Klaipėdos savivaldybė, jau surengusi preliminarių miesto bendrojo plano (BP) sprendinių pristatymo renginių ciklą ir konferenciją, juda konkretizuotų sprendinių link.

Penktadienį savivaldybėje jos departamentų ir skyrių vadovai aptarinėjo iš Klaipėdos regioninės architektūros tarybos (RAT), Uosto direkcijos ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės gautas pastabas. Nors šiame pasitarime dalyvavo ir abu vicemerai, ir Savivaldybės administracijos direktorius, jų penktadienio darbotvarkėse, platinamose žiniasklaidai, toks pasitarimas nebuvo pažymėtas. Tad „Atviros Klaipėdos” žurnalistas šiame pasitarime pasirodė šiek tiek vėliau ir jau negalėjo išgirsti visų gautų pastabų vertinimo.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Architektų pastabos

Klaipėdos RAT savivaldybės prašymu preliminarius BP keitimo sprendinius apsvarstė dar birželį. Su jos išvadomis galima susipažinti čia.

Sužinojus apie vykstantį neskelbtą posėdį „Atviros Klaipėdos” žurnalistui pavyko į jį ateiti, kai jau buvo svarstoma septinta architektų rekomendacija neapriboti gyvenamosios statybos Žiemos uosto teritorijoje, „uosto SAZ priimant kaip uosto ribą arba įvertinus kol kas galiojantį SAZ”.

Pasak Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjos Mantės Černiūtės–Amšiejienės, konkrečios sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) BP nefiksuojamos, o ir įmonės pagal dabartinį teisinį reglamentavimą bet kada gali susimažinti savo SAZ.

Architektai siūlė atsisakyti pramonės-sandėliavimo zonų į rytus nuo Šilutės plento formavimo ir jose numatyti paslaugų režimą, kad būtų „sukurtas efektyvus barjeras tarp gyvenamųjų teritorijų ir LEZ”. Pasak M. Černiūtės–Amšiejienės, palei patį Šilutės plentą pramoninė teritorija nenumatoma, tik giliau nuo jo. Dėl buvusių bazių teritorijos dar svarstoma, nes ir sandėliavimas, ir netarši pramonė turi būti pramoninėje teritorijoje – nurodžius, kad čia gali būti tik paslaugos, tokia veikla čia jau nebegalėtų atsirasti.

Tarp RAT siūlymų yra ir tramvajaus trasos pratęsimas „bent iki Labrenciškių dvaro gyvenamojo rajono”. Tačiau BP rengėjo – UAB „Urbanistika” atstovas Saulius Motieka tvirtino, jog transportininkų atlikti skaičiavimai ir studijos rodo, kad tai būtų ekonomiškai nepagrįsta – esą reikia mažiausiai apie 2000 keleivių per valandą.

„Ar įvertinta, kiek jau yra gyventojų vien senojoje Labrenciškėje? Medelyne juk bus projektuojamas daugiabučių kvartalas. Man atrodo keista”, – replikavo pasitarime dalyvavęs RAT vadovas Edmundas Andrijauskas.

„Kai atsiras ta linija, atsiras ir kvartalų vystymasis. Bus blogas susisiekimas – nesivystys”, – abejones dėstė ir Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

„Brūkštelkite liniją, kad būtų ramu. Neįsivelkite į muštynes lygioje vietoje. Kaip Liepų gatvė atrodo ryte, taip ir Medelyno ryte atrodo”, – teigė Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.

„Poreikio tokiam transportui ten važiuoti tikrai nėra, jokios susisiekimo logikos nėra. Jei reikia, pažymėkime dėl ramybės, bet neišbranginkime projekto”, – teigė Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

M. Černiūtės–Amšiejienė reziumavo, kad bus atsižvelgta į dešimt iš keturiolikos RAT pateiktų rekomendacijų.

Uosto pageidavimai

Tuo metu iš devynių Uosto direkcijos pateiktų pasiūlymų atsižvelgiama tik į tris.

Pagal direkcijos pageidavimą vietoje želdinių zonos greta Vilhelmo kanalo, kur turi iškilti vienas iš dviejų vedlinės bokštų, bus pažymėta galimybė statyti tokį įrenginį, skirtą saugiai laivybai užtikrinti.

Tuo metu pakartotinis prašymas BP numatyti, kad iškėlus III vandenvietę, jos teritorijoje bus galima plėtoti uostinę veiklą, bus tenkinamas tik iš dalies.

„Tai yra susiję su daug dalykų, bus tekstiniuose sprendiniuose, kad toks teritorijos panaudojimas galimas tik užtikrinus vandens tiekimą, o dalis palei pat kanalą esančios teritorijos turi būti skirta paslaugoms, rekreacijai. Pačios vandenvietės iškėlimo nenumatome”, – sakė M. Černiūtė–Amšiejienė.

Miesto Tarybos narei Juditai Simonavičiūtei atkreipus dėmesį, kad naujos vandenvietės lokacija turėtų būti žymima ir naujai rengiamame Klaipėdos rajono BP, pastarąjį dokumentą taip pat rengiančios UAB „Urbanistika” atstovas Saulius Motieka teigė, kad bent jau kol kas tokio žymėjimo ten nėra.

„Miesto bendrajame plane numatyta Klaipėdos geležinkelių stoties dalies konversija į kitas teritorijas (paslaugų zona, ekstensyviai naudojamų želdynų zona), tokiu būdu siekiant spręsti triukšmo ir vibracijos problemas artimoje gyvenamojoje aplinkoje. Tačiau Miesto bendrajame plane Klaipėdos geležinkelių stoties dalies perkėlimas į naują teritoriją nenumatomas ir šiai plėtrai reikalingos teritorijos neišskirtos. Manome, kad numatant esamos ir naudojamos teritorijos konversiją, būtina numatyti alternatyvias teritorijas geležinkelių kelių plėtrai kitose vietose. <…> priimta išvada, kad priekinę Klaipėdos geležinkelių stoties dalį perkelti tinkamiausia į Pauosčio kelyną. Atsižvelgdami į tai, prašome planuojant esamos Klaipėdos geležinkeliu stoties dalies teritorijos naudojimo paskirties keitimą į kitą, įvertint ir ta pačia apimtimi, kiek numatoma konvesija, numatyti šios stoties iškėlimo galimybe į Pauosčio kelyną, rezervuojant teritorijas infrastruktūros plėtrai”, – rašoma viename iš Uosto direkcijos pasiūlymų.

Pasak M. Černiūtės–Amšiejienės, pagrindo tokiai Pauosčio kelyno plėtrai nėra, to nenumato ir dabartinis specialusis planas. Tad tekstiniuose BP sprendiniuose būtų tik nurodoma, kad tokia plėtra galima tik esant poreikiui ir atlikus labai detalią analizę, parengus naują specialųjį planą.

„Reikėtų, kad kuo daugiau krovinių iš uosto ir į jį būtų atvežama geležinkeliais, tačiau reikėtų labiau galvoti apie geležinkelių plėtrą į Žardės pusę”, – sakė K. Macijauskas.

„Mums svarbiausia turi būti ne geležinkelių pralaidumai, o gyventojų aplinka. Kategoriškai prieštarausiu, jei gamtiniame karkase bus platinama ties Melnrage ir Giruliais. Melnragė iš vakarų jau užplombuota išorinio uosto. Apsaugines sienutes jau dešimt metų žada padaryti. Suderinome gražiausius variantus ir nieko nedaro”, – teigė Savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika.

„Uosto direkcija ne kartą kreipėsi į KMSA prašydama neplanuoti gyvenamųjų pastatų statybą uosto teritorijos gretimybėse, siekiant išvengti konfliktinių situacijų ateityje. Atsižvelgiant į tai, Miesto bendrajame plane, Gyvenamosios statybos plėtros brėžinyje numatytos zonos, kuriose nauja gyvenamoji statyba negalima. Nors daugeliu atveju į šią pastabą atsižvelgta, prašome Jūsų papildomai apriboti naujų pastatų atsiradimą ties uosto teritorija Melnragės gyvenvietėje. Šioje dalyje, vadovaujantis LR bendrojo plano, Klaipėdos apskrities bendrojo plano bei Uosto bendrojo plano sprendiniais, yra numatytas inžinerinis koridorius geležinkelio kelių ir autokelių jungčiai į išorinį uostą suformuoti. Atsižvelgdami į tai, prašome Miesto bendrajame plane Melnragės teritorijos dalyje prie uosto teritorijos numatyti neurbanizuojamą teritoriją, kurioje nauja pastatų statyba negalima”, – taip skamba dar vienas iš Uosto direkcijos pasiūlymų.

M. Černiūtės–Amšiejienė, kalbėdama apie šį pasiūlymą, akcentavo, kad tiek apskrities, tiek respublikos plane kol kas yra tik išorinio uosto alternatyvos, tad miesto BP bus tik pastaba atsižvelgti į šioje teritorijoje esančias SAZ.

„Jau ir dabar yra nemaža „Klaipėdos naftos” sanitarinės apsaugos zona, kur negali atsirasti jokia nauja statyba”, – sakė ji,

„Ne kartą prašėme parodyti, kiek reikės paimti visuomenės poreikiams, atsisakė direkcija tai parodyti”, – akcentavo A. Mureika.

Tuo metu Savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė akcentavo, kad yra „tam tikras pavojus vietoje, kur stovi buvusi poilsinė”.

„Vis sulaukiame prašymų leisti keisti paskirtį į gyvenamąją. Jei ten rodome gyvenamąją paskirtį, atveriame tam kelią. Reikia pasirinkti gal kitą paskirtį, kad liktų dabartinė padėtis”, – sakė R. Gružienė.

Reaguodama į šią pastabą M. Černiūtė–Amšiejienė teigė, jog galbūt šioje vietoje galima numatyti paslaugų teritoriją.

Uosto direkcija savivaldybei taip pat priminė, kad šių metų balandį žemės ūkio ministro sudaryta speciali darbo grupė, kuriai buvo pavesta išnagrinėti, kaip jūrinėse teritorijose turėtų būti formuojami nekilnojamieji daiktai ir atliekami jų kadastriniai matavimai, pasiūlė ties Menlrage planuojamą išorinį uostą priskirti Klaipėdos miesto teritorijai.

„Prašome Miesto bendrajame plane numatyti Klaipėdos miesto ribų išplėtimą pagal Uosto bendrajame plane numatyto išorinio uosto sprendinius. Taip pat nurodyti galimą išorinio uosto vietą ties Melnrage, kaip tai nurodyta 2019-03-18 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-477 patvirtintoje koncepcijoje”, – savo rašte dėsto Uosto direkcija.

„Jei toks uostas atsirastų, miestas neprieštarautų, kad tai būtų jo teritorija. Galima plėtra bus aprašoma aiškinamojoje dalyje, kaip ir su Žaliuoju slėniu, siekiama prisijungti pramonine teritorija. Tačiau pats išorinio uosto vaizdavimas yra susijęs su dalykinių sąlygų sąvadu. Jis galimas tik įgyvendinus šio sąvado reikalavimus, taip yra nurodyta ir direktoriaus įsakyme dėl koncepcijos patvirtinimo”, – sakė M. Černiūtė–Amšiejienė.

LEZ norai

Pasak Urbanistikos skyriaus vedėjos, iš aštuonių Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės pasiūlymų atsižvelgiama į keturis.

Anot jos, atsižvelgiama į prašymą neplanuoti papildomų želdynų ties Pramonės gatve, o numatyti masyvesnį magistralinio geležinkelio linijos Klaipėda-Pagėgiai želdinimą apsauginiais želdynais.

„Nėra tikslinga didinti želdynų šioje vietoje, juos reikėtų labiau koncentruoti zonos periferijoje. Mūsų akcininkai yra nusiteikę dar labiau želdinti teritoriją”, – sakė pasitarime dalyvavęs Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės direktoriaus pavaduotojas Raimondas Bakas.

„Pietinėje miesto dalyje Klaipėdos jūrų uosto gretimybėse esama gamybinei veiklai tinkamų teritorijų (pvz. prie „Draugystės” ir Rimkų geležinkelio stočių, Vakarų laivų gamyklos), kuriose KVJUD neketina plėtoti veiklos, todėl siūlytume rezervuoti šias teritorijas galimai Klaipėdos LEZ plėtrai. Tokių teritorijų rezervavimas gamybinei ir logistinei veiklai, susijusiai su uosto krova, ypač aktualus, tuo labiau, kad LR Vyriausybė savo nutarimu dėl Klaipėdos LEZ teritorijos ribų dar nėra įvykdžiusi Klaipėdos LEZ įstatymu numatytos LEZ teritorijos pilna apimtimi. Siūlome papildyti sutartinių ženklų dalį nauju sutartiniu pažymėjimu „Rengiamo valstybei svarbaus objekto – Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos – teritorijos riba” ir atitinkamai pažymėti jos vietą plane”, – rašoma bendrovės rašte Savivaldybei.

Pasak R. Bako, zonai iki šiol dar nėra priskirta apie 100 žadėtų hektarų, o LEZ yra tokia pat svarbi kaip ir uostas.

Visgi M. Černiūtė–Amšiejienė teigė, jog toks žymėjimas priskiriant konkrečiam objektui negalimas, tai BP tiesiog bus žymima kaip pramoninės teritorijos.