iš kur tokie pinigai? Žinau, kad gyvename kosmonautų mieste, kur kiekvienas savaitgalį pagėręs vyšnių alaus nusprendžia galintis miestui pageneruoti extra kosmos idėjų. Tramvajus ne mūsų kišenej, investicinių projektų gyvyviškai svarbių miestui yra kur kas svarbesnių.
Polnische Wirtschaft- stereotipinis 20 a. pradžios išsireiškimas netaikytinas dabartinei Lenkijai, kuri jau gerokai lenkia Lietuvą savo išvystytomis transporto sistemomis, o krašto gynybos sektoriuje ir pačią Vokietiją. Aišku, galima į tai nekreipti dėmesį ir toliau postringauti apie savo išskirtinumą.
Ak, nesugebu matyt reikšti minčių, kad tenka jau po rašinio bėgant iš paskos dar aiškinti…. Iš tikrųjų aš ilgai kankinausi dėl mūsų, kaip Jūs, gerb. Nieko naujo, parašėte, išskirtinumo: nekomfortiška jaustis išskirtiniu idiotu. Iš to tas džiaugsmas atradus lygius mums klaipėdiečiams protu Olštyno tramvajininkus. Tą atradimo džiaugsmą lyginčiau su astronomo, ieškančio nežemiškų civilizacijų, ekstaze, sulaukus signalo iš Alfa Centauro. Ne vieni mes Visatoje! Turime itin kuklaus proto brolius Olštyne!
Tai kad virš milijono tramvajaus studijai išleido….
Man mažumėlę juokingas argumentas, kad niekas nelauks 15 min. O kam laukit 15 min., jie, žinant grafiką, galima ateiti tuo laiku, kai tramvajus atvyksta? Juoba, kad tikrai toli gražu NE VISI autobusai Klaipėdoje kursuoja kas minutę ar net kas 5- ias.. O jau kaip jie „dažnai” kursuoja sekmadienio vakarais – yra ne kartą tekę įsitikinti, kai net populiariojo j 8-tuko yra tekę laukti visą pusvalandį (kiek po 23 val.) Beje, nesakau nei ne, nei taip tramvajui, tačiau jei su juo iš pietinės miesto dalies būtų galima nuvažiuoti iki Labrenciškių, ko dabar su JOKIU autobusu to nepadarysi (be persėdimų), tai, ko gero, balsuočiau visgi už.
Jei reiktų rinktis, ar juokinti žmones, ar virkdyti, rinkčiausi juokinimą, tai kilnesnis užsiėmimas – taigi gerb. Palmiros linksma reakcija man greičiau pagyrimas. Dabar dėl jos pastabų turinio:
1) Palmira: „tikrai toli gražu NE VISI autobusai Klaipėdoje kursuoja kas minutę” – tai senas poleminis metodas oponentui priskirti neteisingus teiginius, kurių jis tačiau nesakė, ir jį čia pat triumfuojančiai sutriuškinti. Mano tekste gi buvo: „Dabar Klaipėdoje Taikos prospekte autobusų intervalas populiariausiais laikais yra apie vieną minutę.” Taigi, kalbu apie Taikos prospektą ir apie piko metą. Neniškis, kai dar dirbo KKT, buvo išleidęs rūstų raštą vežėjams, kad daugiau dviejų autobusų į stotelę nevažiuotų – palauktų, kol išvažiuos priekiniai.
2) „jei, žinant grafiką, galima ateiti tuo laiku, kai tramvajus atvyksta////////8-tuko yra tekę laukti visą pusvalandį” – o šiuo metu 23 valandą neįmanoma sužinoti 8 autobuso grafiko? Ir – nenoriu atrodyti smulkmeniškas – tačiau 8 kursavimo intevalai tada yra mažesni nei gerb. Palmira teigia: https://www.stops.lt/klaipeda/#bus/8/b-a/2406 . Galų gale, kadangi sekmadienio vakaro važiavimas turbūt proginis, ne rutininis, galbūt galima tuo metu rinktis prašmatnią išlaidžią bajorišką kelionę tokiai šventei už 95 ct ar, priklausomai nuo laiko, už 1,5 Eur, maršrutiniu taksi: https://www.stops.lt/klaipeda/#minibus/m8/a-b
3) Dėl Palmirai patikusio tramvajaus į Labrenciškę. Tai yra iš tų klausimų „kuo geriau būti – jaunu, gražiu, protingu ir turtingu, ar senu kvailu ir vargšu. Ir dar paliegusiu?” Žinoma – pirmasis variantas! Aš irgi norėčiau tramvajaus iki Palangos (beje, amžiaus pradžioje buvo ir tokia nepigiai kainavusi studija). Tačiau kas mokės už tuos norus?… Ak taip, pamiršau – už viešąjį transportą mokės šiemet išrinktas miesto tarybos narys https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/konservatoriu-pazadai-klaipedai-merdinciam-miestui-vaistais-taptu-nemokamas-transportas-ir-senamiescio-gaivinimas-56-1066766
Linui: „Teorija – sausa šaka, o praktikos vaisingas medis žydi”. Nors tai, kaip tu žinai, ir Getė, bet tinka ir sekmadienio 8-tukui: praktiškai po pusvalandį jo esu lauksiu NE VIENĄ kartą, o bet tačiau mikriukių vėlgi kažkodėl tuomet nepasitaikė, matyt, specialiai man – nepaisant visų griežtųjų grafikų 🙂 Šiaip mūsų miestelio viešuoju transportu esu netgi labai patenkinta, ką ne kartą esu deklaravusi, tik sekmadienio vakarais pastaruoju metu stengiuosi nesivažinėti 🙂
Patiko straipsniukas, gaila, kad striukintas.
Straipsnis kaip ir patiko (kadangi pats dar nezinau ar reikia mum to tramvajaus), bet ar korektiska teigti, kad 10 000 (4000) papildomu automobiliu atsirado DEL tramvajaus? Gal be tramvajaus ju butu atsirade 20 000? 🙂 Jau tikrai suabejociau, kad kazkas, kas vazinejo autobusu nusprende pirkti automobili vien del to, kad tramvajus atsirado 😉 Va skaicius, kad 15 tramvaju pakeicia 40 autobusu manau vertesnis demesio, ar ne? 🙂 Kad Klaipedoje tramvajus padidintu persedimu skaiciu irgi galima butu pasigincyti – jei tramvajus neveza ten kur zmogui reikia, zmogus tiesiog ses i autobusa kuris ten veza (autobusu juk niekas nenaikina) 😉
Striukinau tekstą, kad būtų paskaitomas, gerbiamas Ežy, bet Jūsų mintis verta bent čia pakomentuoti, nes turbūt ne Jums vienam kilo tokių minčių.
1) „Dėl” ar „nepaisant” tramvajaus lengvųjų padaugėjo…. Toje testo dalyje tik norėjau atkreipti dėmesį, kad neprofesionalus, nesisteminis vieno kokio madingo žaisliuko nusitvėrimas, tikintis stebuklingo rezultato, duoda nuviliančius rezultatus. Tokio nesisteminio ir neprofesionalaus požiūrio apraiškas matau ir Klaipėdoje. Žr. Andrijausko ir Macijausko insaitus.
) Dėl autobusų, kurių „juk niekas nenaikins”. Neskubėčiau, oi neskubėčiau čia dėti šypsenėlės… Nepertvarkius Klaipėdoje autobusų tinklo, vienu metu reikės išlaikyti esamą sistemą+tramvajus. Kas mokės tą padidintą naštą? Keleivis? Miesto biudžetas? Taigi greičiausiai mūsų tokiu atveju laukia maršrutų tinklo optimizacija.
Superine analize pasakanti gerokai daugiau nei savivaldybes uzsakyta studija uz 676 000 eur 🙂
Truputį su skaičiais susimaišėt- jie gerokai mažesni 😉
Iš tiesų prieš tai nurodytas skaičius buvo netikslus, ten apėmė studiją tramvajams ir elektriniam viešajam transportui.
Patikslinu:
https://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/klaipeda-aiskinsis-ar-miestui-reikia-tramvajaus-897725
2017 m – 461 tūkst EUR;
https://www.silute.lt/-4/vykdomi-projektai/projektas-regionine-galimybiu-studija-vakaru-krantas/4957
2013 – 168 tūks EUR (582 tūkst LT);
Suma: 629 tūkst EUR.
Iš tiesų prieš tai nurodytas skaičius buvo netikslus, ten apėmė studiją tramvajams ir elektriniam viešajam transportui.
Patikslinu:
https://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/klaipeda-aiskinsis-ar-miestui-reikia-tramvajaus-897725
2017 m – 461 tūkst EUR;
https://www.silute.lt/-4/vykdomi-projektai/projektas-regionine-galimybiu-studija-vakaru-krantas/4957
2013 – 168 tūks EUR (582 tūkst LT);
Suma: 629 tūkst EUR. Ženkliai mažiau 🙂
Iš tiesų prieš tai nurodytas skaičius buvo netikslus, ten apėmė studiją tramvajams ir elektriniam viešajam transportui.
Patikslinu:
2017 m – 461 tūkst EUR;
2013 – 168 tūks EUR (582 tūkst LT);
Suma: 629 tūkst EUR. Ženkliai mažiau 🙂