Uostamiestyje neliko dar vieno tarpukario laikų statinio. Giruliuose spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje nugriautas 1937-aisiais pastatytas Klaipėdos pedagoginio instituto bendrabučiu buvęs pastatas.

Nors tarpukario spauda šį statinį vadino „lietuviškumo tvirtove“, dabarties institucijos nematė pagrindo jį paskelbti kultūros paveldu, tad ir savininkai sako tiesiog susitvarkę taip atliepdami savivaldybės raginimus. Tuo metu buvusios Luizės sanatorijos pastatą jie žada tvarkyti – esą jau rengiamas tvarkybos projektas.

Respublikos pedagoginio instituto studenčių bendrabutis Giruliuose. Antano Jankausko (Mažosios Lietuvos istorijos muziejus) nuotrauka

Buvo vienintelis studenčių bendrabutis Lietuvoje

Tarpukario Lietuvos susisiekimo ministerijos ligonių kasos Giruliuose iš pradžių buvo pastačiusios „Sveikatos“ vilą ir ją išnuomojusios Klaipėdos pedagoginiam institutui.

1936-asiaisias, ties šia vila, aukščiau ant kalno, buvo nuspręsta pastatyti dar vieną tokio tipo pastatą. Tų metų spalio 3 d. čia buvo surengta vainiko iškėlimo šventė. Ta proga laikraštis „Vakarai” šį pastatą buvo pavadinęs lietuviškumo tvirtove.

„Šiemet baigtas dar tik vienas flygelis. Jame bus 12 kambarių po 15 ketv. metrų kiekvienas, salė skaitykla 40 ktv. metrų ir prie įėjimo fojė – svečių priėmimo patalpa. Kiekvienam kambaryje prausimosi įrengimas, pačioje sienoje rūbams spinta-niša. Namas statytas medinis iš 15 cm rąstų, kurių tarpai sujungti derva girdytomis pakulomis, taip kad per sieną jokio traukimo negali gautis. Vienas pastato galas statomas mūrinis, ten bus laiptai užėjimui į antrą aukštą ir visas įėjimas į patį namą ir bokštelis. Namas numatytas perduoti apsigyvenimui jau šio mėn. 15 d. Kitais metais numatytas dar toks pat antras flygelis pastatyti, kur tilps lygiai toks pat skaičius patalpų. Namas taip planuotas, kad ir vienas, ir antras flygelis gautų visą dieną saulės. Abudu flygeliai statomi su kampo smailgaliu į pietus. Namą stato rangovai inž. Račiukaitis ir Gložaitis”, – rašė „Vakarai” apie Susisiekimo ir Švietimo ministerijų lėšomis finansuotas statybas.

Iškilmių metu kalbėdamas rangovas Račiukaitis tikino, kad tik per tokius lietuviškus pastatus pajūris tikrai bus atlietuvintas ir jūra tikrai bus lietuviška. O lietuviai rangovai ir darbininkai esą tikrai parodys, kad gali pastatyti dar geresnį namą kaip kiti.

„Su šiuo namu Giruliai įgavo dar vieną lietuviškumo tvirtovę. Svarbiausia, kad namas bus pastatytas gražiame stiliuje ir lietuviai galės pasidžiaugti turėdami Giruliuose tokius namus”, – rašė „Vakarai”.

Pastatas buvo atidarytas 1937 m. sausio 14 d.

„Šie, antrieji namai pastatyti patogūs ir erdvūs. Viskas įrengta gražiai, patogiai ir higieniškai: yra elektra, vandentiekis, specialios ir patogios krosnys. Namai yra dviejų aukštų su gražiu bokštu, iš kurio galima matyti gražiosios Girulių apylinkės, įspūdingas viso kurorto vaizdas, Baltijos jūra, skalaujanti lietuviškos žemės krantus. Viduje įrengimas taip pat vykęs ir patogus. Yra apie 20 gražių kambarių ir sales, skaitykla, ten pat yra specialios rūbinės, prausyklos ir kiti gyventojams bei vasarotojams patogumai. <…> Dabar viso abejuose namuose gyvens per 100 instituto studenčių. Tai, be abejo, didžiausias ir vienintelis studenčių bendrabutis Lietuvoje. Čia gyvenimas studentėms patogus ir nebrangus. Namai bus naudojami ir vasarą, nes per studentų atostogas, kol prasideda rudens studijos, abejuose namuose gyvens Susisiekimo ministerijos ligonių kasos vasarotojai, kurie taip pat ras patogią ir gerą poilsio vietą”, – pastato atidarymo proga rašė „Lietuvos aidas”.

Pardavė jau apleistą

„Lietuviškumo tvirtovė“ pokariu buvo tapusi tuberkulioze sergančių vaikų sanatorijos komplekso dalimi. Pagrindinis jo statinys – šalia Girulių plento, kalno papėdėje, 1910 m. pastatytas pensionatas vargingiems vaikams „Luisenheim”.

Buvęs bendrabutis buvo virtęs mokykla. 1950-1956 metais jis kartu su visu kompleksu priklausė Klaipėdos miesto darbo žmonių deputatų tarybai, vėliau buvo perleistas konkrečiai Klaipėdos miesto sveikatos apsaugos skyriui. Savivaldai jis priklausė iki 1998-ųjų, kai kompleksas buvo perleistas valstybei.

Tačiau Turto bankas jį ėmė pardavinėti tik 2009-aisiais. 2016-aisiais 15min.lt citavo Turto banko Rinkodaros ir pardavimų skyriaus vyresniąją specialistę Liną Aleknienę, tvirtinusią, jog nors susidomėjimas objektu buvo nemažas, parduoti jo nepavyksta dėl to, kad dalis pastatų įrašyta į Kultūros vertybių registrą. Trukdė esą ir tai, kad pagal tuometinį Klaipėdos miesto bendrąjį planą teritorijoje buvo galima statyti tik mokslo, kultūros, sporto ar sveikatos paskirties pastatus. Turto bankas bandė rengti jos detalųjį planą, kuris būtų leidęs intensyvesnį sklypo užstatymą, tačiau tam nepritarė Klaipėdos valdžia.

Iš 2016-aisiais paskelbtų 11-ųjų varžytinių, kurių metu pradinė komplekso kaina siekė beveik 1,28 mln. eurų, nuotraukų matyti, kad buvęs instituto bendrabutis jau buvo gerokai apleistas.

2016-ųjų vaizdas. evarytines.lt nuotr.

Galiausiai kompleksą kartu su 4,5 ha ploto sklypu Turto bankas už beveik 1,1 mln. eurų pardavė 2017-ųjų sausį. Jį įsigijo bendrovė „Eligus“. Tada skelbta, kad gautos lėšos bus panaudotos Respublikinės Klaipėdos ligoninės plėtrai.

Neliko nė pėdsako

2020-ųjų spalį, rašydamas istorinį tekstą apie tarpukario Klaipėdą, „Atviros Klaipėdos“ žurnalistas nuotraukose įamžino dar prastesnę „lietuviškumo tvirtovės“ būklę – pastatas jau buvo nukentėjęs ir nuo gaisro.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Įdomiai tada atrodė aplinkybė, kad šio pastato nebuvo prieš mėnesį miesto Tarybos patvirtintame netvarkomo, apleisto, nenaudojamo arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto sąraše, į kurį patekę pastatų savininkai turi mokėti maksimalų – 3 proc. nekilnojamojo turto mokestį. Nuo to laiko iki šiol vykusių miesto Tarybos posėdžių darbotvarkėse naujo sprendimo dėl tokio sąrašo tvirtinimo aptikti nepavyko.

Praėjusį penktadienį pabandžius pasižiūrėti, kaip gi dabar atrodo šis tarpukario Klaipėdos akcentas, kilo net abejonė, ar iš tiesų pataikyta į tą pačią vietą. Plynoje aikštėje – nė ženklo apie čia buvusį pastatą, taip pat neliko nė žymės iš visai šalia jo augusių trijų nemenkų eglių. Aikštelėje šiuo metu tik juodžemis, vienas kitas plytgalis, armatūros strypas, laidas ir asfalto dangos liekanos.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Nugriovėme prieš savaitę, nes savivaldybė ragino tvarkytis. Pastatas nebuvo saugomas“, – paaiškino bendrovės „Eligus“ direktorius ir vienas iš savininkų Eligijus Rupšlaukis.

Pasak pakalbintų giruliškių, pastatas galėjo būti griaunamas paskutinę spalio savaitę.

Sklypas, kuriame stovėjo buvęs instituto bendrabutis. Martyno Vainoriaus nuotr.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas Almantas Mureika patvirtino, kad pastatas Šlaito g. 18 nebuvo saugomas nei nacionaliniu, nei savivaldos lygmeniu.

Buvusios Luizės sanatorijos kompleksą sudaro pagrindinis pastatas ir du ūkiniai pastatai, tik jie čia ir yra savivaldybės saugomos nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės.

Brūkšniuotas plotas – savivaldybės saugoma buvusios sanatorijos teritorija. Apskritimu apibrėžtas tarpukario bendrabučio pastatas, kurio jau nebėra.

Paklaustas, kas nutiko trims didžiulėms eglėms, augusioms šalia pastato ir užfiksuotoms 2020-ųjų spalį darytose nuotraukose, E. Rupšlaukis sakė nieko apie jas nežinantis ir svarstė, kad galbūt jos išvirto per audras.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Martyna Šeputienė teigė, jog sklype Girulių pl. 4, kuriame stovėjo ir minėtasis pastatas, leidimas kirsti egles nebuvo išduotas. Tokius atvejus, kai kyla įtarimai dėl galimo neteisėto medžių kirtimo, anot jos, aiškinasi Aplinkos apsaugos departamentas.

Tvarkys pagrindinį pastatą?

Anot „Eligaus“ direktoriaus, kas bus vietoje nugriauto tarpukario pastato, kalbėti dar anksti. Tuo metu buvusią Luizės sanatoriją esą jau ruošiamasi pradėti tvarkyti.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Tik apie terminus dar sunku kalbėti, bet tvarkybos projektą paveldosaugininkams jau atidavėme“, – sakė jis.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Tačiau A. Mureika „Atvirai Klaipėdai“ teigė, jog tokių dokumentų dar nėra matęs. Tuo metu Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška teigė jau sulaukęs projektą rengiančių architektų skambučio ir artimiausiu metu turėtų susitikti su jais bei aptarti planus.