Valstybinė kultūros paveldo komisija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Neringos savivaldybė Seimui pateikė birželio mėnesį vykusios konferencijos rezoliuciją, kurioje konstatuota, kad Kuršių nerijos, UNESCO Pasaulio paveldo vietovės, išsaugojimas ir darnaus teritorijos vystymo užtikrinimo garantas galėtų būti atskiras Kuršių nerijai skirtas įstatymas.

Neringoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Kuršių nerija mums ir pasauliui“ dalyvavo nerijos likimu susirūpinę šalies valstybinių institucijų ir Neringos gyventojų atstovai. Patirtimi dalinosi į UNESCO saugomų ir į Kuršių neriją panašių užsienio teritorijų atstovai.

Tarptautinio forumo metu išryškintos daugybę metų Kuršių neriją lydinčios problemos, kurias būtina spręsti, norint išsaugoti šią unikalią vertybę. Palmiros Mart nuotr.

Tarptautinio forumo metu išryškintos daugybę metų Kuršių neriją lydinčios problemos, kurias būtina spręsti, norint išsaugoti šią unikalią vertybę.

Seimui pateiktoje rezoliucijoje prašoma pavesti Vyriausybei inicijuoti koncepcijos ir įstatymo, skirto Kuršių nerijai, parengimą. Į įstatymo rengimo darbo grupę prašoma įtraukti valdžios institucijų, visuomenės atstovus ir įvairių sričių specialistus.

„Vienas didžiausių iššūkių Kuršių nerijoje – saugomos teritorijos, tarptautinio kurorto ir vietos bendruomenės tikslų suderinamumas. Teritorijos apsaugai ir darniam vystymui grėsmę kelia nesutarimai, kylantys dėl čia veikiančių skirtingų institucijų ir jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nesuderinamumo. Tai kelia daug keblumų pasidalijant kompetencijas. Nesusikalbėjimas ir skirtingos interpretacijos – didžiulis trukdis darniam Kuršių nerijos vystymui”, – rašoma rezoliucijoje.

Joje taip pat pažymima, kad iki šiol trūksta aiškios Kuršių nerijos gyventojų ir svečių švietimo politikos apie šios UNESCO Pasaulio paveldo vietovės svarbą bei atsakingų institucijų požiūrio į suteikto Pasaulio kultūros paveldo vertybės statuso reikšmę.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog šiai vietovei būtinas nuolatinis tikslinis finansavimas iš valstybės biudžeto, į nerijos transporto srautų reguliavimo, sezoniškumo ir į kitas socialines, ekonomines, ekologines, apsaugos problemas.

Rezoliucijoje taip pat prašoma Vyriausybės, atsižvelgiant į užsienio šalių gerąją patirtį, sudaryti nuolatinę Ekspertų tarybą prie Vyriausybės, kurioje būtų aptariami vietovės valdymo ir kiti aktualūs klausimai.

Prie UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos Lietuva prisijungė 1992-aisiais, taip įsipareigodama saugoti Lietuvoje esantį pasaulio kultūros ir gamtos paveldą bei užtikrinti, kad būtų imamasi veiksmingų ir aktyvių priemonių jį apsaugoti, išsaugoti ir pristatyti.