UAB „Gestor” ruošiasi rekonstruoti vienintelį likusį buvusio Joniškės dvaro pastatą, stovintį šalia Malūno (Trinyčių) tvenkinio ir šiuo metu atliekantį sandėlio funkcijas.

Tačiau viešo jo rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų pristatymo metu daugiausia buvo kalbėta apie šalia jo planuojamą daugiabučių kvartalą, kurį gegužę sukritikavo Klaipėdos regioninė architektūros taryba.

UAB „TS Projects” vizualizacija

Ką planuoja?

UAB „Gestor” sklype šiuo metu yra 3 statiniai. Rytinėje dalyje – rekonstruojamas vienintelis išlikęs dvaro sodybos ūkinis pastatas, esantis Kultūros vertybių registre ir du nevertingi sovietmečio statiniai. Čia taip pat yra buvusių Joniškės dvaro sodybos pastatų pamatų fragmentai.

Teigiama, kad rekonstrukcijos metu saugomo pastato vertingi autentiški elementai bus išsaugomi, o senųjų pamatų fragmentai bus atitinkamai eksponuojami ar kitaip nužymimi atsižvelgiant į patikslintus archeologinių tyrimų rezultatus.

Rekonstruojant pastatą bus išlaikoma dvišlaitė stogo forma. Du priestatai, iškilę sovietmečiu, bus griaunami.

Martyno Vainoriaus nuotr.

UAB „TS Projects” parengtuose projektiniuose pasiūlymuose rašoma, kad pagal konstrukcinių tyrimų duomenis, vienintelė išlikusi autentiška siena yra šiaurės vakarų fasade. Šis fragmentas ir joje esančios autentiškos angos bus konservuojami ir numatoma mūro sieną eksponuoti interjere. Projekte numatoma išlaikyti ir autentiškus pamatus bei stogo medinės gegninės konstrukcijos tipą.

Teigiama, kad kitos statinio sienos yra sovietmečiu sumūrytas mūras. Klaipėdos savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus prašymu buvo analizuojamos galimybės išsaugoti ir šias sienas, tačiau konstatuojama, kad vienos iš jų naudoti kaip laikančios nėra galimybės, taip pat ji nėra vientisa ir esą negali būti panaudota naujoms langų angoms, todėl turi būti permūrijama.

„Senojo dvaro sandėlio tūris išlaikomas kiek įmanoma autentiškesnis. Pastato aukštis nekeičiamas. Išsaugoma dvišlaitė stogo forma, tūrio proporcijos. Įvertinant jo istoriją, jam suteikiama atitinkama architektūrinė kalba. Pagrindiniame ŠV fasade išsaugoma siena uždara su nedidelėmis angomis. Atstatomos sienos atviresnės. Kvadratui artimi langai abiejuose aukštuose dėstomi vienas po kitu ir taip kuria statišką, nepretenzingą kompoziciją, kuri subtiliai konstrastuoja su uždara siena. Antrame aukšte pasirinkta įrengti lodžijas vietoj balkonų. Toks fasadų sprendimas leidžia butus atverti į supančią gamtą, tuo pačiu išlaikant vientisą pastato tūrį. Pastarasis siekis sustiprinamas langus „,ištraukiant“ į sienos paviršių. Fasadas tinkuojamas baltu tinku”, – rašoma projektiniuose pasiūlymuose.

Čia bus įrengti dviejų – trijų kambarių butai nuo 50 iki 100 kv. m. Antrame aukšte kiekviename bute projektuojama 20-30 kv. m antresolė.

Įvažiavimas į teritoriją iš Mokyklos g. projektuojamas esamoje vietoje, šiaurinėje sklypo dalyje. Šalia įvažiavimo – rampa į požeminę automobilių aikštelę. Palei gatvę projektuojama automobilių stovėjimo aikštelė. Sklype projektuojamos ir rekreacijai skirtos erdvės, vaikų žaidimų aikštelė, atliekų konteinerių aikštelė, dviračių saugojimo zona.

Martyno Vainoriaus nuotr.

UAB „TS Projects” vizualizacija

Šioje Joniškės dvaro teritorijoje planuojamų naujų penkių daugiabučių projektinius pasiūlymus „TS Projects” buvo paviešinusi dar pernai lapkritį. Juose rašoma, kad 0,9 ha nuomojamo sklypo centre esantis garažas bus griaunamas, o keturi projektuojami daugiabučiai išsidėstys pietinėje dalyje taip, kad būtų išsaugojami buvusių dvaro pastatų vietos ir pamatų fragmentai. Šiaurės vakarinėje dalyje esanti automobilių stovėjimo aikštelė bus rekonstruojama, numatoma įrengti ir požeminę.

„Kvartalas turėtų išsiskirti savo augalijos gausa kaip esantis parko ribose, jie turėtų būti būdingi pajūrio kraštui ir šiai teritorijai. <…> Erdvėse tarp namų kuriamos visiems kvartalo gyventojams skirtos viešosios erdvės. Jose įrengiami suoliukai, vaikų žaidimo aikštelės, gėlynai ir kiti želdiniai. Kvartalo takai sujungti su parko infrastruktūra ir pakrante. <…> Automobilių aikštelė projektuojama šiaurinėje, mažiausiai patrauklioje sklypo dalyje. Taip išlaikomas atstumas nuo gatvės, o triukšmas sulaikomas medžių eilėmis. <…> Unikali sklypo vieta Klaipėdos mieste (parko apsuptyje, greta vandens telkinio) paskatino formuoti naują, aplinkiniam užstatymui nebūdingą morfotipą – nereguliarų taškinį. Toks užstatymo tipas nesukuria griežtų ribų tarp gyvenamojo kvartalo ir žaliosios zonos, leisdamas palaipsniui parkui įsilieti į gyvenamąją aplinką. <..> Sklypo takai, skirti gyventojams prijungiami prie vaizdingo tako palei Trinyčių tvenkinį. <..> Sklype gausu želdinių. Didžioji dalis sklypą supančių medžių yra išsaugomi. Tai svarbu siekiant intergruoti naująjį užstatymą į parko kontekstą. Daugiausiai naikinami pavieniai, atsitikinai išsidėstę medžiai ir krūmynai sklypo rytinėje dalyje. Nauji medžiai sodinami palei gatvę, siekiant sulaikyti triukšmą. Taip pat želdynai numatomi palei pėsčiųjų taką, išsidėsčiusį tarp projektuojamų pastatų. Palei pėsčiųjų taką projektuojama organiška augalų salelių kompozicija. <…> Preliminarus želdynų plotas sklype – 49% <…> Atsižvelgdami į natūralios gamtos apsuptį, pasirinkome nuosaikios architektūros ir ramaus silueto pastatus. Penkių aukštų tūriai apglėbiami šalia esančių senųjų medžių saikingai matosi senamiesčio vizualinės apsaugos zonoje. Pastatai nekonkuruoja su gamtiniu pradu ir leidžia jam dominuoti šioje kaimynystėje. Kiekvienas pastatas yra atitrauktas vienas nuo kito tokiu atstumu, kad būtų sukuriamos properšos vaizdams bei gamtos įsiliejimui į sklypą. Projektuojami penki vienodo tipo daugiabučiai namai. Siekiame butus išplanuoti taip, kad kiekvienas butas turėtų galimybė pro langus matyti parką ir/arba tvenkinį”, – rašoma projektiniuose pasiūlymuose.

Daugiabučiuose, kurių fasadų apdailai ketinama naudoti plytas, projektuojami vieno – keturių kambarių butai. Kiekviename – po 17 butų. Būstų plotai – nuo 28 iki 95 kv. m.

Projekte iš viso numatoma 85 butai, jiems projektuojama 95 automobilių vietos – 35 ant žemės, likusios – po žeme.

Architektai kritikavo

Klaipėdos regioninė architektūros taryba (RAT) dar gegužę konstatavo, kad projektuojamas daugiabučių kompleksas „architektūros kokybei keliamus reikalavimus atitinka iš dalies”.

RAT posėdžio protokole fiksuota, kad jos nariai išreiškė nuogąstavimą dėl per didelio užstatymo intensyvumo, tačiau projekto autoriai replikavo, kad pirminiuose eskizuose buvo šeši pastatai. O pastatų unifikavimas aiškintas noru eliminuoti pastatų „egocentriškumą“ ir taip sukurti ramesnę aplinką. Į Tarybos narių susirūpinimą dėl konkurencijos ir nedermės tarp penkiaaukščių ir sandėlio, atsakyta, kad būtent kontrastas labiau pabrėžtų sandėlio autentiškumą.

Posėdyje pasisakęs miesto vyr. architektas Almantas Mureika atkreipė dėmesį, kad turi būti juridiškai įformintas tranzitinių takų funkcionavimas, užkertant kelią kvartalo aptvėrimui.

UAB „TS Projects” vizualizacija

RAT konstatavo, kad bendrąja prasme pastatų estetikai priekaištų nėra. O inovatyvumo požiūriu yra sveikintinas kvartalo be automobilių kieme urbanistinis sprendimas. Tačiau pabrėžiama, kad kvartale nesiūlant jokių sprendimų, kurie tenkintų parko lankytojų poreikius (kavinės ir pan.), „toks sprendimas negali praturtinti Malūnų parko funkcionavimo ir kvartalas tampa atskira sala”.

Taip pat rekomenduota mažinti daugiabučių aukštingumą tvenkinio kranto link, atsisakant unifikuoto sprendimo visiems pastatams.

Projekto autoriams pasiūlyta ir išsiaiškinti, ar išvažiavimas iš naujojo kvartalo į Mokyklos gatvę nepablogins „jau ir dabar nesaugios situacijos, įvertinant ir greta esančią pėsčiųjų perėją”. Taip pat rekomenduota peržiūrėti teritorijos tvarkymo sprendinius, „pagrindžiant medžių sodinimą ant požeminio parkingo, eliminuojant skersvėjų atsiradimą ir pan.”.

Ekspertai projektinių pasiūlymų autoriams (R. Palekas, B. Puzonas, R. Samackaitė) rekomendavo „dar kartą apsvarstyti urbanistinio morfotipo pasirinkimo pagrįstumą ir, esant galimybei, grįžti prie autentiškos dvaro sodybos struktūros”.

Startuos rudenį?

Viešo pristatymo metu UAB „Gestor“ (valdo „Viremida group”) atstovai teigė, jog tikisi statybas pradėti spalio–lapkričio mėnesiais. Pats projektas būtų padalintas į dvi dalis. Pirmoji apimtų daugiabučius, antroji – dvaro sandėlio rekonstrukciją.

Anot projekto dalies vadovo Rolando Paleko, sąmoningai stengtasi, kad rekonstruotas sandėlis ir daugiabučiai būtų skirtingi.

Pristatyme dalyvavęs klaipėdietis Valdas Žemaitis pabrėžė, jog labai svarbu, kad šioje teritorijoje neiškiltų tvora, kadangi žmonės būtent čia bėgioja, važinėja dviračiais.

Projekto vadovas Osvaldas Jankauskas tikino, jog teritorijos aptverti neketinama.

ISTORIJA

Kęstutis Demereckas knygoje „Klaipėdos dvarai” rašo, kad XVI a. šioje vietoje buvo Avių diendaržis. 

1638 m. balandžio 3 d. hausfogtas Adamas Krohnas kaip ištikimas hercogo tarnas Kulmo teise už 20 markių metinio činšo ir bendruosius krašto mokesčius prie Dangės, tarp malūno ir valsčiaus plytinės, už Klaipėdos miestiečių sandėlių (daržinių), gavo du arimų ir pievų sklypus, Mažąją Lanką ir Avių diendaržį. 1648 m. Klaipėdos apskrities žemėlapyje nupieštas namelis ir pažymėta „Hausfogt Crohn” – anot K. Demerecko, tai reiškia, kad jau tuomet ten stovėjo dvaro pastatai.

Vėliau dvaro savininkai keitėsi daug kartų. Tarp žymesnių buvo 1719 m. jį įsigijęs Klaipėdos burmistras Johannas Gottschalkas, kuris pirmasis Klaipėdoje įsteigė fabriką – tarp Lietuvių bažnyčios ir Aukštosios gatvės pradėjo gaminti odą ir juchtą. Joniškėje J. Gottschalkas laikė 24 karves ir aprūpino miestą pienu.

Per Septynerių metų karą viską dvarą nusiaubė rusai. 

„Tikėtina, kad tą gražųjį dvaro gyvenamąjį namą su bokštu prie vandens pastatė Johanas Gottschalkas, nes 1757 m. rusų plane jis jau nubraižytas”, – rašo K. Demereckas. 

Nuotrauka iš knygos „Klaipėdos dvarai”

1786 m. Klaipėdos plane iš senojo dvaro sodybos likę tik gyvenamasis namas ir vienas ūkinis pastatas, viduryje kiemo pastatytas nedidelis pastatėlis. 

Žinoma, kad Napoleono armijai bėgant iš krašto, rusų kareiviai, apgyvendinti Joniškės dvare, nusiaubė medinius pastatus.

1858 m. dvarą įsigijo leitenantas, vėliau kapitonas Heinrichas Gustavas Wilhelmas Graffas. Jis žymus tuo, kad Klaipėdos rotušei padovanojo karalienės Luizės sofą. 

„Joniškės dvaro struktūra 1868 m. žemėlapyje visiškai pasikeitusi: išlikęs tik gyvenamasis namas, kuris vėl vaizduojamas su bokštu. Šalia jo į pietus pastatytas naujas gyvenamasis namas. Trys nauji ūkiniai pastatai orientuoti priešingai nei anksčiau, vienas naujas ūkinis pastatytas rytinėje kiemo pusėje”, – rašo K. Demereckas. 

XIX a. vid. Joniškės dvaras pradėtas skaidyti į mažus sklypus, kurie buvo perleidžiami paveldimojon nuomon. Tai buvo Joniškės kaimo pradžia. 

Joniškėje buvo vienintelė Klaipėdoje pašto stotis, o dvare buvo įvestas vienas pirmųjų Klaipėdos telefonų.  Joniškės (Janischken) dvaras, 1907 m. duomenimis, turėjo 72,58 ha ariamosios žemės ir 6,05 ha pievų. Pastatais užstatytos sodybos plotas – 4,58 ha.  Dvaro savininku tuo metu nurodytas G. Ruppelis. 1912 m. iš dvarininko Sturies Joniškę nupirko dvarininkas Leo Hoelgeris. Apie šiuos savininkus ir tolesnį dvaro likimą, anot K. Demrecko, trūksta žinių.

Vienoje pokario fotografijoje matyti išlikęs Joniškės dvaro bokštas ir gyvenamojo namo griuvėsiai, kurie, matyt, vėliau buvo sulyginti su žeme.Nuotrauka iš knygos „Klaipėdos dvarai”

1996 m. atlikti dvaro pamatų žvalgomieji archeologiniai ir architektūriniai tyrimai (arch. V. Guogis) parodė, kad arčiau tvenkinio po žeme išlikę dviejų gyvenamųjų namų pamatai. Senojo pagrindinio gyvenamojo namo rūsiai buvę skliautiniai, statyti apie XVIII a. pr., bokštelio pamatai iš lauko akmenų, kampai – tašyto akmens.